Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Sudervės sen., Vilniaus r., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2017 m. liepos 17 d., apie 18.19 val., Vilniuje, Konstitucijos pr., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Linkmenų g. pusės link Kalvarijų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 104 punktų reikalavimus, t.y. prieš keisdamas važiavimo kryptį ir prieš persirikiuodamas iš 4-os eismo juostos į 3-ią eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, ties sankryža su Kalvarijų g. iš 4-os eismo juostos įvažiavo į 3-ią eismo juostą ir nedavė kelio 3-ia eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui „Honda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Honda (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. K.. kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis automobiliu važiavo Konstitucijos prospektu link Rinktinės gatvės. Supratęs, kad važiuoja ne ta eismo juosta, praleido du važiuojančius automobilius, judančius ta pačia kryptimi, įsitikino, kad persirikiuoti yra saugu bei pradėjo rikiuotis į kitą eismo juostą. Važiuojančio ta pačia kryptimi motociklo jis nematė, jį pamatė tik tada, kai motociklas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinį priekinį sparną. Visas faktines bylos aplinkybes jis pripažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Po pirmo teisiamojo posėdžio jis susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam žalą, nukentėjusysis parašė raštą, kad jokių pretenzijų jam neturi, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis V. K. teisiamajame posėdyje patvirtino susitarimą dėl susitaikymo su kaltinamuoju.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, M. S. paaiškino, kad 2017 m. liepos 17 d., apie 18.40 val., Vilniuje vairavo automobilį Mitsubishi Otlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Konstitucijos pr. 4-a eismo juosta nuo Linkmenų g. pusės link Rinktinės g. Buvo dienos metas, giedra. Artėjant prie sankryžos su Kalvarijų g., priekyje toje pačioje eismo juostoje automobiliai sustojo, jis taip pat sustojo. Tada nusprendė persirikiuoti į 3-ią eismo juostą. Pasižiūrėjo per dešinės pusės šoninį ir salono atgalinio vaizdo veidrodėlius. Praleido 3-ia eismo juosta važiavusį automobilį. Kitų transporto priemonių 3- ioje eismo juostoje nebuvo. Tada pradėjo lėtai važiuoti iš 4-os eismo juostos į 3-ią eismo juostą. Buvo įsitikinęs, kad persirikiuoti buvo saugu. Kai jo automobilio priekinė dalis įvažiavo į 3-ią eismo juostą, pajuto smūgį ir pamatė, kad į jo automobilio priekinį dešinį sparną atsitrenkė motociklas. Nuo smūgio motociklas nuslydo į dešinę pusę. Prieš susidūrimą motociklo nematė ir motociklo garso negirdėjo. Po susidūrimo iš karto automobilį sustabdė. Prieš persirikiuodamas tikrai įsitikino, kad 3-ioje eismo juostoje niekam nesutrukdys. Kai sustabdė automobilį, Konstitucijos pr. prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto prie sankirtos su Kalvarijų g. pamatė gulintį motociklą ir motociklininką. Įvykio vietoje sustojo VW mikroautobusas, iš kurio išlipo uniformuotas policijos pareigūnas, kuris priėjo prie važiuojamojoje dalyje gulėjusio motociklininko, suteikė šiam pagalbą, po to grįžo prie jo ir paėmė jo dokumentus, kuriuos perdavė vėliau atvykusiems policijos pareigūnams. Atvykusi GMP nukentėjusįjį išvežė į ligoninę (t. 1, b.l. 57).

Papildomos apklausos metu M. S. paaiškino, kad 2017 m. spalio 9 d. duodamas parodymus buvo išsigandęs. Tuo metu, kai buvo supažindintas su įtarimo esme, labai susijaudino. Jam tai buvo labai netikėta, dėl ko savo kaltę pripažino iš dalies. Po apklausos praėjus tam tikram laikui nusiramino, apmąstė jam pareikšto įtarimo esmę ir suprato, kad eismo įvykis įvyko taip, kaip nurodyta įtarime, t.y. eismo įvykis įvyko ir pasekmės kilo dėl jo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. 2017 m. liepos 17 d., apie 18.40 val., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Otlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Vilniuje, Konstitucijos pr. 4-a eismo juosta link Kalvarijų g. prieš reguliuojamą sankryžą su Kalvarijų g., nusprendė persirikiuoti į 3-ią eismo juostą ir važiuoti tiesiai, tačiau rikiuodamasis nepastebėjo ir nepraleido ta pačia kryptimi 3-ia eismo juosta važiavusio motociklo, su kuriuo susidūrė. Buvo nepakankamai atidus, neįvertino susiklosčiusios eismo situacijos, dėl ko pažeidė kelių eismo taisykles ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui. Savo kaltę pripažino. Su nukentėjusiuoju V. K. susitaikė, atsiprašė, susitarė, kad dėl žalos atlyginimo nukentėjusysis kreipsis į AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b.l. 59).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad 2017 m. liepos 17 d., apie 18.00 val., Vilniuje vairavo motociklą Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo apie 50 km/h greičiu Konstitucijos pr. 3- ia eismo juosta nuo Linkmenų g. pusės link Kalvarijų g. Buvo giedra, saulėta, kelio danga - sausas asfaltas. Artėdamas prie Konstitucijos pr. - Kalvarijų g. šviesoforais reguliuojamos sankryžos matė, kad sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas. 4-oje eismo juostoje, skirtoje sukti į kairę stovėjo automobilių eilė. 3-ioje eismo juostoje prieš jo motociklą jokių kitų transporto priemonių nebuvo. Važiuodamas apie 50 km/h greičiu staiga pamatė, kad 4-oje eismo juostoje stovėjęs Mitsubishi markės automobilis iš 4-os eismo juostos pradėjo rikiuotis į 3-ią, t.y. jo važiavimo krypties eismo juostą, sukeldamas jam netikėtą ir neišvengiamą kliūtį. Kai pastebėjo kliūtį, nuo motociklo iki Mitsubishi automobilio buvo apie 5 m atstumas. Iš karto motociklą stabdė, tačiau atstumas buvo per mažas ir įvyko susidūrimas. Prieš rikiuodamasis į 3-ią eismo juostą, automobilis Mitsubishi posūkio signalo neįjungė. Motociklas priekine dalimi atsitrenkė į persirikiuojančio automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Nuo smūgio jis vertėsi ir važiuojamojoje dalyje nukrito ant asfalto. Krisdamas patyrė sužeidimus. Priėjo žmogus, kuris pasakė, kad matė eismo įvykį ir savo asmens duomenis paliko policijos pareigūnams. Atvyko GMP, o vėliau -policijos pareigūnai. Atvykusi GMP jį išvežė į RVU ligoninę (t. 1, b.l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. paaiškino, kad 2017 m. liepos 17 d., apie 18.00 val., Vilniuje vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Konstitucijos pr. 3-ia eismo juosta nuo Linkmenų g. pusės link Kalvarijų g. Priekyje ta pačia kryptimi važiavo motociklas Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklas važiavo negreitai, apie 40 km/h greičiu. Jie artėjo prie Konstitucijos pr.- Kalvarijų g. šviesoforais reguliuojamos sankryžos. Buvo giedra, kelio danga - sausas asfaltas. Artėjant prie Konstitucijos pr. - Kalvarijų g. sankryžos, 4-oje eismo juostoje, skirtoje sukti į kairę, stovėjo automobilių eilė. Staiga 4-oje eismo juostoje stovėjęs automobilis Mitsubishi Outlander iš 4-os eismo juostos pradėjo rikiuotis į 3-ią eismo juostą prieš pat motociklą. Atstumas nuo persirikiuojančio automobilio iki motociklo buvo labai nedidelis, akivaizdžiai mažas, kad motociklas galėtų sustabdyti. Automobilis sukėlė netikėtą kliūtį motociklo vairuotojui, nes rikiavosi staiga, užtverdamas motociklui kelią. Ar prieš rikiavimosi manevrą degė automobilio posūkio žibintai, neatkreipė dėmesio. Motociklas priekine dalimi atsitrenkė į persirikiuojančio automobilio Mitsubishi dešinės pusės priekinį kampą. Nuo smūgio motociklas nukrito Konstitucijos pr. 1-oje eismo