Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-302-197/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-23Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-06-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
1S-302-197/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-4-00012-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laima Garnelienė, Jolanta Čepukėnienė, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Žydrūnas Ambrizas
Byla Nr. 1S-302-197/2018
Proceso Nr. 1-03-4-00012-2018-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,gynėjui advokatui Žydrūnui Ambrizui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. Š. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 12 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. Š. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje.

1.1. R. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2018 m. sausio 22 d., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus – vykti pačiam priklausančia transporto priemone – mikroautobusu „M. B. S.“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir A. V. priklausančia priekaba „I.“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (toliau - automobilis) iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, ir pargabenti į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, išvyko automobiliu iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, kur 2018 m. vasario 2 d. įmonėje (duomenys neskelbtini), esančioje M. mieste, Ispanijoje, jis įsigijo žemės ūkio padargus – plūgus, į kurių konstrukcijas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2018 m. vasario 9 d., nenustatytiems asmenims specialiai įrengtose slėptuvėse paslėpus narkotinės medžiagos - 79,575 kg kanapių dervos, neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas automobiliu iš Ispanijos Karalystės per Europos šalis į Lietuvos Respubliką iki tol, kol 2018 m. vasario 12 d. apie 22 val. 30 min., kelio Nr. A5, Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 97 kilometre, Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, Kalvarijos - Budzisko pasienio kontrolės punkte, buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto muitinės pareigūnų.

1.2. R. Š. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais t. y. veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 79,575 kg kanapių dervos bei nenustatytiems asmenims jo 2018 m. vasario 2 d., įmonėje (duomenys neskelbtini)., esančioje M. mieste, Ispanijoje, įgytuose žemės ūkio padargų - plūgų konstrukcijose specialiai įrengtose slėptuvėse paslėpus iki 2018 m. vasario 9 d. šias narkotines medžiagas, vykdydamas jų nurodymus, neturėdamas leidimo pervežti, gabeno šias narkotines medžiagas transporto priemonių junginiu - mikroautobusu „M. B. S.“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su priekaba „I.“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki tol, kol 2018 m. vasario 12 d. apie 22 val. 30 min. kelio Nr. A5, Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 97 kilometro, Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, Kalvarijos - Budzisko pasienio kontrolės punkte, buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto muitinės pareigūnų.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. Š. 2018 m. vasario 13 d. laikinai sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi kaltinamajam R. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo R. Š. gynėjas advokatas Ž. Ambrizas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Gynėjas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl teismo posėdyje R. Š. gynėjo išsakytų atsikirtimų į prokuroro prašymą. Taip pat nepasisakė dėl gynėjo prašymo paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Ši kardomoji priemonė, anot gynėjo, užtikrins kaltinamojo dalyvavimą procese. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. Š. laikomas suimtu jau aštuonis mėnesius. Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti taikant R. Š. ir švelnesnes kardomąsias priemones.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tęsiant suėmimo terminą privalu išsamiai įvertinti tiek taikomo suėmimo trukmės pagrįstumą, tiek kruopščiai patikrinti ne tik įrodymus, pagrindžiančius asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkrečius faktus, įrodančius būtinybę konkretų asmenį laikyti suimtą. Jeigu tokių faktinių duomenų nesurenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suimtą, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę, saugumą bei teisė būti paleistam proceso metu.

4.3. Gynėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, todėl padarė nepagrįsta išvada, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būt pasiekti R. Š. taikant švelnesnes kardomąsias priemones.

4.4. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nurodo, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymų kaltinamas R. Š., priskiriamos ne tik prie nesunkių, tačiau ir prie sunkių bei labai sunkių veikų, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs gana griežtas laisvės atėmimo bausmes. Tačiau sunkių nusikaltimų padarymas bei gresianti griežta laivės atėmimo bausmė nesuteikia pagrindo neribotą laiką kaltinamąjį laikyti suimtą. Tai, kad R. Š. yra išsituokęs bei neretai išvykdavo į užsienį, neleidžia teigti, jog jis nėra saistomas socialiniais ir/ar šeimyniniais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų, kad jis galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo. Intensyvi priežiūra leistų stebėti kaltinamojo buvimo vietą ir būtų optimali kardomoji priemonė. Be to, bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę sumažina ir tai, kad R. Š. suimtas laikomas jau aštuonis mėnesius. Šių, gana patikimų garantijų, nepaneigia ir galbūt jo turimi ryšiai užsienyje.

