- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e1-2642-1123/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00032-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- H. Y.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje H. Y., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
H. Y., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su J. X., Z. J., bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą, per apie nusikalstamą sumanymą nežinojusį įmonės buhalterį I. R., apgaulingai tvarkė UAB T. į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB T. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., taip pat siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, kurių suma viršijo 100 MGL ir sudarė 6300 eurų, pateikė neteisingas deklaracijas apie įmonės pajamas ir pelną Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki šiol būdamas UAB T. į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB T. buhalterinės apskaitos organizavimą, kartu su Z. J., kuris tiesiogiai kontroliavo įmonės veiklą 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. spalio mėn., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, pažeisdamas:
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo <...> įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“;
2001 m. lapkričio 6 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalies nuostatas, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka <...>“;
2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ ir 5 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Taikomi šie pelno mokesčio tarifai: Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;
2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma“; veikdamas per UAB A. buhalterinę apskaitą tvarkiusį buhalterį I. R., nežinojusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB T. buhalterinę apskaitą: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB T. veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), už parduotas prekes gavo, neapskaitė ir neperdavė buhalteriui, o šis, nesuvokdamas nusikalstamų veiksmų, neįtraukė į UAB T. apskaitą ne mažiau kaip 30 000 Eur įmonės gautų pajamų, kuriuos H. Y. ir Z. J. kartu su J. X. per nenustatytus įmonės darbuotojus ir kitus asmenis iš UAB T. parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 16 d. be buhalterinės apskaitos dokumentų perdavė 30 000 eurų; P. G., kuris tyrimo metu nenustatytu laiku už 30 000 Eur įgijo kriptovaliutą „Bitcoin“ ir elektroninių ryšių tinklų pagalba perdavė Z. J., kuris organizavo įvairių prekių (drabužių, avalynės ir kitų daiktų) įsigijimą ir, klastojant prekių įsigijimo, apmokėjimo bei gabenimo dokumentus, sumažinant prekių kainas, kiekius iš ES veikiančių įmonių, jas atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pardavę jas be apskaitos dokumentų – už grynus pinigus, per jų kontroliuojamų bendrovių prekybos vietas, jų neapskaitė ir gavo 30 000 eurų pajamų (tame tarpe 6300 eurų PVM, 4500 eurų Pelno mokesčio), taip sumažindami mokėtiną PVM ir pelno mokestį valstybei. Dėl aukščiau išvardintų teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB T. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. spalio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.
Tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas išvengti mokėtinų valstybei PVM ir pelno mokesčių, viršijančių 100 MGL, tyčia UAB T. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis gavus, neapskaičius ir neperdavus buhalteriui, o šiam nežinant apie daromą nusikaltimą, neįtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą ne mažiau kaip 30 000 Eur gautų pajamų, pažeidžiant PVM įstatymo 89 straipsnio nuostatas ir Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, buhalteris I. R., nežinojęs apie daromą nusikaltimą, 2018 m. lapkričio 20 d. pateikė el. būdu 2018 spalio mėn., pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) bei 2019 m. gegužės 29 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus (Forma PLN204) Valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai, Vilniuje, Vasario 16 g. 15. Taip sumažino bendrai 30 000 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių vertę bei neapskaičiavo ir nedeklaravo 6300 Eur mokėtino į biudžetą PVM ir 4500 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį už 2018 metus.
Tokiais H. Y. veiksmais apgaulingai tvarkė UAB T. buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB T. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei išvengė 10800 euro dydžio mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdamas neteisingus duomenis apie UAB T. gautas pajamas ir pelną.
Šiais savo veiksmais H. Y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis H. Y., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 metais tapo UAB T. akcininku ir direktoriumi. Bendrovės veikla – prekyba. Veiklos vieta – (duomenys neskelbtini). Jis visas nurodytas aplinkybes nurodytas pranešime apie įtarimą patvirtina. J. X., Z. J. jis asmeniškai nepažįsta, tačiau jis žino juos iš (duomenys neskelbtini) tautybės aplinkos. Kadangi (duomenys neskelbtini) tautybės atstovų Lietuvoje mažai, todėl galimai jie matyti. Pavardės jam negirdėtos. P. G. taip pat nepažįsta. Įtarime nurodyti pinigai – 30 000 eurų buvo perduoti prekėms įsigyti. Kas perdavė pinigus P. G. jis pasakyti negali, kadangi neprisimena. Jis žino, kad parduotuvėje buvo prekiaujama be kasos čekių ir taip buvo gaunami buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai, šią klaidą jis jau ištaisė. Tapęs direktoriumi jis neišmanė buhalterinės apskaitos vedimo taisyklių, todėl ir padarė tam tikrų klaidų. Ką nors daugiau paaiškinti jis negali, kadangi daug ko neprisimena. Dėl padarytos veikos jis gailisi, priskaičiuotą žalą jis atlygino. Prašo skirti kuo mažesnę baudą (2 t., b. l. 103-105).
Liudytoja V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šioje įmonėje dirba nuo (duomenys neskelbtini) dienos (duomenys neskelbtini) pareigose. Sutartį pasirašyti davė kolegė I. B.. Priėmimo sąlygas V. K. aptarė taip pat su I. B.. Jai buvo mokama „ant popieriaus“ 405 eurai, o po Naujų metų suma pakilo ir tapo 399 „į rankas“, kiek tapo „ant popieriaus“ ji nežino. Anksčiau iki Naujųjų metų „į rankas“ ji gaudavo apie 369 eurus. Toks pats darbo užmokestis ir buvo sutartas. Darbo užmokestis pervedamas į banko sąskaitą, neoficialaus atlyginimo nemokėjo. Už tai, kad darbo pabaigoje yra išplaunamos patalpos, kiekvienai iš darbuotojų kiekvieno mėnesio gale duoda išsirinkti bet kokių parduotuvėje esančių prekių už 30 eurų. Jeigu prekių suma viršija 30 eurų, tai tiek, kiek yra viršijama, reikia sumokėti patiems. Prekiaujama rūbais, batais, kitomis įvairiomis prekėmis. Iš kur prekės yra pristatomos, nežino. Prekių pristatymo dokumentus tikriausiai pasirašo direktorius Y.. Pardavėjos jį vadina Y., ar tai yra jo vardas, ar pavardė, ji nežino. Kas atveža prekes, taip pat nežino. Kai prekių nedaug, atveža kurjeris, ji girdėjo, kad DPD atveža prekes. V. K. teigimu, už prekes pirkėjai atsiskaito pirkėjai atsiskaito tik grynaisiais pinigais, kortelių skaitytuvo jie neturi. Po darbo dienos suskaičiuoja pinigus ir juos inkasuoja I. B., J. S. ir V. V.. V. K. teigimu, pinigus jos atiduoda direktoriui Y.. Taip pat kartais pinigus paima jo žmona, kuri atvažiavo žiemos pradžioje. Kaip jai žinoma, ne visi gaunami pardavus prekes pinigai yra „įmušami“ į kasos aparatą, tačiau jai prie kasos aparato dirbti neteko. Kiek V. K. yra žinoma iš kolegių pasakojimų, už prekes iš pirkėjų gauti pinigai būna neapskaitomi direktoriaus nurodymu, nes jis tai daryti „spaudžia“ ir darbuotojos būtent iš jo gauna tokius nurodymus. Kur dedami neapskaityti pinigai ir kam jie vėliau atiduodami, nežino. V. K. nematė, kam direktorius atiduodavo neapskaitytus pinigus. Maždaug prieš mėnesį ji matė, kad pas direktorių buvo atėjęs galimai (duomenys neskelbtini) tautybės vyriškis, tačiau kokiu tikslu jis atėjo ir ką veikė, nežino. Atpažinti minėto vyro ji negalėtų, nes neįsidėmėjo, be to jai atrodo jie visi panašūs, tik atkreipė dėmesį į tai, kad tas vyras buvo stambesnis už direktorių. V. K. nežino, ar buvo vedami juodraštiniai pinigų apskaitos užrašai, kur jie yra laikomi bei kas juos liepė vesti. Asmens J. X. ji nepažįsta, jokiais klausimais su juo nebendravo. Ar nurodytas asmuo buvo atvykęs į parduotuvę, ji nežino, greičiausiai jo nematė. P. G. taip pat nepažįsta, su juo nebendravo jokiais klausimais. Ar P. G. buvo atvykęs į parduotuvę, taip pat nežino. Nepastebėjo jokio vyro, kuris reguliariai, kas mėnesį atvažiuotų į parduotuvę pas direktorių, taip pat ji nematė jokio asmens su kuprine ir pan. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) jai nėra žinomas, tokio telefono numerio ji neturi (2 t., b. l. 25-29).