juostoje, prie pat sankirtos su Kalvarijų g., o motociklininkas nukrito 2-oje eismo juostoje. Sustabdęs automobilį išlipo ir pribėgo prie važiuojamojoje dalyje gulinčio motociklininko, kuris buvo sąmoningas. Įvykio vietoje sustojo iš paskos važiavęs tarnybinis policijos automobilis, kuriuo važiavęs pareigūnas išlipo ir iškvietė GMP (t. 1, b.l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. D. paaiškino, kad 2017 m. liepos 17 d., apie 18.00 val., Vilniuje vairavo tarnybinį policijos automobilį ir važiavo Konstitucijos pr. nuo Linkmenų g. pusės link Kalvarijų g. Įvažiavo į Konstitucijos pr. 4-ą eismo juostą, iš kurios Konstitucijos pr. -Kalvarijų g. sankryžoje ketino sukti į kairę. Privažiavęs prie sankryžos, sustojo. Priekyje buvo daugiau sustojusių automobilių, ketinančių sukti į kairę. 3-ia eismo juostoje važiavo automobiliai. Tuo metu išgirdo smūgio garsą. Konstitucijos pr. 3-je eismo juostoje, apie 15-20 m prieš jo automobilį pamatė sustojusį automobilį Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ore skrendantį motociklą. Prieš tai Mitsubishi automobilio ir motociklo nematė. Suprato, kad ką tik įvyko eismo įvykis, t.y. susidūrė transporto priemonės. 3-je eismo juostoje kitų transporto priemonių nebuvo. Motociklas su motociklininku pakilo į orą ir nukrito. Motociklas nučiuožė link Kalvarijų g. ir sustojo 1-je eismo juostoje, prie pat sankryžos, o motociklininkas nukrito Konstitucijos pr. 1-je eismo juostoje, apie 20 m atstumu nuo nukritusio motociklo. Motociklininkas atsikėlė, bet susigriebė už kojos ir nugriuvo. Jis apie eismo įvykį radijo ryšiu pranešė Vilniaus aps. VPK OVS. Pribėgo prie motociklininko, kuris skundėsi skausmais. Po to priėjo prie Mitsubishi automobilio vairuotojo, kuris patvirtino, kad viskas gerai ir nėra sužalotas. Netrukus atvyko GMP ir policijos patruliai (t. 1, b.l. 52).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio specialisto A. J. 2017 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK OVS dėl eismo įvykio, kilusio 2017 m. liepos 17 d., apie 18.19 val., Vilniuje, Konstitucijos pr., ties sankryža su Kalvarijų g., kurio metu M. S., vairuodamas automobilį Mitsubishi Qutlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas susidūrė su motociklu Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. K., kuriam RVUL nustatyti kairio peties ir kairio kelio, čiurnos sumušimai, kairio kelio čiurnos nubrozdinimas, išleistas namo (t. 1, b.l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. K. 2017 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos 17 d., 18.19 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Konstitucijos pr. – Kalvarijų g. automobilis Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su motociklu Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Motociklininkas dėl peties ir kojų sumušimų GMP brigados išvežtas į RVUL. Įvykį matė liudytojas D. B.. Automobilį vairavo M. S., kuris iš kairės kraštinės eismo juostos rikiavosi į dešinę ir nepastebėjo joje važiavusio motociklo. Motociklą vairavo V. K. (t. 1, b.l. 6).

Eismo įvykio schemoje nurodyta transporto priemonių buvimo vieta susidūrimo metu (t. 1, b.l. 11).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio Mitsubishi Qutlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas. Motociklo Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės užpakalinis vaizdo veidrodėlis, kairės pusės apdailos detalės, kojelė, nubrozdinta greičių dėžė, šalmas, sugadinta apranga (t. 1, b.l. 12).

Byloje esantys alkotesterio parodymų kvitai patvirtina, kad eismo įvykio metu M. S. ir V. K. buvo blaivūs (t. 1, b.l. 13; 14; 15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiūrėjęs V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), CD laikmeną su tyrimo vaizdais iš VšĮ RVUL ir asmens sveikatos istorijos kopijas iš Grigiškių sveikatos priežiūros centro bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad V. K. 2017 m. liepos 17 d. RVUL nustatyta kairės kojos kelio ir čiurnos sąnarių sričių odos nubrozdinimai, galimai gilūs, kurių gijimas užsitęsė ir komplikavosi kelio sąnario vandene. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 22).

