Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą atsakovei G. M. personalinei įmonei (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Ž. dėl permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs prašymo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovės G. M. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) 24,78 Eur permoką.

2. Vadovaujantis LMSD įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (LMSD įstatymo 8 straipsnio 7 dalis).

3. Šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra:

3.1. VVSDFV Klaipėdos skyrius, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. vasario 13 d., remdamasis pateiktais duomenimis apie A. Ž. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., priėmė 4 sprendimus skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui ligos pašalpą (2015 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. SLP-14113 „Dėl A. Ž. teisės į ligos pašalpą“; 2015 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. SLP-27225 „Dėl A. Ž. teisės į ligos pašalpą“; 2015 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. SLP-31517 „Dėl A. Ž. teisės į ligos pašalpą“ ir 2015 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. SLP-31599 „Dėl A. Ž. teisės į ligos pašalpą“).

3.2. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (7.1)5-27-17018 „Dėl septynių apdraustųjų socialiniu draudimu duomenų tikslinimo pagal G. M. PĮ (duomenys neskelbtini) (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) prašymus)“ pašalino registre esančius apdraustųjų duomenis, tame tarpe trečiojo suinteresuoto asmens draudžiamųjų pajamų sumas už 2014 m. kovo–rugsėjo mėn.

3.3. VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. PA_SP5-1559 „Dėl A. Ž. ligos pašalpos perskaičiavimo“, 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. PA_SP5-1560 Dėl A. Ž. ligos pašalpos perskaičiavimo“, 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. PA_SP5-1561 „Dėl A. Ž. ligos pašalpos perskaičiavimo“ ir 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. PA_SP5-1562 „Dėl A. Ž. ligos pašalpos perskaičiavimo“ perskaičiavo trečiajam suinteresuotam asmeniui laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. vasario 13 d. paskirtas ligos pašalpas, kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuojant pagal patikslintas draudžiamąsias pajamas.

3.4. Pareiškėja 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. (9.5)SI-34916 „Dėl A. Ž. ligos išmokos permokos grąžinimo“ informavo atsakovę apie nustatytą ligos išmokos permoką (24,78 Eur) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. vasario 13 d. ir prašė iki 2017 m. liepos 14 d. ligos išmokos permoką grąžinti į vieną iš Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Fondo lėšų sąskaitų.

4. LMSD įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog šiame įstatyme numatytas išmokas, išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius), vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais. LMSD įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos išmokų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad ligos socialinio draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, o VSDFV teritoriniai skyriai asmens draudžiamųjų pajamų dydi nustato pagal Registre pateiktus duomenis ir kitus papildomai pateiktus dokumentus.

4.1. Permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (LMSD įstatymo 33 straipsnio 5 dalis). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo) 21 straipsnio 1 dalis teigia, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad fizinis ar juridinis asmuo, dėl kurio kaltės apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama, turi prievolę atlyginti turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato prievolės susidariusią permoką padengti asmeniui kuriam buvo išmokėta didesnė ligos socialinio draudimo išmoka, jeigu permoka susidarė ne dėl jo kaltės.

4.2. Vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. Pažymėtina, kad valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad draudėjai (nagrinėjamu atveju atsakovė) turi prievolę VSDFV teritoriniams skyriams pateikti teisingą informaciją apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas.

5. Teismas konstatuoja, kad faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas: pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš atsakovės G. M. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) priteisti ligos išmokos permoką 24,78 Eur, susidariusią nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. vasario 13 d. (dvidešimt keturis eurus ir 78 ct).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą tenkinti.

Pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteisti iš atsakovės G. M. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) permokėtą ligos išmoką 24,78 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 78 centus).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.