Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Ignalinos miškų urėdijai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. V., kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti įsakymą Nr. 3P-66 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdui V. V.“, panaikinti įsakymą Nr. 3P-3 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdui V. V.“, panaikinti įsakymą Nr. 3P-33 „Dėl VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdo V. V. atšaukimo iš pareigų“, pripažinti ieškovo atšaukimą iš VĮ Ignalinos miškų urėdo pareigų neteisėtu, grąžinti ieškovą V. V. į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-12 sprendimu iš dalies tenkino ieškovo V. V. ieškinį ir jo naudai priteisė iš atsakovo 86 950,80 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų bei nurodė sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (5 440,00 Lt) priteisimo V. V. vykdyti skubiai. 2012-02-02 sprendimu Vilniaus apygardos teismas minėtą sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti.

2012-03-01 atsakovai Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Ignalinos miškų urėdija pateikė prašymą dėl 2011-05-12 d. teismo sprendimo civ. byloje Nr. 2-1052-466/2011 įvykdymo atgręžimo, prašydami priteisti iš ieškovo atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos naudai 5440 Lt.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-25 nutartimi (b.l. 213-214, 4 tomas) tenkino atsakovų Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Ignalinos miškų urėdijos prašymą ir priteisė iš ieškovo V. V. 5 440,00 Lt sumą, išieškotą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą, atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Nurodė, kad civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, o ne dėl darbo užmokesčio priteisimo. Skubų vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vykdymą darbo bylose numato Lietuvos Respublikos DK 299 str., CPK 282 str. Šiuo atveju panaikinus sprendimą, kuriuo V. V. atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, dėl skubaus vykdymo padaryta išmoka negali likti ieškovo žinioje, nes išmoka buvo priteista pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu kaip išvestinio reikalavimo patenkinimas. Kadangi 2011-05-12 sprendimas buvo panaikintas, nėra pagrindo remtis CPK 762 str. 4 d. numatytu ribojimu, nes, kaip minėta, ginčas buvo ne dėl darbo užmokesčio priteisimo.

V. V. atskiruoju skundu (b.l. 4-8, 5 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1052-466/2011, išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1052-466/2011 įvykdymo atgręžimo atmesti. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su teismo argumentais, jog šiuo atveju nagrinėjant civilinę bylą buvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o ne dėl darbo užmokesčio priteisimo ir tai yra pagrindas netaikyti CPK 762 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto ribojimo teismo sprendimo įvykdyto teismo sprendimui atgręžti. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje ieškovo naudai pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį, 5 440 Lt suma, skubiai vykdant teismo sprendimą, buvo išmokėta būtent, kaip darbo užmokestis. Atsakovas būtent teismo ir prašė atgręžti teismo sprendimo įvykdymą dėl sumų, išmokėtų, kaip darbo užmokestis. Nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas prašymu prašė būtent atgręžti teismo sprendimo įvykdymą į sumas, kurios buvo išmokėtos ieškovui (skubiai vykdant teismo sprendimą), kaip darbo užmokestis. Taip pat nurodo, kad teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas buvo nesąžiningas.

Atsakovas Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (b.l. 43-44, 5 tomas) į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jis įsidarbino miškų urėdu neturėdamas tam reikiamo išsilavinimo ir pateikdamas suklastotą diplomą. V. V. konkursą miškų urėdo pareigoms užimti laimėjo ir VĮ Ignalinos miškų urėdu tapo apgaule. Apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai paneigia atskirajame skunde dėstomą poziciją, kad šioje byloje ieškovo nesąžiningumas nenustatytas. Nurodo, kad panaikinus sprendimą kuriuo ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, dėl skubaus vykdymo padaryta išmoka negali likti ieškovo žinioje, nes išmoka buvo priteista pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu kaip išvestinio reikalavimo patenkinimas. Nurodo, kad tik esant laiku nesumokėto darbo užmokesčio įsiskolinimui darbo užmokestis ieškovui galėjo būti priteistas nepriklausomai nuo ieškovo reikalavimų pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimo, tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ieškovui galėjo būti priteistas tik tuo atveju, jei teismas konstatuotų neteisėtą ieškovo atleidimą. Nurodo, kad vykdant sprendimo atgręžimą Generalinei miškų urėdijai būtų grąžintos piniginės lėšos, kurios 2011-05-12 d. sprendimu nepagrįstai buvo priteistos iš Generalinės miškų urėdijos, o ne iš kito atsakovo. Darbo užmokestį, atlikdama savo kaip darbdavio funkcijas mokėjo VĮ Ignalinos miškų urėdija. Todėl ieškovo darbdavys yra ne Generalinė miškų urėdija prie aplinkos ministerijos, o VĮ Ignalinos miškų urėdija.

Atsakovas VĮ Ignalinos miškų urėdija atsiliepimu (b.l. 50-52, 5 tomas) į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir atsakovas Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Papildomai nurodo, kad civilinėje byloje Nr.792-656/2012 pasisakyta, kad melagingų žinių ar suklastotų dokumentų pateikimas yra nesąžiningas elgesys. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad ginčijama nutartimi nuspręsdamas atgręžti teismo sprendimo įvykdymą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimais. Nurodo, kad ieškovas konkurso miškų urėdo pareigoms užimti metu pateikdamas suklastotus dokumentus ir taip įgydamas teisę gauti darbo užmokestį elgėsi nesąžiningai, todėl yra visos prielaidos taikyti CPK 762 str. 4 d. dėl galimybės atgręžti sprendimo įvykdymą.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-25 nutartimi (b.l. 213-214, 4 tomas) tenkino atsakovų Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Ignalinos miškų urėdijos prašymą ir priteisė iš ieškovo V. V. 5 440,00 Lt sumą, išieškotą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

Savo atskirajame skunde ieškovas iš esmės įrodinėja, kad nagrinėjant civilinę bylą buvo sprendžiamas klausimas dėl darbo užmokesčio priteisimo kas sudaro pagrindą netaikyti CPK 762 str. 4 d. įtvirtinto teismo sprendimo atgręžimo. Taip pat nurodo, kad jo nesąžiningumas apeliacinės instancijos teismo nebuvo nustatytas, todėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas ieškovo atžvilgiu šioje civilinėje byloje nėra galimas.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Ieškinio dalykas (lot. petitium) – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškovas kreipdamasis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą suformulavo savo ieškinio dalyką, nurodydamas savo reikalavimus – panaikinti įsakymus, kuriais jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos ir atleistas iš darbo, grąžinti ieškovą V. V. į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimus, panaikino skundžiamus įsakymus ir priteisė jam iš Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos 16 320 Lt išeitinę išmoką (pagal DK 297 str. 4 d.), 70 630,80 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką – iš viso 86 950,80 Lt. Nurodydamas sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 5440 Lt V. V. priteisimo vykdyti skubiai. Reikalavimo priteisti darbo užmokestį ieškovas nesuformulavo pareikšdamas ieškinį, jis yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio – grąžinti jį į darbą dėl neteisėto atleidimo, ko pasėkoje DK 297 str. 4 d. nustatyta tvarka, jam turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis nustatytas DK 140 str. 1 d. priklausomai nuo darbo stažo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertino ieškinio dalyką ir konstatavo, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, o ne dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Sprendžiant atgręžimo klausimą CPK 762 straipsnyje nustatyta tvarka, žinotina, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas gali būti įstatymų ribojamas. Nagrinėjamu atveju yra aktualios CK 6.241 straipsnio nuostatos dėl turto, kurio negalima išreikalauti. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Vadinasi, taikant CPK 762 straipsnio 4 dalį, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu pareiškėjas siekia susigrąžinti darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, turi reikšmės dar viena aplinkybė – ar darbuotojas veikė sąžiningai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą nekonstatavo V. V. nesąžiningumo, tačiau konstatavo, kad darbdavys turėjo teisę nepasitikėti V. V. ir jį atšaukti iš pareigų. Kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nėra pagrindo taikyti CPK 762 sr. 4 d. numatytą ribojimą sprendimo įvykdymui atgręžti. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo V. V. priteisė 5440 Lt sumą, išieškotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimu, atsakovo Generalinės miškų urėdijos Aplinkos ministerijos naudai.

Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, jog apelianto prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš apelianto priteista 5440 Lt suma, nepagrįstas teisiškai nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.