Liudytoja G. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ji dirba šios įmonės parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pareigose. Priėmimo į darbą dokumentus tvarkė UAB T. direktorius H. Y.. Darbo užmokestis jai po Naujųjų metų „ant popieriaus“ buvo 651 euras, o pernai buvo 405 eurai. „Į rankas“ ji gavo už vasario mėnesį 399 eurus, nes nekaupė pensijos. Visą laiką gaudavo ir dabar gauna minimalų atlyginimą. Sutartas atlyginimas ir buvo toks pats. Atlyginimas mokamas į banko sąskaitą. Parduotuvėje prekiaujama rūbais bei avalyne, apatiniu trikotažu ir pan. Iš kur yra užsakomos prekės, nežino, kas pasirašo prekių pristatymo dokumentus, taip pat nežino. Kas atveža prekes, kas prekes priima, nežino. Pirkėjai už prekes atsiskaito grynaisiais pinigais. Po darbo dienos suskaičiuoja ir inkasuoja pinigus kasininkės, t. y. tos, kurios dirba prie kasos. Kasininkės yra J. S., I. B., V. V. arba V., pavardės tiksliai neprisimena. Pinigai iš kasos po darbo dienos yra atiduodami direktoriui. Ar visi pinigai apskaitomi kasoje, ar visi pinigai įnešami į kasos aparatą, pasakyti negali, nes ji su kasos aparatu nedirba. Kolegės pasakodavo, kad direktorius liepia „nemušti“ į kasos aparatą, tačiau ar jos „mušdavo“, ar „nemušdavo“, nežino. Jos manymu pinigai buvo „nemušami“ į kasą direktoriaus paliepimu. Kur dedami neapskaityti pinigai ji nežino, kam jie vėliau atiduodami, taip pat nežino. Kam vėliau direktorius atiduodavo pinigus, ji nematė. Ar buvo vedami juodraštiniai pinigų apskaičiavimo užrašai, kur jie laikomi, kas ir kam liepdavo vesti užrašus, apie tai nieko nežino. Asmens vardu J. X. nepažįsta, su juo nebendravo, ar jis buvo atvykęs į parduotuvę, nežino. P. G. taip pat nepažįsta, su juo nebendravo, ar jis buvo atvykęs į parduotuvę, nežino, nebent atpažintų jį iš nuotraukos. Ji ne kartą yra pastebėjusi, kad į parduotuvę ateidavo vyriškis su kuprine, užeidavo pas direktorių ir greitai išeidavo. Ne vieną kartą ateidavo vienas ir tas pats asmuo. Tas, kuris su kuprine yra tamsių plaukų, lyg trumpai kirptas, vidutinio ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, greitai ateidavo ir greitai išeidavo, o kadangi tuo metu ji dirbdavo, nurodyto asmens įsidėmėti nespėjo. Iš nuotraukos galimai galėtų atpažinti. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) G. Č. nėra žinomas, tokio telefono numerio neturi, kam jis priklauso – nežino (2 t., b. l. 31-35).
Liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB T. ji dirba nuo (duomenys neskelbtini). Priėmimo į darbą dokumentus tvarkė kartu su direktoriumi H. Y. jo nurodymu. Jis pasitikėjo I. B., nes ji prieš tai dirbo kitoje (duomenys neskelbtini) įmonėje „R. H.“. I. B. šiuo metu mokamas darbo užmokestis 619 eurų „ant popieriaus“. Buvo sutartas 450 eurų. Darbo užmokestis nėra išmokamas grynais pinigais, jis pervedamas į banko sąskaitą. Parduotuvėje yra prekiaujama drabužiais, avalyne, tekstile, kosmetika, žaislais ir t.t. Kaip jai yra žinoma, prekės užsakomos iš Lenkijos ir Budapešto. Prekių pristatymo dokumentus pasirašo greičiausiai direktorius. Per visą darbo laiką nurodytoje parduotuvėje, I. B. tik vieną kartą matė, kaip direktorius su vairuotoju pasirašė kažkokius popierius, tačiau būtent kokius, jai nėra žinoma. Kas atveža prekes, nežino. Direktorius užsako telefonu. Per jos darbo laiką prekės į parduotuvę buvo pristatytos du kartus – rudenį ir kovo mėn. Prekes priima ir išsikrauna direktorius, paprašo I. B. surasti padėjėjų – vyrų. Pirkėjai atsiskaito grynais pinigais. Po darbo dienos suprekiaus pinigus suskaičiuoja I. B., J. S., V. V., arba pats direktorius. Nurodyti asmenys pinigus inkasuoja bei atiduoda direktoriui tiesiai į rankas. Dalis pinigų nėra mušami į kasą. „Juodi“ pinigai sumuojami naudojant skaičiavimo mašinėlę, kuri yra šalia kasos, ir paduodami direktoriui, kuris stovi prie kasos ir stebi įvykius, t. y. jeigu per daug išduodi čekių, jis tave nuveja ir dirba pats. Į kasą buvo neapskaitomi pinigai direktoriaus paliepimu. Neapskaityti pinigai dedami į kasą, vėliau išimami ir paduodami direktoriui ar jo žmonai. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) I. B. yra žinomas. Jis priklauso šios firmos UAB T. direktoriui H. Y. ir jos telefone numeris įrašytas kaip „Y.“. Šiuo telefono numeriu jie palaiko ryšį (2 t., b. l. 36-39).
Liudytojas I. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis nuo 2018 m. pradžios dirba UAB A. direktoriaus pareigose, bendrovė užsiima buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu, joje dirba vienas asmuo – jis. Šiuo metu buhalterinę apskaitą tvarko maždaug 10 bendrovių. Tarp tvarkomų bendrovių jos akcininkai ir direktoriai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai UAB M., UAB T.. Tarp bendrovių jo klienčių nėra UAB L.. Anksčiau jis tvarkė UAB M. apskaitą. Tačiau kai 2018 metų pabaigoje UAB M. akcininku tapo (duomenys neskelbtini) pilietis, nėra tikras kad jo pavardė yra J. X., jis su šiuo asmeniu bendravo labai mažai ir tik su vertėjo H. W. pagalba. 2018 m. jis (duomenys neskelbtini) piliečio V. R. prašymu įregistravo/atidarė UAB L.. Maždaug du mėnesius jis buvo direktorius. Po jos įsteigimo bendrovės turėtas akcijas akcininkas UAB P. pardavė V. R.. 2018 m gruodžio mėn. V. R. kreipėsi į jį su prašymu padėti UAB L. perduoti naujam akcininkui (duomenys neskelbtini) pil. Q. Z.. Jis jo prašymu paruošė akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir kitus dokumentus, reikalingus perduoti į Registrų centrą. Kaip jau minėjo, UAB L. apskaitos jis netvarkė. UAB M. direktorė yra S. Z.. Ji apskaitos dokumentus tvarkymui perduoda per kurjerius originalius pirminius apskaitos dokumentus. Gavus apskaitos dokumentus jis sutvarko registrus, pateikia reikiamas ataskaitas ir deklaracijas VMI. UAB T. direktorius yra H. Y.. Originalius dokumentus jam perduoda per autobusų stotį, dokumentus jis pasiima autobusų stotyje iš siuntų tarnybos. Šių abiejų bendrovių prekių tiekėjai yra iš Vengrijos ir Lenkijos ir yra bendrų tiekėjų, tai yra abi bendrovės prekes įsigyja iš analogiškų tiekėjų. UAB M. iki tol, kol buvo užblokuota banko sąskaita (2019 m. kovo mėn. FNTT), didžiąją dalį pajamų, maždaug apie 80 procentų gaudavo už prekių pardavimus per terminalą, tai yra klientai prekes įsigydavo atskaitydami banko kortele. UAB T. visas pajamas gaudavo tik grynais pinigais ir jei neklysta, atsiskaitymo banko kortele terminalo neturėjo. UAB T. apskaitą jis tvarkė maždaug nuo 2017 metų, šios bendrovės akcininkas ir direktorius buvo R. B.. 2018 m. rugsėjo 13 d. R. B. savo turimas bendrovės akcijas pardavė dabartiniam akcininkui (duomenys neskelbtini) pil. H. Y.. Prieš akcijų pardavimą R. B. kreipėsi prašydamas paruošti reikiamus dokumentus akcijų pardavimui bei apskaitos perdavimui naujam akcininkui. Kaip R. B. susirado H. Y. jis nežino. Jis nuo 2008 m. gegužės mėn. keletą metų dirbo UAB F. buhalteriu, ši bendrovė turėjo klientą buhalterinių paslaugų teikimui UAB M.. Šios bendrovės direktorius anksčiau buvo V. K.. Kai šios bendrovės akcininku tapo (duomenys neskelbtini) pil. Z. J. ir jis užsiėmė (duomenys neskelbtini) prekių pardavimu prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, UAB F. atsisakė jo kaip kliento. Jis sutiko tvarkyti jos apskaitą. Nuo to laiko jis ir tvarko šios bendrovės apskaitą. 2018 m. gegužės mėn. Z. J. savo akcijas pardavė S. Z. ir nuo to laiko apskaitos dokumentus jam pateikia S.. Iš V. K. ir V. K. jokių nurodymų dėl apskaitos tvarkymo, ar dokumentų perdavimo dėl bendrovių apie kurias buvo kalbėta aukščiau arba kurių apskaitą jis tvarko nėra gavęs. V. K. jo su (duomenys neskelbtini) piliečiais nėra supažindinęs (2 t., b. l. 54-56).
Liudytojas I. R., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, kaip minėjo ankstesnėse apklausose jis nuo 2017 ar 2018 metų buvo UAB A. direktoriumi. Direktoriumi buvo iki 2019 metų pabaigos, tikslių datų neprisimena. Kaip minėjo ankstesnėse apklausose, tvarkė UAB M., UAB M., UAB T. buhalterinę apskaitą, kokiais laikotarpiais tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. UAB M. buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2021 metų rugsėjo mėn. UAB T. buhalterinę apskaitą tvarko iki šiol. UAB T. direktorius ir savininkas yra H. Y.. Su juo bendradarbiauja nuo 2018 metų, tikslių datų neprisimena. Su juo labai retai kontaktuoja, kadangi jis nekalba nei lietuvių, nei rusų kalba. Dažniausiai jis kontaktuoja su parduotuvės darbuotojais. H. kontaktų jis neturi. Dažniausiai su juo susirašinėja elektroniniu paštu. Šiuo metu kontaktų neprisimena, pateiks vėliau elektroniniu paštu. Kiek žino, jis yra Lietuvoje, tačiau ar būtent šiuo metu, pasakyti negali. Visų jo minėtų įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė pagal gaunamus buhalterinės apskaitos dokumentus. Dažniausiai dokumentai pateikiami elektroniniu paštu, tačiau jam pateikiami ir originalūs dokumentai, dažniausiai pristatomi kurjeriais arba paštu. UAB M. jis turėjo pasijungimus prie banko sąskaitos, tačiau įgaliojimų daryti pavedimus jis neturėjo. Jis galėjo parengti pavedimų ruošinius, gauti sąskaitų išrašus, kitų minimų įmonių pasijungimų prie bankų neturėjo. Nežinojo ir neturi duomenų apie tai, kad jo buhalterinę apskaitą tvarkomos įmonės dalies pajamų neįtraukia į buhalterinę apskaitą. Kaip minėjo, jis tvarkė buhalterinę apskaitą pagal gaunamus dokumentus (2 t.., b. l. 60-61).
Liudytoja J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio ji pradėjo dirbti įmonėje UAB „R. H.“, o konkrečiai – parduotuvėje pavadinimu (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įsikūrusioje prekybos centre (duomenys neskelbtini). Po maždaug prieš tris metus kilusių problemų su teisėsauga, UAB R. pakeitė pavadinimą bei tapo UAB T., o ji parduotuvėje liko dirbti bei nuo (duomenys neskelbtini) iki pat šiol yra parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Anksčiau parduotuvėje ji ėjo (duomenys neskelbtini), vėliau buvo išėjusi motinystės atostogų, o po motinystės atostogų grįžo dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas. Motinystės atostogose ji buvo nuo 2015 m. kovo iki 2015 m. rugsėjo, būtent rugsėjo mėnesį ji grįžo į (duomenys neskelbtini) pareigas. Parduotuvėje visą laikotarpį kol ji dirbo buvo prekiaujama drabužiais, batais, galanterija ir kitais smulkiais daiktais. Kiek prisimena, parduotuvėje įsidarbino jos vitrinoje pamačiusi skelbimą dėl reikalingos pardavėjos, šiuo skelbimu susidomėjo. Kiek prisimena, ją į įmonę UAB „R. H.“ įdarbino parduotuvės darbuotoja vardu L., kurios pavardės ji neprisimena, kadangi ji jau parduotuvėje nebedirba, o tai buvo seniai, būtent ji jai paruošė darbo sutartį ir ji pradėjo dirbti. Mano, kad jos pareigos parduotuvėje buvo vadybininkės ar administratorės, kažkas panašaus, tačiau tiksliai nežino, su parduotuvės direktoriumi tuo metu neteko bendrauti. Pasikeitus įmonės pavadinimui į UAB T. ji su įmone pasirašė naują darbo sutartį, tuo metu parduotuvėje dirbo kita vadybininkė ar administratorė, kurios vardas I. B., ji vis dar dirba parduotuvėje ir užima tas pačias pareigas. Kai dirbo įmonėje UAB „R. H.“ ji buvo tik salės darbuotoja, todėl darbo su kasos aparatu funkcija į jos pareigas neįėjo. Grįžus po motinystės atostogų 2015 metų rugsėjį jai buvo pasakyta, kad tos pačios darbo vietos jai jau nebėra, todėl buvo pasiūlyta dirbti (duomenys neskelbtini), o ji su tokiomis sąlygomis sutiko. Kai dirbo tiesiog (duomenys neskelbtini) apie prekių apskaitymą ji nieko nežinojo, kadangi tuo nesidomėjo ir jai tai nebuvo aktualu. Nuo 2015 m. rugsėjo pradėjusi dirbti prie kasos, žino, jog ne visos prekės būdavo apskaitomos kasos aparatu. Jai tik pradėjus dirbti prie kasos, ji kitų kolegių buvo instruktuota. Taip pat pats parduotuvės ir įmonės UAB „R. H.“ direktorius, (duomenys neskelbtini) kilmės, mano, kad (duomenys neskelbtini) tautybės, kurio vardo ir pavardės tikrai neprisimena, jai tiesiogiai buvo nurodęs, kad kasos aparatu neapskaitytų visų prekių. Direktorius buvo nurodęs, kad pirkėjui perkant daugiau prekių ir už didesnę sumą, kuri galėjo būti maždaug apie 100 eurų, nereikia visų parduodamų prekių apskaityti kasos aparatu, todėl jo paliepimu taip ir darydavo. Čekį pirkėjui tokiais atvejais duodavo tik tada, jei jis pats to pareikalaudavo. Direktorius fiksuojant prekes kasos aparate dažnai ateidavo ir stebėdavo jos darbą prie kasos, tiesiog stovėdavo šalia ir stebėdavo, kad ji vykdytų jo ankstesnius nurodymus. Taip pat parduotuvėje buvo įrengta kamera, nukreipta būtent į kasą, kad pats direktorius iš savo kabineto galėtų stebėti kaip yra paduodami grynieji pinigai bei kaip ji ar kita kasininkė dirbdavo prie kasos aparato. Parduotuvėje niekada nebuvo galima atsiskaityti banko kortelėmis, negalima tokiu būdu atsiskaitinėti ir dabar. Kokia tiksliai ar apytiksliai suma galėjo būti neapskaitoma per dieną ji nežino, kadangi niekada neapskaitytų pinigų neskaičiuodavo. Jeigu direktorius stovėdavo šalia jai fiksuojant prekes kasos aparatu, tai pirkėjui apsipirkus jis neapskaitytus grynuosius iškart išsiskaičiuodavo, pasiimdavo ir nešdavosi į savo kabinetą, o jeigu direktoriaus šalia nebūdavo, pinigus reikėjo dėti į šalia kasos stovėjusią šiukšlinę, į tą šiukšlinę buvo metamos tiesiog menkos šiukšlės ir pirkėjų nepasiimti čekiai, pinigai būdavo dedami ne į šiukšlių maišą, o jį patį atvertus į šiukšlinės vidų. Jos manymu, direktorius visada viską stebėdavo, jis dažnai ateidavo pinigų iš šiukšlinės pasiimti ne dienos pabaigoje, o tiesiog tada kada norėdavo. Direktorius pinigus nešdavosi į savo kabinetą, tačiau kur juos dėdavo, nežino. 2018 m. UAB „R. H.“ direktorius kažkur išvyko, o prieš išvykdamas pranešė apie parduotuvės bankrotą. Prieš išvykdamas jis parduotuvės darbuotojoms, o taip pat ir jai paaiškino, kad parduotuvė ateinančias 10 dienų nedirbs, o po tų 10 dienų atsidarys kaip nauja įmonė, t. y. kaip dabar ir egzistuojanti UAB T.. Direktoriui išvykus daugiau jo nebematė. Po minėto termino į parduotuvę atvyko naujas direktorius, taip pat (duomenys neskelbtini) kilmės, (duomenys neskelbtini) tautybės, kurio vardo ir pavardės ji tiksliai neprisimena, jis yra parduotuvės direktorius ir dabar. Jam atvykus su visomis tomis pačiomis darbuotojomis buvo pasirašytos naujos darbo sutartys ir jos vėl pradėjo dirbti, ji ir toliau dirbo kasoje. Darbo kasoje tvarka su nauju direktoriumi nesikeitė, tik pats direktorius dažniau būdavo šalia kasininkių, t. y. šalia jos, kai pamatydavo jog pirkėjas atsineša daugiau prekių kartais jis išsiųsdavo ją dirbti į salę prie prekių, kad pats galėtų aptarnauti klientus ir pats galėtų neapskaityti prekių kasos aparatu. Po kurio laiko parduotuvėje dirbant ir jai, tiksliai kada tai buvo neprisimena, tačiau prieš 2 ar 3 metus, į parduotuvę buvo atvykę FNTT pareigūnai, kurie atliko patikrinimą, kiek girdėjo pas direktorių namuose atliko kratą, apklausė ir ją, ir kitas darbuotojas, ar FNTT darbuotojai tuo metu nustatė kokių nors pažeidimų ji nežino, kiek prisimena, su pačia kasa viskas buvo tvarkoje, ten pažeidimų nenustatyta. Po FNTT pareigūnų apklausų ir patikrinimų ji pati visas prekes apskaičiuoja kasos aparatu, mano, kad ir pats direktorius pastebėjo, jog nei jai, nei kitoms darbuotojoms nepatogu taip elgtis ir dirbti būnant įtampoje, jog bet kada parduotuvę gali vėl patikrinti, kaip ir anksčiau pats direktorius vis dar kartais dirba kasoje, nežino, ar jis dirbdamas kasoje apskaičiuoja visas parduodamas prekes, kadangi jo darbo nestebi, tačiau ir dabar vis dar būna tokių atvejų, kad jai dirbant kasoje direktorius pastebi, jog pirkėjas ateina su daugiau prekių ir liepia jai eiti dirbti į salę, o pats užima vietą prie kasos ir pats aptarnauja už didesnes sumas perkančius pirkėjus, jei ir neapskaito kai kurių prekių, tai kur jis deda neapskaitytus pinigus, nežino. Jos darbo sutartyje buvo ir yra numatytas minimalus Lietuvoje galiojantis darbo užmokestis, tokį darbo užmokestį ji ir gaudavo, alga jai šiuo metu yra pervedama į asmeninę banko sąskaitą kiekvieno mėnesio 10 d., kiek prisimena jai grynaisiais algos niekada nemokėdavo, tik į asmeninę banko sąskaitą. Jokio papildomo darbo užmokesčio ji negavo ir negauna, niekas jai niekada nesiūlė užsidirbti papildomai, jai tenka darbo pabaigoje užpildyti „kasos knygą“, kurioje atsispindi kiek pinigų yra kasoje darbo dienos pabaigoje, tačiau už papildomą užmokestį to nedarydavo ir nurodydavo teisingus duomenis. Prekių užsakymu į parduotuvę užsiiminėjo patys direktoriai. Iš kur prekės buvo užsakomos, nežino, tačiau vienas iš direktorių buvo užsiminęs, kad kai kurios prekės yra iš Vengrijos, kai kurios iš Kinijos, tačiau plačiau apie tai nieko nežino. Kaip vykdavo apmokėjimas už prekes ji nežino, tokiais reikalais visada rūpinosi direktoriai. Prekes į parduotuvę atveždavo sunkvežimis, tačiau kas jas veždavo konkrečiai, nežino, ar tai buvo lietuviai ar užsieniečiai, taip pat nežino. Prekės būdavo atvežamos pagal sezoniškumą, atveždavo vasaros, rudens, žiemos, pavasario rūbus ir batus bei kitus daiktus, tai būdavo apie 3-4 kartus į metus. Kai prekės būdavo atvežamos, pats direktorius tvarkydavosi visus dokumentus, todėl mano, kad būtent jie abu pasirašinėdavo prekių priėmimo dokumentus. Vadovaujant ankstesniam direktoriui prekių inventorizacija parduotuvėje būdavo daroma kartą į metus, einamųjų metų pabaigoje, inventorizacijos duomenys būdavo surašomi ant baltų popieriaus lapų ir atiduodami direktoriui. Prie naujojo UAB T. direktoriaus parduotuvės inventorizacija nebuvo daryta nė karto (2 t., b. l. 64-66).
Liudytoja E. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šioje parduotuvėje dirba nuo 2017 m. lapkričio 24 dienos, tačiau galimai datos tiksliai neprisimena. Įsidarbinimo metu įmonė, kuriai priklauso nurodyta parduotuvė, vadinosi UAB „R. H.“, vėliau nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 10 dienos parduotuvės pavadinimas pasikeitė į UAB T.. Visą laiką dirbo (duomenys neskelbtini). Ir 2017 m. lapkričio 24 d. įsidarbinant pirmą kartą ir vėliau 2018 m. rugsėjo 10 d. keičiantis įmonės pavadinimui, įdarbinimo dokumentus tvarkė I. B.. Nuo šių Naujųjų metų E. D. atlyginimas yra 385 eurai „į rankas“. Darbo užmokestis grynais nemokomas, jis pervedamas į banko kortelę. Nelegalaus, neapskaityto atlyginimo ji negauna. Parduotuvė, kurioje dirba E. D., prekiauja drabužiais, batais, įvairiomis smulkmenomis, žaislais. Iš kur prekės yra užsakomos, ji nežino, galimai iš Kinijos, nes kai juos atveža, ant jų būna užrašai „Made in China“. Kas pasirašo prekių pristatymo dokumentus, ji taip pat nežino, nes niekada nematė, kad kas nors pasirašinėtų už prekių pristatymą. Kas atveža prekes, E. D. nežino, nes kai ji ateina į prekių sandėlį, prekės jau būna paruoštos nešimui į salę. Prekės atvežamos dažniausiai kai keičiasi sezonas. Dabar prekės buvo atvežtos rugpjūčio mėnesį. Papildomas prekių atvežimas būna nedažnai, nebent jau matosi, kad kažko labai trūksta. Kas prekes priima, ji nežino. Pirkėjai atsiskaito už prekes grynais pinigais, kortelių skaitytuvo parduotuvė neturi. Po darbo dienos suskaičiuoja pinigus ir juos inkasuoja tos merginos, kurios dirba prie kasos. E. D. prie kasos nedirba, ji yra (duomenys neskelbtini). Prie kasos dirba I. B., J. S. ir V. V.. Kam po darbo dienos šios darbuotojos atiduoda pinigus, E. D. tiksliai nežino, tačiau mano, kad direktoriui Y. (jo pilno vardo ji tiksliai nežino, nes visada vadina jį Y.). E. D. teigimu, ne visi pinigai yra apskaitomi kasoje, t. y. ne visi pinigai „įmušami“ į kasos aparatą, tačiau ji pati šiame procese nedalyvauja, todėl tiksliai nematė. Kaip E. D. girdėjo, tai ne visi pinigai yra apskaitomi kasoje direktoriaus paliepimu, tačiau pati iš jo nieko negirdėjo. Kur neapskaityti pinigai yra dedami, nežino. Taip pat nežino kam šitie pinigai yra atiduodami, nes niekada to nematė. Ar buvo vedami juodraštiniai pinigų apskaitos užrašai, E. D. nežino, nes niekada jų nematė, o pati jokių užrašų neveda. Asmens vardu J. X. ji nepažįsta, su juo nebendravo, tik matė kartais užeinantį į parduotuvę (duomenys neskelbtini) tautybės vyrą. P. G. ji taip pat nepažįsta. Prisimena, kad galimai du kartus matė vyrą, kuris ateidavo pas direktorių labai trumpam laikui (ateidavo ir jau po kelių minučių išeidavo). Jis buvo aukšto ūgio, apie 180 cm, lieso kūno sudėjimo, trumpų plaukų lyg tamsios spalvos, su kuprine ant nugaros. Nurodyto asmens iš nuotraukos atpažinti negali, nes jo veido bruožų ji neįsidėmėjo. Kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) E. D. nežino, tokio numerio neturi (2 t., b. l. 41-45).
2019 m. kovo 19 d. kratos protokole užfiksuota, kad UAB T. parduotuvėje, esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata ir paimta dalis įmonės dokumentų (2 t., b. l. 4-7).
2019 m. kovo 19 d. kratos protokole užfiksuota, kad UAB A., esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata ir be kita ko, paimti UAB T. dokumentai (2 t., b. l. 13-17).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. vasario 20 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-4-1805 dėl UAB T. ūkinės finansinės veiklos buvo pateikti atsakymai į tyrimo metu užduotus klausimus:
Koks prekių likutis atvaizduotas UAB T., į. k. (duomenys neskelbtini), apskaitoje tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje?
Išvada. Pagal tyrimui pateiktą UAB T. didžiosios knygos apskaitos registrą (5 priedas) nustatyta, kad Bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas prekių likutis tiriamojo laikotarpio pradžioje 2018 m. sausio 1 d. buvo 10 600,00 Eur, tiriamojo laikotarpio pabaigoje 2019 m. kovo 1 d. – 67 294,13 Eur.
Kokiai sumai, iš kokių ūkio subjektų, kokių dokumentų pagrindu bendrovė įsigijo prekių tiriamuoju laikotarpiu ir kaip už jas atsiskaitė? Ar yra apmokėjimą patvirtinantys dokumentai?
Pagal tyrimui pateiktus pirkimų apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, Invoice) bei apskaitos registrus (didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraštį, pirkimų apyvartos žiniaraštį) nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš Lietuvos, Vengrijos ir Lenkijos bendrovių įsigijo ir apskaitė prekių už 85 806,05 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. – už 13 808,68 Eur, iš viso už 99 614,73 Eur (5,6 priedai). Detalūs duomenys apie tai, iš kokių įmonių ir kokių dokumentų pagrindu įsigytos prekės, pateikti išvadoje esančioje lentelėje Nr. 1.
Pagal tyrimui pateiktas atskaitingo asmens (direktoriaus H. Y.) avanso apyskaitas bei įrašus jose patvirtinančius dokumentus (UAB T. kasos išlaidų orderius, PVM sąskaitas faktūras, Invoice, prekių tiekėjų pinigų gavimą už prekes patvirtinančius dokumentus) nustatyta, kad UAB T. buhalterinėje apskaitoje atvaizduota, kad už įsigytas prekes pagal lentelėje Nr. 1 nurodytas sąskaitas atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais per atskaitingą asmenį arba tiesiai iš Bendrovės kasos (su VŠĮ Z. atsiskaityta 2018 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini), sumokėta suma 26 696,18 Eur).
Pažymėtina, kad: Lenkijos Respublikos įmonių išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas atsiskaitymo būdas grynaisiais pinigais (lenkų kalba – „gotowka“), bei nurodyta sumokėta suma (lenkų kalba – „zaplacono“); Vengrijos Respublikos įmonių išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas atsiskaitymo būdas grynaisiais pinigais (anglų kalba – „cash“ arba vengrų kalba – „keszpenz“ arba trumpinys „k.p.“), arba/ir ant sąskaitų ranka įrašyta arba uždėtas spaudas - apmokėta (vengrų kalba – „fizetve“).
Išvada. Tiriamuoju laikotarpiu UAB T. iš Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos įmonių įsigijo prekių už 99 614,73 Eur. Buhalterinės apskaitos duomenimis už įsigytas prekes grynaisiais pinigais kaip atskaitingas asmuo sumokėjo direktorius H. Y..
Kas pristatė bendrovei įsigytas prekes, ar yra patvirtinantys dokumentai bei apmokėjimas už paslaugas?
UAB T. prie visų prekių įsigijimo iš Vengrijos Respublikos pirkimo dokumentų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. vasario 28 d. yra prisegti prekių gabenimą patvirtinantys dokumentai CMR. Visuose 53 (penkiasdešimt trijuose) CMR yra nurodyti transporto priemonių valstybiniai numeriai (išvados lentelės Nr. 1 stulpelis Nr. 8), š jų: 9 (devyniuose) CMR yra nurodytas vežėjas (duomenys neskelbtini) A. D., 15 (penkiolikoje) – (duomenys neskelbtini) S. M., 17 (septyniolikoje) - UAB (duomenys neskelbtini), o 12 (dvylikoje) CMR (laukeliuose Nr. 16 ir 23 - vežėjo informacija) įrašyti numeriai (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (7 priedas, 2 CMR pvz).
Tarp tyrimui pateiktų UAB T. dokumentų vežėjų (duomenys neskelbtini) A. D., (duomenys neskelbtini) S. M., UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytų sąskaitų faktūrų už transporto paslaugas nėra. Duomenų kas užsakė ir apmokėjo vežėjo (duomenys neskelbtini) A. D., (duomenys neskelbtini) S. M., UAB (duomenys neskelbtini) transportavimo paslaugas tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.
UAB T. įsigytų prekių iš Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos tiekėjų transportavimo dokumentų laikotarpiu nuo 2018 m., rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra. Todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kokiu būdu ir kas pristatė prekes UAB T. įsigytas iš Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos tiekėjų.
Išvada. Tarp tyrimui pateiktų UAB T. iš Vengrijos Respublikos prekių gabenimą patvirtinančiuose dokumentuose CMR, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. vasario 28 d., nurodytų vežėjų (duomenys neskelbtini) A. D., (duomenys neskelbtini) S. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytų sąskaitų faktūrų už transporto paslaugas nėra. Duomenų kas užsakė ir apmokėjo vežėjo (duomenys neskelbtini) A. D., (duomenys neskelbtini) S. M., UAB (duomenys neskelbtini) transportavimo paslaugas tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra. Todėl tyrimo metu nustatyti kas užsakė ir apmokėjo prekių atvežimo paslaugas iš Vengrijos Respublikos nėra galimybės.
UAB T. įsigytų prekių iš Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos tiekėjų transportavimo dokumentų tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra. Todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kokiu būdu ir kas pristatė įsigytas iš Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos tiekėjų prekes Bendrovei T..
Kiek piniginių lėšų išmokėta bendrovės atskaitingiems asmenims ir kaip jos panaudotos? Kokio dydžio piniginių lėšų likutį turėjo bendrovės atskaitingas (-i) asmuo (-enys) tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje?
Išvada. UAB T. buhalterinės apskaitos duomenimis tiriamuoju laikotarpiu Bendrovė turėjo du atskaitingus asmenis – iki 2018 m. rugsėjo 10 d. R. B. (iki 2018 m. kovo 16 d. ėjo direktoriaus pareigas), nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. direktorius H. Y..
UAB T. buhalterinės apskaitos duomenimis tiriamojo laikotarpio pradžioje (2018 m. sausio 1 d.) Bendrovė atskaitingam asmeniui R. B. buvo skolinga 9 788,94 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 5 d. atskaitingam asmeniui išmokėjo 22,06 Eur darbo užmokestį, pagal 2018 m. vasario 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1801 išmokėjo 811,00 Eur, 2018 m. vasario 5 d. UAB T. skola atskaitingam asmeniui R. B. - 9 000,00 Eur (9788,94 + 22,06 – 811,00). Tyrimui pateikta 2018 m. rugsėjo 10 d. buhalterinė pažyma (skolų užskaitymas) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenimis Bendrovės skola 9 000,00 Eur atskaitingam asmeniui R. B. perleidžiama atskaitingam asmeniui direktoriui H. Y. (8 priedas). UAB T. buhalterinės apskaitos duomenimis 2018 m. rugsėjo 10 d. Bendrovė atskaitingam asmeniui H. Y. buvo skolinga 9 000,00 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. kovo 1 d. iš Bendrovės kasos atskaitingam asmeniui išmokėta – 61 121,96 Eur (2018 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu (toliau KIO) Nr. (duomenys neskelbtini) - 5 074,01 Eur, 2018 m. lapkričio 8 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini) – 315,25 Eur, 2018 m. gruodžio 7 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini) – 366,35 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini) - 55 366,35 Eur), iš kurių 77 551,77 Eur grynaisiais pinigais atsiskaityta už prekes pirktas iš išvados lentelėje Nr. 1 nurodytų Lenkijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos tiekėjų bei 1 378,87 Eur grynaisiai pinigais išmokėtas darbo užmokestis. Tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2019 m. kovo 1 d.) UAB T. atskaitingam asmeniui H. Y. buvo skolinga 26 808,68 Eur ((9 000,00 +77 551,77 + 1 378,87) – 61 121,96)= 26 808,68) (9 priedas).
Išvada. Pagal tyrimui pateiktą UAB T. buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Kasa“ apyvartos registrą, bendrąjį žurnalą nustatyta, kad bendrovės kasoje atvaizduotas grynųjų pinigų likutis tiriamojo laikotarpio pradžioje (2018 m. sausio 1 d.) buvo 0,00 Eur, tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2019 m. kovo 1 d.) – 4 419,78 Eur (10 priedas). Bendrovės tiriamojo laikotarpio įplaukos sudarė – 168 020,42 Eur (130 520,42 Eur – gautos įplaukos iš pirkėjų, 37 500,00 Eur - įstatinio kapitalo didinimas papildomais piniginiais įnašais). Tiriamojo laikotarpio išlaidos sudarė – 163 600,64 Eur, iš jų: atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu – 61 932,96 Eur, atsiskaitymai su tiekėjais – 28 113,72 Eur, darbo užmokesčio išmokėjimas – 33,92 Eur, įnašai į kasos aparatą – 200,04 Eur ir įnašai į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Medicinos bankas“) – 73 320,00 Eur.
Pagal tyrimui pateiktus UAB T. atsiskaitomosios sąskaitos išrašus (UAB „Medicinos bankas“) bei banko apyvartos apskaitos registrus nustatyta (11 priedas), kad: atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis tiriamojo laikotarpio pradžioje (2018 m. sausio 1 d.) buvo 938,03 Eur, tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2019 m. kovo 1 d.) – 52,40 Eur. UAB T. tiriamojo laikotarpio (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.) apyvartą sudarė: 1) gautos įplaukos – 74 180,00 Eur, kurias sudarė grynųjų pinigų įnešimai iš Bendrovės kasos – 73 320,00 Eur ir pirkėjų atsiskaitymai – 860,00 Eur; 2) patirtos išlaidos – 75 065,63 Eur, kurias sudarė: 3) atsiskaitymai su tiekėjais – 48 477,65 Eur, iš jų: 37 490,02 Eur - UAB N. už prekybinių patalpų nuomą, 7 444,21 Eur - UAB K. už elektros energiją, 364,96 Eur - AB T. už ryšio paslaugas, 2 753,50 Eur – UAB A. už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, 103,68 Eur - UAB S. už kilimėlių keitimo paslaugas, 2,04 Eur - VĮ Registrų centras už paslaugas, 94,60 Eur – UAB C. už atliekų išvežimo paslaugas, 200,00 Eur - UAB R. už konsultacines paslaugas, 24,64 Eur – DNSB D. avansas tiekėjams; 4) atsiskaitymai su darbuotojais (darbo užmokestis) – 11 869,81 Eur; 5) mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai – 8 553,24 Eur (GPM – 584,24 Eur ir PVM – 7 969,00 Eur); 6) mokėjimai Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai (Sodra) – 6 022,04 Eur; 7) banko mokesčiai – 119,51 Eur; 8) mokėjimai antstoliams išskaičiuoti iš darbo užmokesčio – 23,38 Eur.
