Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Vitai Šimkienei, Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, gynėjai advokatei Vitai Litinskienei, nukentėjusiajai R. P., jos atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-06-11 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 246¹ str. 2 d. 20 MGL dydžio bauda bei atimta teisė 4 m. 6 mėn. vairuoti transporto priemones; 2) 2008-03-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. l d., 187 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme. 2010-06-22 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. pažeidė viešėją tvarką.

Jis 2010-06-22, apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, vartojo necenzūrinius žodžius ten buvusių E. K. ir R. P. atžvilgiu, po to, priėjęs prie E. K., kumščiu ne mažiau 4 kartų smogė į galvos sritį, sukeldamas fizinį skausmą. R. P. bandant nuraminti, D. R. spyrė jai ne mažiau 3 - 4 kartų į tarpkojį, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų šlaunų vidurinių trečdalių priekiniuose - vidiniuose paviršiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu D. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2010-06-22, apie 19.30 val. - 20.00 val., jis grįžo į mamos namus iš įkalinimo įstaigos. Apie 21.15 val. jis sėdėjo lauke ir rūkė. Jis matė, kaip grįžo kaimynė R. P. ir savo automobilį pastatė tiesiai ant takelio, taip užkirsdama jam kelią. Tarp jo ir automobilio buvo vos trijų metrų atstumas. Jis suprato, jog R. P. tokiu būdu nori jį paerzinti. Kai jis R. P. ramiu tonu liepė patraukti automobilį, pastaroji jam parodė nepadorų gestą. Tada jis R. P. pasakė, jog ji gaus per užpakalį, ir R. P. ėmė šaukti, neva jis ją muša. Prie jo pribėgęs R. P. draugas jam trenkė. Jis girdėjo, kaip R. P. draugas pasakė: „Rasa, atsiprašau.“ Mano, jog pastarasis ją galėjo netyčia užgauti, todėl R. P. kraujosruva galėjo atsirasti nuo E. K. spyrio. Jis nei R. P., nei E. K. nesudavė, jų nelietė. Su E. K. jokio fizinio kontakto nebuvo. E. K. jam išsuko pirštą. Kai atvyko policija, jis nedarė durų, kadangi jautėsi labai pavargęs. Su policininku kalbėjosi jo draugė. Policija atvykusi buvo tik kartą. Jis visą laiką buvo namuose. Įvykio dieną alkoholio nevartojo. Įvykio vakarą R. P. automobiliu grįžo viena. R. P. svečiai atvažiavo vėliau. J. P. konflikte nedalyvavo. Kitų automobilių kieme nebuvo. Vandens žarna niekas nieko neapliejo. Su E. K. anksčiau bendravęs nėra, todėl pastarasis neturi pagrindo jo apkalbėti. Nukentėjusiosios atžvilgiu necenzūrinius žodžius vartoja nedažnai. R. P. jį nuolat įžeidinėja, tyčiojasi. Ginčų priežastis – nesutarimas dėl žemės, esančios prie namų, naudojimo. R. P. dažnai savo automobilį statosi prie pat namo durų, taip trukdydama praeiti kitiems žmonėms. Su nukentėjusiąja jo santykiai konfliktiški, tai tęsiasi apie 7 metus, tačiau susipykę prieš jo įkalinimą jie nebuvo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi jis R. P. nei turtinės, nei neturtinės žalos nepadarė, apie R. P. neįgalumą jis sužinojo tik tada, kai teismui buvo pateikti dokumentai.

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad su kaltinamuoju jos santykiai visada buvo konfliktiški. Įvykio dieną ji kreipėsi į policiją, kadangi D. R. ją mušė. Namo ji grįžo apie 17.00 val., o svečiai atvyko apie 19.00 val. Automobilį ji visada stato bendrijai priklausančiame kieme. Ant takelio ji neužvažiavo, kadangi į kiemą ji neįvažiavo. Iki įvykio ji lauko terasoje sėdėjo su svečiais - draugais E. K. ir J. P.. Kadangi jos svečiai jai artimi žmonės, paliko J. P. ir nuėjo su E. K. laistyti gėlių. Kaip D. R. išėjo iš namų, ji nematė. Jį pamatė jau sėdintį lauke. D. R. ėmė replikuoti, kad E. K. neturi teisės pas ją būti. Jie jį ignoravo ir tada D. R. ėmė eiti link jų. D. R. ėmė reikšti pretenzijas, koneveikti ją necenzūriniais žodžiais. Tada ir įvyko pirmasis susigrūmimas. D. R. buvo jos teritorijoje ir jėga mėgino išstumti E. K.. Ji į juos ėmė lieti vandenį, nes tuo metu jau laistė gėles. Tada D. R. jai smūgiavo į galvą. Ji ėmė šaukti. Po to D. R. ją ėmė spardyti. E. K. norėjo ją užstoti. J. P. priėjo konflikto metu. Ji paprašė J. P. skambinti į policiją, tačiau pastaroji telefoną perdavė jai (R. P.), kadangi pati buvo pasimetusi. J. P. nenukentėjo. Kai buvo iškviesta policija, D. R. pasišalino. D. R. į namus policijos neįsileido, todėl vėliau policija buvo kviesta pakartotinai. D. R. E. K. smūgiavo į galvos, pečių sritį 3 – 4 kartus. Jai sudavė taip pat apie 3 – 4 smūgius. D. R. jai spyrė, kai ji jį norėjo apipilti vandeniu. Spyrė kelis kartus iš visų jėgų. Konfliktas su D. R. truko apie 5 minutes. Ji rėkė garsiai, kadangi taip mėgino apsiginti. D. R. koja jai smūgiavo be perstojo, todėl ji neturėjo galimybės apsiginti. Kraujosruvos atsirado iš karto. Intensyvų skausmą ji jautė apie dvi savaites. Ji dirbo vartodama nuskausminamuosius. Mano, jog įvykio metu D. R. buvo apsvaigęs, kadangi iš pastarojo sklido alkoholio kvapas, jo elgesys buvo įtartinas. Anksčiau ji buvo patekusi į avariją, kurios metu patyrė galvos traumą, tačiau tai netrukdo jai objektyviai vertinti situacijos. Turėta galvos trauma jos psichoemocinei būklei jokios įtakos neturi. D. R. jos neatsiprašė, ir toliau jie konfliktuoja. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas E. K. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo jis nepažinojo. Įvykio dieną, apie 18.30 val., su J. P. nuvažiavo į svečius pas pažįstamą R. P.. Pas R. P. jie sėdėjo terasoje. Kiek pamena, kažkuriuo momentu jis su R. P. nuėjo už namo kampo palaistyti gėlių, o J. P. liko sėdėti terasoje. Laistant gėles, prie jo ir R. P. priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris buvo labai agresyviai nusiteikęs. Jis nenorėdamas, kad jis ką padarytų R. P., priėjo prie vyriškio ir liepė pasitraukti. Vyriškiui nepatiko jo pasakymas ir jis trenkė iš dešinės rankos kumščio jam į galvos pakaušį nemažiau 4 kartų, po ko sekė susirėmimas. Jis bandė vyriškį sugriebti už rankų, kad jis daugiau nebesuduotų smūgių. Tada vyriškis nuo jo pasitraukė, o priėjęs prie R. P., spyrė jai apie 3 kartus į tarpukojį. Tai pamatęs, jis pribėgo prie vyriškio ir vėl bandė jį sulaikyti, ir kaip tik tuo momentu R. P. su J. P. kvietė policiją bei šaukė, kad tuoj atvažiuos. Vyriškis išgirdęs, kad kviečiama policija, pabėgo. Jis dėl suduotų smūgių vyriškiui pretenzijų neturi, nes nenukentėjo. Jis stengėsi apginti R. P.. D. R. pretenzijas reiškė R. P., o ne jam. Pradžioje į D. R. elgesį jie nekreipė dėmesio, tačiau pastarojo elgesys darėsi vis agresyvesnis. Jis D. R. piršto neišsuko. Ant žemės pastarasis nugriuvęs nebuvo. Nežino, ar kaltinamasis buvo neblaivus, alkoholio kvapo neužuodė. D. R. jį smaugė, tačiau žymių ant kaklo neliko. R. P. ir jų automobiliai stovėjo automobiliams skirtoje vietoje, prie kiemo, žmonėms vaikščioti jos netrukdė. Konflikto metu apie automobilį kalbama nebuvo.

Liudytoja J. P. parodė, kad kaltinamojo ji nepažįsta, o R. P. yra jos kolegė. Prisimena, jog įvykio dieną su E. K. buvo užsukę pas R. P. atsigerti arbatos. Kai R. P. išėjo su E. K. apžiūrėti gėlių, ji viena liko terasoje. Išgirdusi R. P. balsą ir atbėgusi pamatė E. K. besigrumiantį su kaltinamuoju. Ji stengėsi nutraukti muštynes, sudavė D. R.. Tada D. R. R. P. spyrė į tarpukojį. Kai kvietė policiją, kaltinamasis pasišalino. Iki įvykio D. R. ji nebuvo mačiusi. Apie R. P. problemas su kaltinamuoju ji buvo girdėjusi. Konfliktą ji matė ne nuo pradžių. Ji matė, kaip D. R. spyrė R. P.. Nepamena, kad vyrai būtų buvę apipilti vandeniu. D. R. matė, kad ji atėjo. Po įvykio R. P. buvo labai susijaudinusi, teko ją raminti. Ji matė, kad D. R. buvo apsvaigęs. Policiją iškvietė R. P. po to, kai ji buvo suspardyta. Ji matė, kaip D. R. smogė E. K.. Smūgiuojama buvo į veidą. E. K. buvo spaudžiamas už kaklo. Darbe R. P. skundėsi, kad kenčia skausmą, ant šlaunų matėsi kraujosruvos.

Liudytoja J. J. parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena 6 metus. Su nukentėjusiąja jos santykiai blogi. Įvykį ji matė iš antro aukšto balkono. Įvykio dieną iš Kaišiadorių su D. R. ji grįžo apie 19.30 val. – 20.00 val. R. P. grįžo maždaug po valandos. Matė, kaip R. P. privažiavo prie pat rūkančio D. R.. Pastarasis R. P. pasakė, jog už tai jis jai duos per užpakalį ir R. P. ėmė rėkti, o D. R. nuėjo. Vėliau ji pamatė besigrumiančius vyrus. Matė, kad D. R. buvo parblokštas ant žemės. Kai ji priėjo prie D. R. po muštynių, pastarasis kėlėsi nuo žemės ir nuėjo namo. D. R. nėra konfliktiškas žmogus. Su R. P. jo santykiai blogi, nes pastaroji ją (J. J.) dažnai užgaulioja. Konfliktus dėl žemės R. P. jau dažnai provokuoja. Įvykio vakarą policija buvo atvykusi, tačiau išsivežti D. R. nenorėjo. Įvykio metu jie abu buvo blaivūs. Kai pirmą kartą buvo atvykusi policiją, D. R. namuose nebuvo. Kur jis buvo, ji nežino. Kai antrą kartą atvyko, D. R. buvo namuose, policijos pareigūnas patarė niekur iš namų nebeiti, ramiai praleisti vakarą. Apie konfliktą policininkas nieko neklausinėjo.

Liudytoja M. Č. parodė, kad su kaltinamuoju jos santykiai geri, juos sieja tolimi svainystės ryšiai. Nukentėjusiąją ji pažįsta, su ja jos santykiai normalūs, tačiau žino, jog R. P. būdas konfliktiškas. Ji įvykio nematė, nes gyvena kitame name, tačiau iš kaimynės sužinojo, jog tą vakarą dėl R. P. ir D. R. konflikto buvo kviesta policija. Kaimynei ji pasakė, jog tai eilinis R. P. provokacinis manevras, kadangi ji nuolat kalba, jog „pasodins D. R. už grotų“. Ji nei triukšmo, nei keiksmų negirdėjo. Matė, kaip atvažiavo policija. Ji pati su nukentėjusiąja nekonfliktuoja, tačiau pastaroji dažnai visus provokuoja, mašiną stato ant takelio. D. R. ji pažįsta 6 metus. Jis taikus žmogus, alkoholiu nepiktnaudžiauja.

Liudytoja M. R. R. parodė, kad ji su kaltinamuoju yra kaimynai. Apie konfliktą, vykusį 2010-06-22, ji girdėjo iš M. Č., kalbėjosi 2010-06-22. Ji gyvena kitame name. Būdama terasoje nuo 20.00 val. iki 22.00 val., nei triukšmo, nei keiksmų negirdėjo. Nuo jos terasos iki namo, (duomenys neskelbtini), yra apie 60 m. Tą vakarą kaimynų ramybė nebuvo sutrikdyta. Žino, kad konfliktai tarp kaimynų vyksta dėl žemės. R. P. – konfliktiškas žmogus, ji ne vietoje stato automobilį, provokuoja aplinkinius. Apie D. R. gali pasakyti tik gera.

Liudytoja L. B. parodė, kaltinamojo mama, parodė, jog įvykio metu ji buvo Vokietijoje, apie įvykį sužinojo iš R. P., kuri jai paskambino kitą dieną po įvykio. R. P. jai sakė, jog D. R. jai vieną kartą spyrė. Grįžusi iš Vokietijos po dviejų savaičių, ji apklausinėjo kaimynus, tačiau nė vienas nieko nebuvo matęs ar girdėjęs tą vakarą. Jos sūnus neigė mušęs R. P.. Mano, jog konfliktą galėjo išprovokuoti R. P., kadangi pastaroji nenori, jog D. R. gyventų tame name, siekia, kad D. R. būtų nuteistas, tada ji galėtų netrukdomai naudotis sklypu. Ji turi galimybę sūnui surasti darbą Vokietijoje.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad gavus iškvietimą, nuvyko į įvykio vietą, kur buvo įvykęs konfliktas tarp kaimynų. Juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, jog įvyko konfliktas su D. R., pastarasis ją stumdė, kabinėjosi ir terorizavo. Kiek pamena, nukentėjusiosios rūbai buvo purvini. Moteris jam sakė, kad ji buvo parversta ant žemės. Ji buvo susijaudinusi. Kai jie atvyko, konfliktas buvo pasibaigęs. Kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo, tačiau nukentėjusioji minėjo, jog konflikto metu buvo ir kitų asmenų. Nuvykęs į įvykio vietą, D. R. jis nerado. Po kurio laiko, praėjus 2 – 3 val., vėl buvo gautas pranešimas dėl D. R.. Nuvykus pas D. R. į namus, pastarasis su policijos pareigūnais nekalbėjo, jis (D. Ž.) D. R. nematė, tik girdėjo pastarojo balsą, kadangi jis policijos pareigūnus „pasiuntė ant trijų raidžių“. Buvo bendrauta su D. R. sugyventine. Kadangi nesimatė, jog nukentėjusioji sumušta, nebuvo pagrindo D. R. suimti ir išsivežti.

Iš specialisto išvados Nr. G 871/10 (03), atliktos 2010-06-23, matyti, kad R. P. padarytos simetriškai išsidėsčiusios netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos abiejų šlaunų vidurinių trečdalių priekiniuose - vidiniuose paviršiuose. Sprendžiant iš sužalojimų lokalizacijos, sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai, sudavus smūgį kietu buku daiktu į tarpkojį. Sužalojimai padaryti maždaug prieš parą laiko iki objektyvios apžiūros. Poodinės kraujosruvos sveikatą sutrikdė ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl R. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. R. kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. P., liudytojų E. K., J. P. bei policijos pareigūno D. Ž. parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog D. R. jai spyrė ir taip padarė kūno sužalojimą nėra pagrindo, nes jos parodymus patvirtina ne tik specialisto išvada, liudijanti apie sužalojimų pobūdį ir jų atsiradimo laiką bei padarymo mechanizmą, bet ir liudytojų E. K. bei J. P. parodymai, kurie anksčiau kaltinamojo nepažinojo, jo net nebuvo matę, todėl neturi pagrindo jo apkalbėti.

Iš specialisto išvados, atliktos sekančią dieną po įvykio, matyti, jog R. P. sužalojimai padaryti maždaug prieš parą laiko iki objektyvios apžiūros. Nukentėjusiosios R. P. parodymus, kad D. R. koja jai smūgiavo be perstojo, patvirtina specialisto išvada, jog sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai, sudavus smūgį kietu buku daiktu į tarpkojį.

Liudytojos J. J. parodymai jog R. P. rėkė, o D. R. į konfliktą nesivėlė, ramiai nuėjo į šoną, o vėliau jis grūmėsi tik su E. K. ir buvo parblokštas, vertintini kritiškai, nes būdama jo sugyventine, ji siekia padėti jam išvengti atsakomybės.

Liudytojos M. Č., M. R. R. bei L. B. konflikte nedalyvavo ir įvykio tiesiogiai nematė, apie tai joms buvo papasakota, todėl esminės įvykio aplinkybės joms nėra žinomos. Be to, liudytoja L. B. yra kaltinamojo mama, o M. Č. su kaltinamuoju susijusi giminystės ryšiais.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nustatyta, kad kaltinamasis fizinį smurtą naudojo viešoje vietoje, nes laikoma, jog viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį, nes visuomenės rimties sutrikdymu, paprastai, laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas.

Nors liudytojos M. Č. bei M. R. R., gyvenančios šalia kaltinamojo ir nukentėjusiosios, parodė, kad įvykio vakarą nei triukšmo, nei keiksmų negirdėjo ir tą vakarą kaimynų ramybė nebuvo sutrikdyta, tačiau įvykį matė ir jame tiesiogiai dalyvavo E. K. ir J. P., kurie parodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų jų poilsis buvo sutrikdytas. Kaip parodė nukentėjusioji R. P., pas ją svečiuose buvusi ir įvykį mačiusi J. P. taip išsigando ir pasimetė, jog nesugebėjo iškviesti policijos, kuri vėliau, vis dėlto, buvo iškviesta, nes D. R. ir toliau vartodamas necenzūrinius žodžius ir smurtą, demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams, t.y. liudytojams E. K. ir J. P..

Kaltinamojo parodymai, jog konfliktas tarp jo ir nukentėjusios kieme prasidėjo dėl jos provokuojančio elgesio, reikšmės jo veikos kvalifikacijai neturi, nes nustatyta, kad kaltinamasis, o ne nukentėjusioji peržengė leistino elgesio ribas, ir jo veiksmai tapo nusikalstami.

Kaltinamasis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad smūgius suduoda viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka, ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo D. R. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėtį.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai R. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie nusikalstami kaltinamojo D. R. veiksmai atitiktų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kvalifikaciją, tačiau nustatyta, jog kaltinamasis savo veiksmais ne tik nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Tokiu atveju yra reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 str. 1 d., o dalis – BK 140 str. 1 d. Veika, numatyta BK 140 str. 1 d., yra veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d., sudėtinė dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 284 str. 1 d. nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 284 str. 1 d. numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika, nei BK 140 str. 1 d. numatytas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (dalis), todėl kaltinamojo veiksmai atskirai pagal BK 140 str. 1 d. nekvalifikuotini.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis D. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jis kaltės nepripažino ir savo veiksmų nevertina kritiškai.

Tačiau skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, teismas atsižvelgia ir į tai, jog konfliktas tarp kaimynų - kaltinamojo ir nukentėjusiosios - yra įsisenėjęs, kilęs iš asmeninių priešiškų santykių. Nors kaltinamasis ir turi neišnykusį teistumą, tačiau ypatingu pavojingumu visuomenei jis nepasižymi, o liudytojų M. Č. ir M. R. R. apibūdinamas kaip taikus ir geras žmogus. Nors jis ir nedirba, tačiau turi faktinę šeimą, tvirtus socialinius ryšius, realią galimybę įsidarbinti užsienyje, kur jau seniai gyvena jo motina. Be to jis parodė, jog siekdamas išvengti konfliktų ateityje, jis pakeitė gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. R. paskyrus ne laisvės atėmimo, kas sektų iš LR BK 27 bei 56 str. rekomendacijų, bet Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę - baudą.

Nukentėjusioji R. P. pareiškė 7000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimąsi motyvuoja tuo, kad kaltinamojo D. R. pasakytos įžeidžiančios replikos, pavartoti grubūs keiksmažodžiai, girdint svečiams, pažemino jos garbę ir orumą. Ji autoavarijos metu yra patyrusi galvos traumą, todėl matydama, jog D. R. nori ranka jai suduoti į galvą, patyrė šoką. Kaltinamasis spyrė jai į tarpukojį, tuo siekdamas ją pažeminti kaip moterį. D. R. sukeltą fizinį skausmą ji jautė apie dvi savaites. Kadangi ji buvo sumušta savo namo kieme, šviesios paros metu, prarado savisaugos jausmą, tai ją paveikė psichologiškai, ji bijo ne tik dėl savo, bet ir dėl nepilnametės dukters saugumo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, kas šioje byloje yra neginčijamai nustatyta.

Svarbiu kriterijumi, nulemiančiu fizinių bei dvasinių kančių bei jų piniginio įvertinimo mastą, teismas laiko sveikatos sužalojimo laipsnį bei patirtos traumos pobūdį, dėl sveikatos sužalojimo atsiradusius neturtinius padarinius.

Byloje nėra gauta duomenų, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji būtų patyrusi sunkių pasekmių, tačiau abejoti tuo, kad ji patyrė skausmą, pažeminimą, išgyveno dvasinį sukrėtimą bei prarado savisaugos jausmą, nėra pagrindo. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri, kaip rodo bylos medžiaga, nėra lengva.

Teismas taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų formuojama praktika.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji R. P. dėl dokumento surašymo ir jos atstovavimo teisme turėjo 1000 Lt išlaidų. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. nustato, jog teismas turi teisę nuspręsti dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prašomos priteisti sumos neginčijo, nukentėjusiosios turėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo D. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš D. R. R. P. 2000 Lt neturtinei žalai bei 1000 Lt nukentėjusiosios atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.