AB „Lietuvos draudimas“ pateikė dokumentus dėl transporto priemonių sugadinimų ir padarytos žalos (1 tomas, 61,62, 66, 67-83, 84, 85-138).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šią normą būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Taigi pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais - šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas, lemia padarinių atsiradimą.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad M. S. 2017 m. liepos 17 d., apie 18.19 val., Vilniuje, Konstitucijos pr., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Linkmenų g. pusės link Kalvarijų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 104 punktų reikalavimus, t.y. prieš keisdamas važiavimo kryptį ir prieš persirikiuodamas iš 4-os eismo juostos į 3-ią eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, ties sankryža su Kalvarijų g. iš 4-os eismo juostos įvažiavo į 3-ią eismo juostą ir nedavė kelio 3-ia eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui „Honda (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K., bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Honda (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. K.. kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad vairuodamas automobilį ir norėdamas persirikiuoti į kitą eismo juostą, jis nepamatė ta pačia kryptimi važiuojančio motociklo bei su juo susidūrė. Kaltinamojo M. S. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. K. ir liudytojo D. B. parodymai. Nukentėjusysis nurodė, kad jam važiuojant motociklu staiga pamatė, kad kitoje eismo juostoje stovėjęs automobilis staiga pradėjo rikiuotis į jo važiuojamąją eismo juostą, sukeldamas jam netikėtą ir neišvengiamą kliūtį. Jis iš karto stabdė vairuojamą motociklą, tačiau atstumas tarp jo ir automobilio buvo nedidelis, todėl susidūrimo išvengti nepavyko. Liudytojas D. B. nurodė, kad jam važiuojant automobiliu, priekyje jo ta pačia kryptimi važiavo motociklas Honda. Staiga kitoje eismo juostoje stovėjęs automobilis pradėjo rikiuotis į kitą eismo juostą, prieš pat motociklą, tokiu būdu sukeldamas motociklui netikėtą kliūtį, ko pasėkoje motociklas priekine dalimi atsitrenkė į persirikiuojančio automobilio dešinės pusės priekinį kampą. Kaltinamojo M. S. kaltę be kita ko patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialisto Jono Mindaugo Paliulio pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad V. K. nustatyti kairės kojos kelio ir čiurnos sąnarių sričių odos nubrozdinimai, galimai gilūs, kurių gijimas užsitęsė ir komplikavosi kelio sąnario vandene, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 22).

Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad būtent kaltinime nurodyti M. S. veiksmai, kuriais jis, prieš keisdamas važiavimo kryptį ir prieš persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui bei su juo susidūrė, lėmė tai, kad motociklas apvirto ir tai lėmė, jog motociklo vairuotojui V. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tad pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Teismo posėdyje kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, kad šiuo metu jie yra susitaikę, kaltinamasis yra atlyginęs nukentėjusiajam padarytą žalą, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, su nukentėjusiuoju susitaikė bei savanoriškai atlygino jam padarytą žalą. Tokia tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo valia buvo išdėstyta ne tik teisiamojo posėdžio metu, bet ir teismui pateiktame nukentėjusiojo V. K. 2018 m. balandžio 23 d. rašte, kuriame jis nurodo, kad gavo iš kaltinamojo 400 eurų turtinės žalos atlyginimo ir jam jokių pretenzijų neturi. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam būdingas nusikalstamas elgesys ir teismas turi pagrindo manyti, kad ateityje M. S. nebenusikals bei laikysis teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, šiuo atveju pats baudžiamasis procesas yra pakankama priemonė įtakoti kaltinamojo elgesį, įvertinti jį kaip netinkamą bei galimas tokio elgesio pasekmes. M. S. yra teisiamas pirmą kartą (t. 1, b.l. 142), anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dieną galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 1, b.l. 143-146), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, darbovietėje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, augina tris vaikus, iš kurių vienas turi negalią. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tikslinga kaltinamojo M. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 p.). Pagal Baudžiamojo kodekso 71 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad siekiant teigiamai paveikti kaltinamąjį ir užtikrinti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtis būtų pasiekta, tikslinga M. S. skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam, t. y. skirti 10 MGL dydžio įmoką.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. S. kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šiuo metu jos skirti jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. K., ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.