4.5. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad teismas suėmimo terminą R. Š. pratęsė įvertinęs liudytojų parodymus, kurie esą patvirtina, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, be to, kaip teismas, svarstydamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą (ne priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį), atrinko liudytojų parodymus pagal jų įrodomąją reikšmę.

4.6. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad būdamas laisvėje R. Š. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tvirtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. Š. gavo finansinę naudą iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas. Be to, tokia aplinkybė savaime neleidžia pagrįstai manyti, kad R. Š. būdamas laisvėje, darys naujas nusikaltimas veikas. Pagrįstą manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, galbūt darys naujus nusikaltimus, sumenkina ir tai, kad jis iki sulaikymo vykdė individualią veiklą ir turėjo lėšų pragyvenimui.

4.7. Gynėjas skunde pažymi, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimą, įskaitant ir labai sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme.

4.8. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis teisės į laisvę suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename sprendime yra pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, R. Š. laikymas suimtu yra perteklinis jo teisių ir laisvių suvaržymas.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Š. gynėjo Ž. Ambrizo skundas atmetamas

6. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė BPK 119, 121, 122 bei 127 straipsnių nuostatų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinami byloje esantys duomenys pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Taigi baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad joje esantys duomenys, t. y. liudytojų R. V., T. K., iš dalies paties kaltinamojo (apklausto kaip įtariamojo) R. Š. parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8. Kauno apygardos teismas kaltinamajam R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nurodytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalies numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

9.1. R. Š. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei sunkaus nusikaltimo, susijusio su narkotinių medžiagų kontrabanda. Už labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, už sunkaus – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Gresianti griežta bausmė pagal teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir yra vienas iš elementų vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Skundžiamoje nutartyje įvertinta ir tai, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas R. Š. galimai padarė būdamas teistas, teismas taip pat įvertino, jog kaltinamojo nesaisto itin tvirti socialiniai ryšiai. Kaltinamajam inkriminuojami nusikaltimai galimai vykdyti kelių valstybių teritorijose – R. Š. pareikštas kaltinimas dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabandos iš Ispanijos Karalystės. Tai duoda pagrindo manyti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo.

9.2. Bylos duomenimis R. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo vertėsi individualia veikla, tačiau vien tokios aplinkybės neleidžia spręsti apie tvirtų kaltinamojo socialinių ryšių su Lietuvos Respublika turėjimą bei nesumažina kaltinamojo pasislėpimo tikimybės.

9.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, R. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas pripažįstamas pagrįstu.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

10.1. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

10.2. Pagal bylos duomenis R. Š. teistas užsienio valstybėje už analogiško nusikaltimo padarymą. Jam pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Svarbu ir tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai nelaikytini atsitiktiniais, jie buvo iš anksto suplanuoti, galbūt padaryti veikiant bendrininkų grupe, o nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad nusikaltimai buvo savanaudiški ir galimai daromi turint tikslą gauti neteisėtų pajamų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad iki sulaikymo R. Š. vertėsi individualia veikla, kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų specifika ir jų padarymo pobūdis, o taip pat ankstesnis teistumas, patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

11. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu, t. y. suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. R. Š. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

12. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teismas privalo užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino visus reikšmingus duomenis – R. Š. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus duomenis, ir pagrįstai sprendė, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria ir konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti R. Š. iš suėmimo bei skirti jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe intensyvią priežiūrą, nes, priešingai nei skunde nurodo gynėjas, švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo pasislėpimo nuo teisingumo bei naujų nusikaltimų darymo rizika gali būti pašalinta, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Paskirta kardomąja priemone R. Š. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei laikantis Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimas R. Š. neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. Š. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi kaltinamajam R. Š. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėLaima GarnelienėLinas Šiukšta