Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-800-287/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
1-800-287/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06172-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-800-287/2019 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06172-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2013 m. sausio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. G. 2019 m. vasario 13 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą rankos kumščiu sudavė B. G. į veido sritį, dėl ko ji pargriuvo ant žemės ir taip padarė nukentėjusiajai B. G. 24 (kairiojo viršutinio IV) danties lūžį ir viršutinės lūpos muštinę žaizdą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

E. G., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-02-13, gali būti apie 18 val., jis su S. R., būdami neblaivūs, atėjo pas draugą K. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Pas K. ėjo šiaip sau, tiesiog pasišnekėti. K. gyvena su savo močiute B. G.. Pas K. jis su S. pradėjo pyktis ir ginčytis. Pamena, kad prie jo priėjo B. G. ir, paėmusi jį už rankovės, traukė į šoną, sakė baigti, taip suprato, kad ji norėjo, kad jis iš namų išeitų. Būdamas neblaivus, žodžiu su ja konfliktuodamas, tikrai B. G. vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, dėl ko jai tokiu savo elgesiu galėjo išmušti dantį. Taip pat pamena, kad tikrai dėl jo suduoto smūgio B. parkrito ant grindų. Taip pasielgė dėl to, kad buvo girtas, kitos priežasties taip padaryti šiuo metu jis nežino, negali paaiškinti. Daugiau jai nieko nedarė. B. atsiprašė, ji jam atleido, šiuo metu yra susitaikę, bendrauja. Dėl tokio savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada taip nesielgti (b. l. 96-97, 106);

nukentėjusioji B. G. parodė, kad 2019-02-13 apie 18 val., ji su savo neblaiviu anūku K. G. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Anūkas buvo savo kambaryje, o ji buvo namo virtuvėje. Minėtu laiku pas anūką atėjo girti jo pažįstami E. G. ir S. R.. Kai jie atėjo, ji juos pradėjo žodžiais varyti iš savo namų, nes jie buvo girti. S. R. nuėjo į anūko K. kambarį, kuriame buvo anūkas, o G. pasiliko virtuvėje su ja. Jai reikalaujant jiems išeiti, G. rankos kumščiu smogė jai į lūpas. Po smūgio jai iškrito dantis ir ji pargriuvo ant grindų. Po to G. dar pasakė, kad su peiliu ją perpjaus nuo gerklės iki apačios. G. rankose peilio neturėjo, pagrasino tik žodžiais. Tuo metu kai G. ją virtuvėje mušė, anūkas K. su S. buvo anūko kambaryje. Virtuvėje daugiau nieko nebuvo. Anksčiau su G. jokių piktumų nėra buvę. Dėl ko G. ją sumušė, nežino. G. mušdamas nieko nereikalavo. Gali būti, kad ją G. sumušė, nes jis pats buvo girtas ir ji jį girtą žodžiais varė iš savo namų. Papildomai gali pareikšti, kad tikrai pamena, jog E. G. jai vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, tiksliau į lūpas ir nuo jo smūgio jai iškrito vienas priekinis viršutinis dantis ir nuo jo suduoto smūgio ji parkrito ant grindų. G. plaukų nepešė, smūgių į galvos sritį jai nesudavė ir kojomis jai nespyrė. Pirmos apklausos metu ir akistatos metu buvo susijaudinusi ir dar pikta, todėl gali būti, kad įvardino daugiau jai suduotų smūgių nei buvo iš tikrųjų. Nuvykusi pas ekspertą nerodė kitų sužalojimų, nes kitų sužalojimų jai padaryta nebuvo. Ji pati yra senyvo amžiaus, todėl kartais ne viską prisimena ir ne viską tiksliai gali papasakoti. E. jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia, jokia žala jai nėra padaryta, dantis vis tiek anksčiau ar vėliau būtų iškritęs (b. l. 10, 29-30, 35-36);

liudytojas K. G. parodė, kad 2019 metų vasario mėnesį, galėjo būti 13 d., kažkur apie 18 val., jis, kartu su savo močiute B. G., buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis kartu su ja gyvena. B. buvo virtuvėje, o jis buvo viename iš kambarių ir gulėdamas žiūrėjo televizorių. Tą vakarą jis buvo girtas. Taip jam bežiūrint televizorių, į namus atėjo pažįstami E. G. ir S. R., jie taip pat buvo neblaivūs. Tik įėję į namus, jie pradėjo šūkauti, ką tiksliai šūkavo nesuprato, tada pas jį į kambarį atėjo S., o E. pasiliko virtuvėje ir kažką šūkavo su močiute B.. Kas vyko virtuvėje tarp B. ir E. nei jis, nei S. nematė. Po kurio laiko pas jį į kambarį atėjo ir E., trise trumpai pasišnekėjo ir greitai jie išėjo. Pastebėjo tik tai, kad, tik iš namų išėjus E. ir S., į namus grįžo B., kur ir dėl ko ji buvo išėjusi, jis iš pradžių nesuprato. Ji pasakė, kad ji buvo nuėjusi pas kaimynę išsikviesti greitosios, nes E. jai trenkė per veidą ir išmušė vieną dantį. Kad E. dar ką nors jai būtų daręs, nesakė. Jai truputį buvo kruvina burna ir ant stalo pamatė padėtą dantį, daugiau jokių sužalojimų ant jos kūno nematė (b. l. 65-66);

