Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-109 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu V. B. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė V. B. apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 6 d. nutartimi V. B. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Bausmės vykdymo pradžia: 2008 m. sausio 21 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2022 m. sausio 21 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2017 m. gegužės 21 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. gegužės 23 d. – 2 metai 7 mėnesiai ir 29 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau– Komisija) 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 59-109 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Pirmą kartą nuteistas 21 m. Anksčiau buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, tačiau pažeidė paleidimo sąlygas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 74 taškai (pagal OASys metodiką). Savo sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo instituto komisija motyvavo V. B. ankstesnių teistumų skaičiumi, būdingu žmogžudysčių modeliu, pažeistomis probacijos sąlygomis, nepripažinta kalte, piktnaudžiavimu alkoholiu ir jo minimizavimu (ankstesnės nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio), nekritiniu mąstymu. Komisija pažymėjo, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai šiek tiek riboti, jis užsisklendęs savyje, pasižymi impulsyvumu, žemu frustracijos slenksčiu, greitai gali prarasti savitvardą, frustruojančiose situacijose negeba taikyti konstruktyvių sprendimo būdų, nepasimoko iš praeities klaidų, nenumato galimų savo elgesio pasekmių, nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio bendrai, tačiau kalbėdamas apie savo paties padarytą nusikaltimą yra linkęs jį neigti. Asmens motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį vertinama kaip žema, kadangi asmuo linkęs neprisiimti kaltės už savo elgesį, stokoja įžvalgos apie problemines sritis, negeba jų susieti su savo paties nusikalstamu elgesiu. V. B. bausmės atlikimo laikotarpiu nelankė AA susirinkimų, psicho-edukacinių ar psicho-korekcinių programų, nesikonsultavo su įstaigos psichologu, 3 kartus baustas, nors šiuo metu nuobaudų neturi. Nuteistojo socialiniai ryšiai silpni, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. skundas netenkintinas

BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimas nuteistajam V. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį bei šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybes, jo asmenybę bei elgesį.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindai bei motyvais, matyti, kad nuteistasis V. B. atliko 2/3 paskirtos bausmės 2017 gegužės 21 d. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, ryšių su šeima nepalaiko, 2019 m. gegužės 9 d. yra skolingas 1826,08 eurus Asmuo yra vidurinio išsilavinimo, dalyvauja socialiniuose renginiuose. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos, planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini) (pateiktas 2019 m. kovo 21 d. minėtos bendrovės laikinai einančios direktorės pareigas S. P.-G. raštas), gyventi nakvynės namuose (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini),.

Teismas teigiamai vertina nuteistojo elgesį, kad jis dirba, su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, dalyvauja vykdant pozityvias užimtumo priemones, skaito knygas ir spaudą, dalyvauja socialiniuose renginiuose, keičia savo gyvenimo būdą, nes pradeda atsirinkti draugus atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų. Tokios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas pažymi, jog būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybės, kaltininko požiūrį į padarytus nusikaltimus, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Šiuo atveju, Komisija priimdama nutarimą tai padarė tinkamai.

Nuteistasis jau penktą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra pripažintas pavojingu recidyvistu, būdamas 21 metų amžiaus jis pirmą kartą buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Teismo vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir kiekis (be kita ko, du kartus teistas už nužudymus) rodo padidintą asmenybės pavojingumą. Be to, nuteistasis buvo anksčiau paleistas lygtinai, tačiau pažeidė probacijos sąlygas ir buvo grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė nepraėjus nei mėnesiui kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Iš byloje esančių duomenų, apibūdinančių jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik 7 kartus skatintas, bet ir 3 kartus baustas (taip pat ir 2012-10-10 už smurto panaudojimą kito nuteistojo atžvilgiu) Paskutinį kartą V. B. baustas 2018-11-12, tačiau nuobauda panaikinta prieš terminą už gerą darbą ir elgesį. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis ne visais atvejais priima tinkamus sprendimus. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad asmuo nėra kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nepasimoko iš praeities klaidų, gali greitai prarasti savitvardą. Teismas atkreipia dėmesį, jog socialinio tyrimo išvadoje kaip nekintantis kriminogeninis veiksnys yra nustatytas žmogžudysčių modelis ir smurtinis elgesys, esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Tai parodo didelį asmens pavojingumą kitiems visuomenės nariams. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis neigė alkoholio keliamas problemas, tačiau nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme Šiaulių apygardos teismo 2008 lapkričio 24 d. nuosprendžiu, buvo padaryta jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors akivaizdu, jog alkoholis sukelia itin žalingas pasekmes, tačiau V. B. tai neigia ir yra nelinkęs to pripažinti, nėra motyvacijos susidoroti su šia problema (nedalyvauja anoniminių alkoholikų susirinkimuose, nelanko specialios programos, atsisako dalyvauti ilgalaikėje reabilitacijoje), nors jo atveju alkoholio vartojimas tiesiogiai susijęs su nusikalstamu elgesiu. Socialinėje tyrimo išvadoje akcentuojama ir savitvardos stoka, sunkumai atpažįstant problemas, savo elgesio pasekmių suvokimo stoka. Visa tai parodo pakankamai didelį nuteistojo socialinį pavojingumą ir tai, jog jis būdamas laisvėje gali vėl pažeisti teisės normas arba daryti naujas nusikalstamas veikas, nuo kurių nukentėtų kiti asmenys, būtų sukeltos labai sunkios pasekmės. Atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad V. B. priklauso tik vidutinei rizikos grupei (74 balai, iš kurių 22 balai yra statiniai (galimybės mažinti nėra), o 52 dinaminiai (galimybė mažinti yra). Atkreiptinas dėmesys ir į nemažą dinaminių balų skaičių, tai parodo, kad nuteistasis dar gali daryti pažangą savo elgesyje. Teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas, sukėlusias negrįžtamų padarinių, padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir nenusikalsti, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, taip realizuojant bausmės tikslus.

Savo skunde nuteistasis nurodė, kad Komisija nutarime pabrėžė tik neigiamus jo bruožus, o kai kurie Komisijos nariai viską vertino tik neigiamai, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame nurodomos ir teigiamos jo savybės, apibūdinančios jo darbą, paskatinimus, elgesį su kitais nuteistaisiais, dalyvavimą įvairiuose socialiniuose renginiuose, sportą, skaitymą, planus, susijusius su laisve, žalos atlyginimą ir kt. Teismo vertinimu, nutarime, kurį priėmė Komisijos nariai, objektyviai nurodytos tiek teigiamos, tiek neigiamos V. B. savybės. Skundžiamas nutarimas yra tinkamai individualizuotas, išskiriant konkrečius aspektus, susijusius su nuteistuoju. Nutarime detaliai aptariamos jo gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, darbai, lėšų tvarkymas, socialiniai ryšiai, gyvenimo stilius, elgesys ir kitos aplinkybės. Komisija pagrįstai atkreipia dėmesį ir į silpnus V. B. socialinius ryšius, į tai, kad lygtinio paleidimo atveju jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Nutarimas yra motyvuotas ir aiškus, todėl nuteistojo teiginys, kad jame buvo vartojami terminai, kurie nukrypsta nuo prasmės, teismo nuomone yra nepagrįstas. Skundžiamame dokumente pakankamai aiškiai argumentuota, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. V. B. savo skunde pažymėjo, kad jis verčiau renkasi dirbti, o ne dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Tai, kad nuteistasis nevengia darbo ir dirba, vertintina teigiamai, tačiau tai, jog nuteistasis nelinkęs dalyvauti elgesio pataisos programose, kurios mažintų jo socialinį pavojingumą, parodo asmens nenorą keisti savo gyvenimo būdo, daryti sprendimus, kurie suteiktų geresnes galimybes resocializuotis. Nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad komisija nevertino jam jau taikytų socialinių reabilitacijos priemonių ir jų rezultatų. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis nelanko Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos susirinkimų, nelankė programos „Įžanginė grupė“, atsisakė dalyvauti ilgalaikėje reabilitacijos programoje, nelanko psicho-edukacinių-edukacinių ar psicho-korekcinių programų, nesikonsultuoja su įstaigos psichologais. Be to, teigiama, kad V. B. dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, dalyvauja Veiklių žmonių bendrijos renginiuose. Taigi Komisijos nutarime yra objektyviai aptarti tiek teigiami, tiek neigiami dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse aspektai, nenutylint tų priemonių, kuriuose nuteistasis yra nelinkęs dalyvauti, nors jos susiję su svarbaus kriminogeninio veiksnio – smurtinio elgesio, esant apsvaigusiam nuo alkoholio – korekcija. Nuteistojo skunde akcentuotas jo amžiaus veiksnys (61 m.), jį vertinant jau aptartų aplinkybių visumoje, pats savaime neeliminuoja asmens socialinio pavojingumo.

Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog V. B. jau pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima būtų taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir kad nuteistasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atsisakytina tenkinti jo skundą dėl Komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-109 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. B. skundą dėl Vilniaus patisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-109 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.