Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nukentėjusiajai J. N., nuteistajam D. S., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2010-11-29 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje įsibrovė į neužrakintą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir iš jo pagrobė šios stoties turtą- krepšį su jame buvusiais daiktais: 1739,02 Lt vertės nešiojamąja radijo stotele, 9 Lt vertės gliukomačiu, 7,53 Lt vertės dėže su vaistais, 36 Lt vertės slaugytojos spaudu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo rasti teisinę galimybę paskirti jam kitą bausmės rūšį- areštą, o tokios galimybės nesant- sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Apeliantas nurodo, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis pats pranešė nukentėjusiesiems apie pas jį esančią radijo stotelę, o paskui ir ją grąžino, tokiu būdu geranoriškai padėdamas tyrimui ir dėl šių aplinkybių jo veika tapo nebepavojinga. Be konkretaus skunde nurodyto bausmės švelninimo pagrindo, apeliantas taip pat prašo nustatyti bet kurį kitą pagrindą, galintį švelninti jo atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prokurorė ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis savo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas, neginčija, bet mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 punktu, apeliacinėje instancijoje nuosprendis galėtų būti pakeistas, jei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė būtų neteisinga. Tačiau pirmosios instancijos teismas D. S. paskyrė teisingą bausmę. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl to, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, o būtent, - į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Būtent į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ir atsižvelgė. Teismas įvertino tai, kad D. S. padarė apysunkį nusikaltimą, neišnykus teistumui, praeityje yra šešis kartus teistas už turtinius nusikaltimus, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, niekur nedirba, neformuoja socialinių ryšių. Teismas nuosprendyje tiesiogiai nenurodė, bet įvertino Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad recidyvistui (o D. S., praeityje teistas 6 kartus, todėl yra recidyvistas) už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių kitų pagrindų, kuriais remiantis nuteistajam D. S. paskirta bausmė galėtų būti sušvelninta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.