liudytojas S. R. parodė, kad 2019-02-13, gali būti apie 18 val., jis su E. G., būdami neblaivūs, atėjo pas draugą K. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pas K. ėjo šiaip sau, tiesiog pasišnekėti ir išgerti. K. gyvena su savo močiute B. G.. Atėjus pas K. į namus, pirma pateko į virtuvę, kur buvo K. močiutė, kurios paklausė, kur yra K., ji pasakė, kad toliau kambaryje. Jis iš karto nuėjo pas K. į kambarį, o E. ėjo jam iš paskos. Jis įėjo į K. kambarį ir su juo pradėjo šnekėtis, o E. į kambarį nebuvo įėjęs, pasiliko virtuvėje, bent jau taip mano, nes jo kambaryje kartu su juo ir K. nebuvo. Kas vyko tarp E. ir B. G., jis nematė, buvo pas K. kambaryje. Pas K. namuose ilgai jie nebuvo, tikrai ne ilgiau nei 20 minučių, kadangi B. G. šūkavo, kad jis ir E. išeitų iš jos namų. Girdėjo kaip ji tą šaukė būdama virtuvėje, o paskui kažkur išėjo, todėl netrukus iš namų jie abu su E. išėjo. Po to, kai įėjo į K. kambarį, B. nebematė, nematė kaip ji atrodė jiems išeinant ir nežino ką E. jai padarė. Apie tai, kad E. ką nors būtų padaręs B., tikrai nieko nežino, tik kitą dieną, kai išsiblaivėjo, kaime pradėjo sklisti kalbos, kad E. sumušė B., o jam E. pasakojo, kad jam B. buvo sugriebusi už rankos ir jis ją tik pastūmė, daugiau nieko jai nedarė. Kaip viskas buvo iš tikro, jis tikrai nieko negali paaiškinti, nes nieko nematė (b. l. 71-72);

akistatos metu B. G. patvirtino, kad E. G. vieną kartą kumščiu trenkė jai į veido sritį, jai iškrito vienas priekinis dantis ir nuo smūgio ji pargriuvo ant žemės (b. l. 127-129);

iš 2019-03-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad A. S. teigė, kad ji įvykio vietoje nebuvo, nieko nematė, kaimynė B. G. pas ją atėjo ir paprašiusi iškviesti pagalbą išėjo, ji matė tik jos kruvinas lūpas (b. l. 61);

iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad matomas virtuvėje ant spintelės gulintis dantis, kuris paimtas, kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota (b. l. 13-20);

asmens apžiūros metu matomos kruvinos B. G. lūpos, jai prasižiojus burnoje matomas kraujas. Ant B. G. matomų kūno vietų smurto žymių nesimato (b. l. 22-25);

specialisto išvadoje Nr. G212/2019(04) nurodyta, kad B. G. padaryti sužalojimai: 24 (kairiojo viršutinio IV) danties lūžis ir viršutinės lūpos muštinė žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 46);

iš pokalbio su bendruoju pagalbos centru įrašo apžiūros protokolo matyti, kad į BPC skambino A. S., pranešdama, kad B. G. atėję iš kaimo sumušė, jai kruvinos lūpos, išmuštas dantis (b. l. 37-38).

Kaltinamojo E. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas padarė nukentėjusiajai B. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 134-136), kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė tūrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį E. G. siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui ir į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis E. G. anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 78-79, 80-81), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas, tačiau turi galiojančių nuobaudų (b. l. 82-83), nedirbantis (b. l. 84), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 85), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) E. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, E. G. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 13 d., 19 val. 01 min. iki 2019 m. vasario 14 d., 14 val. 33 min. (b. l. 112, 116), tai yra, viena para, kas prilyginama 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „b“ p.p.).

E. G. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109-110), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomas pakete prie bylos, - vienas dantis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 13-20), kaip bevertis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str.).

Kompaktinis diskas paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 13 d., 19 val. 01 min. iki 2019 m. vasario 14 d., 14 val. 33 min., tai yra, vieną parą, kas prilyginama 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą pakete prie bylos, - vieną dantį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, kaip bevertį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė