Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-531-303-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-22
Bylos Nr.
1A-531-303-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audronė Kartanienė (pirm.), Stasys Lemežis, Pavelas Frolovas
Nuteistasis
A. D.
Nukentėjusysis
V. G.
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Danutė MickevičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-531-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01912-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Stasio Lemežio, Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei,gynėjui advokatui Vidmantui Omilevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, subendrinta bausmė A. D. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių, 65 straipsnio 1 dalies pagrindu prie skndžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės visiškai pridėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-13 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą šešiasdešimties parų arešto bausmę, galutinė subendrinta bausmė A. D. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. D. nukentėjusiajai V. G. priteista 440,50 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad jis, viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, t.y. 2011-11-06, apie 16.20 val., kavinėje „Pica Jazz“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, atsegęs V. G. ant kėdės pakabintą rankinę, iš jos ištraukė ir pagrobė: 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson S 500i“ su 19 Lt vertės „Omnitel“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Spiro“ su 1 Lt vertės „Bitė Lietuva“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 50 Lt grynųjų pinigų, 60,5 Lt vertės magnetinis leidimas, 5 Lt vertės „Maxima“ nuolaidų kortelė, 5 Lt vertės „Norfa“ nuolaidų kortelė, nukentėjusiosios vardu išduoti dokumentai: asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, AB SEB banko ir AB SWEDBANK mokėjimo kortelės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai V. G. priklausantį 540,50 Lt vertės turtą, t.y. A. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis, viešoje vietoje pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš asmens rankinės, t.y. 2011-11-08, apie 12.20 val., kavinėje „Keisti ženklai“, esančioje Vilniuje, Trakų g. 13, iš nukentėjusiosios N. Z. ant kėdės pakabintos rankinės ištraukė ir pasikėsino pagrobti 100 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 220 Lt grynųjų pinigų, nukentėjusiosios vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, dvi AB SEB banko mokėjimo kortelės, AB Ūkio banko mokėjimo kortelė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas policijos pareigūnų, t.y. A. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės: paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba pakeisti paskirtą bausmę švelnesne. Apelianto teigimu, nagrinėjant bylą buvo pažeistos procesinės normos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, o vieną epizodą padėjo išaiškinti, t.y. papasakojo V. G. atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes, tuo tarpu ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismo nebuvo įvertinta, nors ji buvo įvertinta kaltinamajame akte. Iš jo pritiesiant 440,50 Lt žalos atlyginimo V. G., nebuvo įvertintos BK 59 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apelianto teigimu, suėmimo metu negalėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytos žalos, tačiau iš dalies jau atlygino teismo nuosprendžiu priteistą sumą, dėl ko ši aplinkybė taip pat turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Apelianto nuomone, įvertinus išdėstytas aplinkybes, BK 61 straipsnio 4 dalies pagrindu jam galėtų būti paskirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Be to, nuteistasis nurodo, kad skiriant ir bendrinant bausmes, buvo pažeistos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos, kadangi turėjo būti pritaikytas bausmių apėmimas. Tai argumentuoja tuo, kad abu epizodai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sudėtį, šios nusikalstamos veikos priskiriamos vienai nusikaltimų rūšiai ir kategorijai, be to, jos nesiskiria pagal pavojingumą.

Teismo posėdyje nuteistojo A. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iš dalies, Vilniaus m. trečio apylinkės teismo 2012-03-08 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. D. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

A. D. skundžiamu teismo nuosprendžiu yra nuteistas už dvi nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios pagal įstatymą priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, kaip rodo bylos duomenys, pastarasis praeityje ne kartą teistas, iš esmės už analogiško pobūdžio veikų padarymą, sistemingai daro teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, piktnaudžiauja narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, nuo 2001-11-17 įrašytas į priežiūros grupę. Reikia pažymėti ir tai, kad nuteistasis nedirbo, į darbo biržą kreipėsi tik po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2011-11-24 (1 t. b. l. 137-138, 139-142, 147).

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, daromų nusikalstamų veikų kartotinį pobūdį bei tai, kad byloje nėra A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pastarajam pagrįstai paskyrė sankcijoje už jo padarytus nusikaltimus numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių A. D. kriminaliniams polinkiams pakeisti nebepakanka. Apeliantui paskirtos bausmės savo dydžiu nesiekia sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkio, be to, subendrinant paskirtas bausmes, pastarajam buvo taikytas ir palankesnis bausmių subendrinimo, t. y. dalinio sudėjimo būdas. A. D. paskirtas bausmes už atskiras veikas, taip pat ir subendrintą, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismui, nebuvo pagrindo pripažinti A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ar kad padėjo ją išaiškinti (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad A. D. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino tik remiamas surinktų įrodymų: vienu atveju, t. y. pasikėsinimo padaryti vagystę epizode, pastarasis buvo sulaikytas tuo pat po padaryto nusikaltimo su visais įkalčiais, kitu atveju, t. y. kišenvagystės iš nukentėjusiosios V. G. epizode, iki pastarajam buvo pranešta apie įtarimą, byloje taipogi jau buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų: nukentėjusiosios V. G., liudytojų I. Š., V. J. bei įtariamąja apklaustos J. K. – G. parodymai, daiktų paėmimo laikinai saugoti, apžiūros protokolai, kurie leido pagrįstai manyti, kad ne kas nors kitas, o A. D. padarė šią jam inkriminuojamą veiką. Todėl toks, ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo prisipažinimas pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Taipogi nenustatyta ir nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Taigi šiuo atveju, įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Tačiau, kaip rodo bylos duomenys, nuteistasis, priešingai nei teigiama skunde, realiai nėra atlyginęs net dalies padarytos žalos. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo šią aplinkybę pripažinti kaip lengvinančią jo atsakomybę.

Apelianto skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje. Čia nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau nei vieno iš šiame straipsnyje numatytų bausmių apėmimo taikymo pagrindų, priešingai nei mano nuteistasis, nagrinėjamu atveju nėra.

Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Gi kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nuteistojo A. D. padarytos veikos – 2011-11-06 kišenvagystė iš nukentėjusiosios V. G. (BK 178 str. 2 d.) ir 2011-11-08 pasikėsinimas padaryti kišenvagystę iš N. Z. (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.) – sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes abi šios veikos, yra numatytos tame pačiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, padarytos skirtingu laiku ir skirtingais savarankiškais veiksmais, taipogi šios veikos, ką pripažįsta ir apeliantas, labai panašios savo pavojingumu ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už šias veikas paskirtas bausmes, pagrįstai taikė jų dalinio sudėjimo būdą, taip kaip ir numatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje.

Tačiau reikia pažymėti, kad pagal tas pačias BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.). Todėl teismas skirdamas galutinę subendrintą bausmę, gali taikyti tik vieną pasirinktą galutinės subendrintos bausmės skyrimo būdą, išskyrus BK 63 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos. Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu subendrindamas paskirtas bausmes su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-13 baudžiamuoju įsakymu A. D. paskirta ir neatlikta bausme, taikė abu BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus bausmių subendrinimo būdus ir to pasėkoje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti:

BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu prie skundžiamu teismo nuosprendžiu A. D. paskirtos subendrintos bausmės - laisvės atėmimo dvejiems metams iš dalies pridėti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-13 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą arešto bausmę ir galutinę subendrintą bausmę A. D. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Audronė KartanienėTeisėjai Stasys LemežisPavelas FrolovasNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Audronė Kartanienė