Išvada. UAB T. buhalterinės apskaitos duomenimis banke UAB „Medicinos bankas“ turėtos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis tiriamojo laikotarpio pradžioje (2018 m. sausio 1 d.) buvo 938,03 Eur, tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2019 m. kovo 1 d.) – 52,40 Eur.
UAB T. į banke UAB „Medicinos bankas“ turėtą atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.) gautos įplaukos 74 180,00 Eur buvo panaudotos: atsiskaitymams su tiekėjais už paslaugas 48 477,65 Eur (UAB N., UAB K., AB T., UAB A., UAB S., VĮ Registrų centras, UAB C., UAB R., DNSB D.), atsiskaitymams su Valstybine mokesčių inspekcija (GPM, PVM mokesčiai) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (PSD, VSD mokesčiai) 14 575,28 Eur, atsiskaitymams su darbuotojais (darbo užmokestis) – 11 869,81 Eur, banko mokesčiai - 119,51 Eur.
Ar bendrovės avansu išduotoms sumoms yra pateikti jų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai?
Išvada. UAB T. kasos dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, avansu išduotų piniginių lėšų nebuvo.
Kam bendrovė grynais yra išmokėjusi pinigines lėšas tiriamuoju laikotarpiu? Ar yra pinigų išmokėjimas P. G.?
Išvada. UAB T. buhalterinėje apskaitoje atvaizduota, kad tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės kasos išmokėjo 163 600,64 Eur, iš jų: 33,92 Eur išmokėjo darbo užmokestį, 61 932,96 Eur – išmokėjo atskaitingiems asmenims, 200,04 Eur įnešė į kasos aparatą, 28 113,72 Eur atsiskaitė su tiekėjais ir 73 320,00 Eur įnešė į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Medicinos bankas“). UAB T. kasos dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis tiriamuoju laikotarpiu P. G. grynieji pinigai išmokėti nebuvo.
Kiek tiriamuoju laikotarpiu bendrovė apskaitė gautų pajamų? Ar, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu bendrovės gautos pajamos buvo perduotos be apskaitos dokumentų, bendrovė tiriamuoju laikotarpiu teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą? Jei ne, tai kiek ir kokių mokesčių UAB T. privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą ir kokiose valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys?
Užduotyje nurodyta, kad „Z. J. realiai kontroliavo <...>UAB T. parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-03-01. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis galimai be apskaitos dokumentų perdavė bendrininkui P. G. ne mažiau kaip 55 000,00 Eur. <...> Tokiu būdu Z. J. veikdamas kartu su bendrininku P. G. siekdami išvengti mokesčių, apgaulingai tvarkant UAB T. buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, neapskaitė ir nedeklaravo ne mažiau kaip 55 000,00 Eur pajamų ir teikiant žinomai neteisingas deklaracijas į valstybinę mokesčių inspekciją, apgaule išvengė sumokėti PVM ir pelno mokestį <...>.“ 2020 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu vyriausiasis tyrėjas S. E. informavo, kad grynuosius pinigus P. G. iš Z. J. gavo: 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 25 000,00 Eur ir 2018 m. spalio 16 d. – 30 000,00 Eur (12 priedas). UAB T. kasos dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis tiriamuoju laikotarpiu P. G. grynieji pinigai išmokėti nebuvo.
UAB T. didžiosios knygos, buhalterinių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) „Parduotų prekių pajamos“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Suteiktų paslaugų pajamos“ apyvartos registrų duomenimis (13 priedas) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. Bendrovė apskaitė 108 894,83 Eur pardavimo pajamų, iš jų: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 86 435,71 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. – 22 459,12 Eur.
UAB T. tiriamuoju laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė PVM deklaracijas (Forma FR0600), kuriose deklaravo mokėtiną į biudžetą PVM.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu UAB T. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 gruodžio 31 d. gavo ne mažiau kaip 141 435,71 Eur (86 435,71 + 55 000,00) pajamų, tai UAB T. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 86 435,71 Eur pajamų, o 55 000,00 Eur gautų pajamų neapskaitė ir dėl to nesilaikant 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 89 str. nuostatų VMI pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) 55 000,00 Eur sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę bei neapskaičiavo ir nedeklaravo 11 550,00 Eur (55 000,00 x 21%) mokėtino į biudžetą PVM ir nesilaikant 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 str. ir 4 str. 1 d. nuostatų VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2018 m. deklaravo 55 000,00 Eur mažesnį pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą ir 8 250,00 Eur (55 000,00 x 15%) mažesnį mokėtiną į biudžetą pelno mokestį (14 priedas).
Išvada. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu UAB T. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo ne mažiau kaip 141 435,71 Eur (86 435,71 + 55 000,00) pajamų, tai UAB T. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 86 435,71 Eur pajamų, o 55 000,00 Eur gautų pajamų neapskaitė ir dėl to nesilaikant 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 89 str. nuostatų VMI pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) 55 000,00 Eur sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę bei neapskaičiavo ir nedeklaravo 11 550,00 Eur (55 000,00 x 21%) mokėtino į biudžetą PVM ir nesilaikant 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 str. ir 4 str. 1 d. nuostatų VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2018 m. deklaravo 55 000,00 Eur mažesnį pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą ir 8 250,00 Eur (55 000,00 x 15%) mažesnį mokėtiną į biudžetą pelno mokestį.
Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB T. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jeigu ne, tai kokių teisės aktų nesilaikyta? Ar dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros?
Išvada. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu UAB T. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo ne mažiau kaip 141 435,71 Eur (86 435,71 + 55 000,00) pajamų, tai UAB T. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 86 435,71 Eur pajamų, o neapskaitydama 55 000,00 Eur pajamų bei P. G. išmokėdama 55 000,00 Eur nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ir todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB T. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 7-15).
2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialiste D. R. buvo atlikta specialisto išvados apžiūra atlikta pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. el. paštu pateiktą 2020 m. vasario 20 d. specialisto išvadą Nr. 04/10-2-4-1805 dėl UAB T. ir centrinėje informacinėje sistemoje (FCIS) esančius duomenis dėl UAB T..
1. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu UAB T. atsakingi asmenys 2018 m. rugpjūčio 22 d. į buhalterinę apskaitą neįtraukė 25 000 eurų pajamų tai nesilaikant 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio nuostatų VMI pateiktoje 2018 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje (FR0600) 25 000 eurų suma sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir 5 250 (25 000 * 21 proc.) eurų suma sumažino mokėtiną PVM, t. y. PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nurodė 22 143 eurų, nors turėjo nurodyti 47 143 (22 143 + 25 000) eurų, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodė 4 650 eurų, nors turėjo nurodyti 9 900 (4 650 + 5 250) eurų, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodė 15 eurų mokėtiną PVM, nors turėjo nurodyti 5 265 (15 + 5 250) eurų mokėtiną PVM.
2. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu UAB T. atsakingi asmenys 2018 m. spalio 16 d. į buhalterinę apskaitą neįtraukė 30 000 eurų pajamų tai nesilaikant 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio nuostatų VMI pateiktoje 2018 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje (FR0600) 30 000 eurų suma sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir 6 300 (30 000 * 21 proc.) eurų suma sumažino mokėtiną PVM, t.y. PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nurodė 16 455 eurų, nors turėjo nurodyti 46 455 (16 455 + 30 000) eurų, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodė 3 455 eurų, nors turėjo nurodyti 9 755 (3 455 + 6 300) eurų, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodė 2 193 eurų mokėtiną PVM, nors turėjo nurodyti 8 493 (2 193 + 6 300) eurų mokėtiną PVM.
3. Jeigu UAB T. atsakingi asmenys 2018 m. rugpjūčio 22 d. į buhalterinę apskaitą neįtraukė 25 000 eurų pajamų tai nesilaikant 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų UAB T. VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2018 m. nedeklaravo 25 000 eurų apmokestinamųjų pajamų ir nedeklaravo bei nesumokėjo į biudžetą 3 750 eurų (25 000 * 15 proc.) 15 proc. pelno mokesčio. Jeigu UAB T. atsakingi asmenys 2018 m. spalio 16 d. į buhalterinę apskaitą neįtraukė 30 000 eurų pajamų tai nesilaikant 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų UAB T. VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2018 m. nedeklaravo bei nesumokėjo į biudžetą 4 500 eurų (30 000 * 15 proc.) 15 proc. pelno mokesčio. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu UAB T. atsakingi asmenys 2018 m. rugpjūčio 22 d. į buhalterinę apskaitą neįtraukė 25 000 eurų pajamų ir 2018 m. spalio 16 d. į buhalterinę apskaitą neįtraukė 30 000 eurų pajamų tai nesilaikant 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų UAB T. VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2018 m. nedeklaravo iš viso 55 000 eurų apmokestinamųjų pajamų, t. y. 2018 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) įrašė neteisingus duomenis apie pajamas (18 l.), pelną (19 l., 52 l.), sumažinant 55 000 eurų suma ir nedeklaravo bei nesumokėjo į biudžetą 8 250 eurų (55 000 * 15 proc.) 15 proc. pelno mokesčio (55 l.,64 l.) (1 t., b. l. 92-96).
2022 m. rugsėjo 14 d. kaltinamojo H. Y. gynėjas advokatas R. Rinkevičius pateikė mokėjimo pavedimą, iš kurio matyti, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. UAB T. atlygino H. Y. padaryta žalą 10800 eurų (2 t., b. l. 115).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad H. Y. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad visas aplinkybes, nurodytas pranešime apie įtarimą, patvirtina. Jis žino, kad parduotuvėje buvo prekiaujama be kasos čekių ir taip buvo gaunami buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai, šią klaidą jis jau ištaisė. Tapęs direktoriumi jis neišmanė buhalterinės apskaitos vedimo taisyklių, todėl ir padarė tam tikrų klaidų. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Remiantis aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad H. Y., nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki šiol būdamas UAB T. į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB T. buhalterinės apskaitos organizavimą, kartu su Z. J., kuris tiesiogiai kontroliavo įmonės veiklą 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. spalio mėn., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, pažeisdamas:
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo <...> įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“;
2001 m. lapkričio 6 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalies nuostatas, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka <...>“;
2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ ir 5 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Taikomi šie pelno mokesčio tarifai: Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;
2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma“; veikdamas per UAB A. buhalterinę apskaitą tvarkiusį buhalterį I. R., nežinojusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB T. buhalterinę apskaitą: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB T. veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), už parduotas prekes gavo, neapskaitė ir neperdavė buhalteriui, o šis, nesuvokdamas nusikalstamų veiksmų, neįtraukė į UAB T. apskaitą ne mažiau kaip 30 000 Eur įmonės gautų pajamų, kuriuos H. Y. ir Z. J. kartu su J. X. per nenustatytus įmonės darbuotojus ir kitus asmenis iš UAB T. parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 16 d. be buhalterinės apskaitos dokumentų perdavė 30 000 eurų; P. G., kuris tyrimo metu nenustatytu laiku už 30 000 Eur įgijo kriptovaliutą „Bitcoin“ ir elektroninių ryšių tinklų pagalba perdavė Z. J., kuris organizavo įvairių prekių (drabužių, avalynės ir kitų daiktų) įsigijimą ir, klastojant prekių įsigijimo, apmokėjimo bei gabenimo dokumentus, sumažinant prekių kainas, kiekius iš ES veikiančių įmonių, jas atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pardavę jas be apskaitos dokumentų – už grynus pinigus, per jų kontroliuojamų bendrovių prekybos vietas, jų neapskaitė ir gavo 30 000 eurų pajamų (tame tarpe 6300 eurų PVM, 4500 eurų Pelno mokesčio), taip sumažindami mokėtiną PVM ir pelno mokestį valstybei. Dėl aukščiau išvardintų teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB T. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. spalio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (teismas atkreipia dėmesį, kad šioje vietoje kaltinime yra padaryta klaida, laikotarpio pradžios data nurodant 2019 m. spalio 1 d., tačiau iš likusio kaltinimo ir kitų bylos duomenų akivaizdu, kad turėtų būti nurodyta 2018 m. spalio 1 d., todėl teismas tai laiko spausdinimo klaida ir šį netikslumą ištaiso).
Tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas išvengti mokėtinų valstybei PVM ir pelno mokesčių, viršijančių 100 MGL, tyčia UAB T. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis gavus, neapskaičius ir neperdavus buhalteriui, o šiam nežinant apie daromą nusikaltimą, neįtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą ne mažiau kaip 30 000 Eur gautų pajamų, pažeidžiant PVM įstatymo 89 straipsnio nuostatas ir Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, buhalteris I. R., nežinojęs apie daromą nusikaltimą, 2018 m. lapkričio 20 d. pateikė el. būdu 2018 spalio mėn., pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) bei 2019 m. gegužės 29 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus (Forma PLN204) Valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai, Vilniuje, Vasario 16 g. 15. Taip sumažino bendrai 30 000 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių vertę bei neapskaičiavo ir nedeklaravo 6300 Eur mokėtino į biudžetą PVM ir 4500 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį už 2018 metus.
Tokiais veiksmais H. Y. apgaulingai tvarkė UAB T. buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB T. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei išvengė 10800 euro dydžio mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdamas neteisingus duomenis apie UAB T. gautas pajamas ir pelną.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ši H. Y. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis H. Y. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė išdėstyti mokėjimą dalimis per pusę metų ar vienerius metus (2 t., b. l. 112-113), taip pat byloje yra duomenys, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. UAB T. atlygino H. Y. padaryta žalą – 10800 eurų, tokiu būdu šioje byloje yra visos BPK 418 straipsnyje numatytos sąlygos proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – Lietuvos Respublikoje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam H. Y. už padarytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas baudos bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliam baudos, skirtinos už apysunkio nusikaltimo padarymą, dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant kaltinamajam H. Y. subendrintą baudos bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis H. Y. prašė teismo leisti baudą sumokėti per vienerių metų laikotarpį. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis H. Y. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negali paskirtos baudos sumokėti per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui padaryti tokią išvadą. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra dirbantis, teismas neturi informacijos apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turtą, finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki ir baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo prašymas nustatyti jam ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį netenkintinas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
H. Y., pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 111 MGL, tai yra 5 550 (penkių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 111 MGL, tai yra 5 550 (penkių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti H. Y. subendrintą 111 MGL, tai yra 5 550 (penkių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, H. Y. paskirti galutinę 74 MGL, tai yra 3 700 (trijų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.
Išaiškinti H. Y., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti H. Y., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.