- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2-438-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01665-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bervis ir Ko“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bervis ir Ko“ direktoriaus V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Bervis ir Ko“ restruktūrizavimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „Bervis ir Ko“ direktorius V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Bervis ir Ko“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „UBC“.
2. Pareiškėjas nurodė, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, tačiau įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų. Įmonės turto vertė – 2 007 402 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 650 698 Eur. Pradelsti įsipareigojimai – 132 938 Eur. Įmonė neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Dėl pradelstų įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kas turi neigiamą įtaką veiklos rezultatams. Restruktūrizavimo atveju bendrovei būtų sudarytos galimybės atstatyti ilgalaikį mokumą, grąžinti skolas kreditoriams ir išvengti bankroto. Per ketverius restruktūrizacijos metus planuojama visas įplaukas nukreipti atsiskaitymui su kreditoriais; iki 2023 m. planuojama padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 107 152 Eur iki 1,7 mln Eur, t. y. padidinti įstatinį kapitalą 1 592 848 Eur suma, pritraukiant naujus akcininkus, kurių įnašai galutinai padengs kreditorinius įsipareigojimus ir suformuos apyvartinį kapitalą žaliavų perdirbimui; paskutiniais restruktūrizavimo laikotarpio metais bendrovė parduotų žaliavų perdirbimo įrangą ir iš gautų lėšų padengtų įsiskolinimus visiems kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB ,,Bervis ir Ko“ restruktūrizavimo bylą.
4. Teismas, įvertinęs 2018 metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl laikytina, kad bendrovė nėra nemoki. Tačiau įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įmonės finansinės apskaitos duomenis, teismas laikė, kad UAB „Bervis ir Ko“ turi finansinių sunkumų.
5. Teismas pažymėjo, kad siekiant kuo objektyviau įvertinti bendrovės galimybes atkurti jos mokumą, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi buvo įpareigojęs pareiškėją papildomai pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius restruktūrizavimo plano vykdymą, kitus nutartyje nurodytus bendrovės finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentus, pateikti informaciją apie debitorines skolas, vykdomas žaliavos perdirbimo organizavimo sutartis, įskaitant ir žaliavos perdirbimo organizavimo sutartį su stambiausiu kreditoriumi UAB „Premium Oils“ ir kitus papildomus duomenis, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau nurodytas įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Teismui nepateikti papildomi duomenys, kurių pagrindu būtų galima įvertinti kokia yra bendrovės reali padėtis, ar ji pajėgi ir ar turi realių galimybių atkurti savo mokumą.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pateiktų skaičiavimų ir apibendrinimų dėl priemonių ilgalaikiam mokumui atkurti teisingumą ar jų realumą. Nors pareiškėjas metmenyse pateikia planuojamų lėšų skaičiavimus, darbų paskirstymą, perdirbimo paslaugų organizavimą, analizuoja žaliavos perdirbimo organizavimo sutarčių pasirašymą ir jų vykdymą, nurodo kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis bei kitus skaičiavimus, tačiau nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti planuojamos veiklos realumą ir pateiktų duomenų teisingumą bei pagrįstumą.
7. Teismas pažymėjo, kad pateikdamas debitorių sąrašą, pareiškėjas nenurodė jokių duomenų kada ir kokių veiksmų buvo imtasi tam, jog skolos būtų grąžintos. Taip pat nenurodyti prievolių įvykdymo terminai bei jų vykdymas. Byloje nepateikti duomenys apie skolų susigrąžinimo realumą ar bent jau pradėtas išieškoti sumas. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovė, siekdama gerinti įmonės turtinę padėtį, ėmėsi veiksmų išieškoti susidariusius debitorinius įsiskolinimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Bervis ir Ko“ supaprastinta tvarka pagal 2019 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintą restruktūrizavimo planą, restruktūrizavimo administratoriumi paskiriant UAB „UBC“ ir patvirtinti 2019 m. lapkričio 13 d. UAB „Bervis ir Ko“ kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nutartis, įpareigojanti apeliantą pateikti papildomus dokumentus, nebuvo patalpinta Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP). Akivaizdu, kad apeliantas apie įpareigojimą pateikti papildomus dokumentus sužinojo tik iš 2020 m. sausio 17 d. nutarties.
9.2. UAB „Bervis ir Ko“ ne tik sėkmingai vykdo restruktūrizavimo planą, bet ir 2019 metų pabaigoje viršijo numatytą žaliavos perdirbimo organizavimo apimtį. Ši aplinkybė vienareikšmiškai pagrindžia UAB „Bervis ir Ko“ gebėjimą kaupti ir generuoti pakankamai pajamų, siekiant pagal plane nurodytą tvarką atsiskaityti su savo kreditoriais bei stabilizuoti veiklą.
9.3. Restruktūrizavimo plane nebuvo numatytas (ir planuojamas) pajamų gavimas iš debitorių t. y. susigrąžinus skolas. UAB „Bervis ir Ko“ 2019 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta, kad pirkėjų skolos sudaro tik 790 Eur sumą. Akivaizdu, kad tokia maža suma niekaip neįtakoja UAB „Bervis ir Ko“ restruktūrizavimo plano vykdymo ar atsiskaitymo su kreditoriais. Be to, 2019 m. gruodžio 31 d. skolininkas „KOUE LUC MR“ skolą (790 Eur) padengė ir šiuo metu UAB „Bervis ir Ko“ neturi nė vieno skolininko (debitoriaus) ar skolų valstybės biudžetui.
9.4. UAB „Bervis ir Ko“ kreditoriai 2019 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkime pritarė restruktūrizavimo planui ir jį patvirtino. Nei kreditorių susirinkime, nei šios bylos nagrinėjimu metu nė vienas kreditorius nepareiškė prieštaravimų restruktūrizavimo procesui.
9.5. Bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, bus išsaugotos darbo vietos, tęsiama ūkinė komercinė veikla, bendrovė liks rinkoje kaip paslaugų tiekėjas, mokesčių mokėtojas, bus uždirbamos pajamas ir grąžinamos skolos kreditoriams visa sutarta apimtimi 100 procentų.
9.6. Prie atskirojo skundo pateikiama 2019 m. rugsėjo 30 d. aliejaus perdirbimo organizavimo sutartis ir 2019 m. gruodžio mėnesį išrašyta sąskaita faktūra už aliejaus rafinavimą. Minėti dokumentai kaip nauji įrodymai byloje su atskiruoju skundu teikiami į bylą, nes apeliantas tik iš 2020 m. sausio 17 d. nutarties sužinojo, kad yra įpareigotas pateikti papildomus dokumentus. Be to, apelianto nuomone, tai svarbūs įrodymai, patvirtinantys, kad UAB „Bervis ir Ko“ realiai vykdo restruktūrizavimo planą bei šie dokumentai, kaip įrodymas, leis padaryti išsamias išvadas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Bervis ir Ko“ bei neužvilkins ar kitaip neapsunkins bylos nagrinėjimo teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju visi teisės pradėti restruktūrizavimo procesą įgyvendinimui reikalingi veiksmai buvo atlikti galiojant ĮRĮ, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šio įstatymų nuostatos taikomos ir apeliaciniam procesui.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
13. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus įrodymus – 2019 m. rugsėjo 30 d. aliejaus perdirbimo organizavimo sutartį ir 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, jų prijungimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl jie priimami ir vertinami.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų
14. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai.
15. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
16. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).
Dėl bendrovės (ne)mokumo vertinimo
17. Įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad tokiu atveju, jeigu padaroma pagrįsta išvada, jog įmonė, kuriai prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą, yra nemoki, kitų restruktūrizavimo bylai iškelti būtinų sąlygų tikrinimas tampa teisiškai nereikšmingas, nes negali turėti lemiamos įtakos galutiniam procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo rezultatui.
18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai pagal finansinės atskaitomybės duomenis neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl laikytina, kad ji nėra nemoki, tačiau turi finansinių sunkumų (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Apeliantas skunde nekvestionuoja minėtos teismo išvados, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako.
Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo
19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes, įvertinęs pareiškėjo pateiktus metmenis, pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti planuojamos bendrovės veiklos realumą ir pateiktų duomenų teisingumą bei pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie metmenyse pateiktų skaičiavimų ir apibendrinimų dėl priemonių ilgalaikiam mokumui atkurti teisingumą ar jų realumą (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Pažymėtina, kad ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse: esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata. Iš minėtų nuostatų matyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju UAB ,,Bervis ir Ko“ pateikti restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės atitinka ĮRĮ jiems keliamus reikalavimus. Iš byloje pateiktų bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad juose pateikta: informacija apie įmonę, jos veiklą, turimą turtą, kreditorinius įsiskolinimus; nurodytos priežastys, dėl kurių įmonė turi laikinų finansinių sunkumų; prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; išdėstytas verslo planas, kuriuo remiantis įmonė sieks atkurti mokumą; administravimo išlaidų sąmata. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. Aliejaus perdirbimo organizavimo sutartį, sudarytą su UAB „Premium Oils“. Apeliantas taip pat pateikė UAB „Premium Oils“ išrašytą sąskaitą faktūrą 18 000 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad bendrovė sėkmingai vykdo restruktūrizavimo planą ir 2019 metų pabaigoje viršijo numatytą žaliavos perdirbimo organizavimo apimtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nustatytą įmonės finansinę padėtį, restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali būti vertinamos kaip pakankamos priemonės pasiekti restruktūrizavimo tikslams.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti įvertintas ir restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomų priemonių ekonominis pagrįstumas ir ja rėmėsi, vis dėlto, teismas pirmiausia turi įvertinti ar yra įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant restruktūrizavimo byla iškeliama (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad ĮRĮ tikslas yra sudaryti sąlygos juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), o pats įmonės restruktūrizavimas įstatymu apibrėžiamas kaip visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
23. Nors, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo turi būti įvertintas ir restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomų priemonių ekonominis pagrįstumas, vis dėlto, tokį išaiškinimą kasacinis teismas pateikė byloje, kurioje dalis kreditorių nesutiko su sėkmingų restruktūrizavimo tikslų pasiekimo realumu, įrodinėdami, kad restruktūrizavimu siekiama kitų negu įstatyme numatytų įmonės restruktūrizavimo tikslų ir taip pažeidžiamos prieš skolininko restruktūrizavimą pasisakančių kreditorių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
24. Todėl teismas, nagrinėdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, neapsiriboja ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konstatavimu ir, ex officio įvertinęs reikšmingas aplinkybes, atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą vien dėl restruktūrizavimo plano metmenų ekonominio nerealumo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu tik tais atvejais, kai aplinkybės, iš kurių galima padaryti išvadą apie restruktūrizavimo planų metmenų ekonominį nerealumą yra akivaizdžios. Kai tokios aplinkybės nėra akivaizdžios, o restruktūrizavimo siekiančios įmonės kreditorius (kreditoriai) arba dalyvis (dalyviai) ginčija įmonės teisę restruktūrizuotis nurodydami plano metmenų ekonominį nerealumą, ginčas turi būti teismo sprendžiamas nepaneigiant civilinio proceso rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), tai yra, atitinkamas aplinkybes nurodantis asmuo privalo jas įrodyti.
25. Kita vertus, minėta, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas, juose pateikiamas tik preliminarus įmonės verslo planas. Be to, vien tai, kad rengiant ir teikiant metmenis nebuvo pateikti visi įrodomieji duomenys, detaliai pagrindžiantys metmenyse nurodytų priemonių, kurias įgyvendinant bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais, realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip pernelyg abstraktaus ar apskritai neatitinkančio ĮRĮ nuostatų. Tokių duomenų detalaus pagrindimo bus galima reikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad UAB „Bervis ir Ko“ didžioji dauguma kreditorių pritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui ir pasirinktoms veiklos pertvarkymo ir rezultato gerinimo priemonėms. Be to, kreditoriai savo poziciją dėl įmonės restruktūrizavimo proceso galimybių ir perspektyvumo dar galės išreikšti ir sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano parengimui yra nustatytas 6 mėnesių terminas nuo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalis). Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti restruktūrizavimo plano metmenyse trumpai apibūdintus atskirus rodiklius.
Dėl debitorinių skolų
27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog bendrovė, siekdama gerinti įmonės turtinę padėtį, ėmėsi veiksmų išieškoti susidariusius debitorinius įsiskolinimus, kadangi, pateikdamas debitorių sąrašą, pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kada ir kokių veiksmų buvo imtasi tam, jog skolos būtų grąžintos, taip pat nenurodė prievolių įvykdymo terminų bei jų vykdymo, byloje nepateikti duomenys apie skolų susigrąžinimo realumą ar bent jau pradėtas išieškoti sumas. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad UAB „Bervis ir Ko“ 2019 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta pirkėjų skolos suma (790 Eur), ženkliai neįtakoja UAB „Bervis ir Ko“ restruktūrizavimo plano vykdymo ar atsiskaitymo su kreditoriais. Iš pareiškėjo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 132 938 Eur, todėl 790 Eur skolos atgavimas šiuo atveju tik nedidele dalimi sumažintų kreditorinis bendrovės įsipareigojimus. Duomenų apie kitus debitorinius įsiskolinimus į bylą nėra pateikta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nėra pateikęs į bylą įrodymų, jog bendrovė, siekdama gerinti savo turtinę padėtį, ėmėsi veiksmų išieškoti susidariusius debitorinius įsiskolinimus, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei, neabejotinai atitinkančiai ĮRĮ 4 straipsnio požymius, nenustatęs akivaizdžių ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies pažeidimų, taip pat nenustatęs kitų ĮRĮ 5 straipsnio nuostatų bei ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimų, visiems kreditoriams pritariant restruktūrizavimo plano metmenims, o tai yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. ĮRĮ 7 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas panaikina skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį, ir klausimą dėl UAB „Bervis ir Ko“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo grąžina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (ĮRĮ 7 straipsnio 13 punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bervis ir Ko“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.