- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-1471-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16008-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- K. A. B.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui K. A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą, prašydama dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti jos ir atsakovo K. A. B. 1989 m. gruodžio 28 d. sudarytą santuoką; nenustatyti termino susitaikymui; nepriteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymo; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę – Š., o atsakovui – B.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatė ieškovei A. Š. terminą ieškinio trūkumus pašalinti – pateikti teismui duomenis iš VĮ „Regitra“ apie transporto priemones, įregistruotas atsakovo vardu, arba tokių priemonių nebuvimą; pateikti teismui ieškinio bei jo priedų vertimus į atsakovui K. A. B. suprantamą (rusų) kalbą.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovę pateikti visų procesinių dokumentų vertimus į rusų kalbą; nereikalauti iš ieškovės pateiktų dokumentų vertimo į rusų kalbą (ieškinio, ir ieškinio prieduose įvardintų dokumentų), kadangi atsakovo gyvenamoji vieta gali būti pasikeitusi; esant pagrindui, kreiptis į Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvoje, siekiant nustatyti, ar atsakovo žinomas paskutinės buvimo vietos adresas (karinis dalinys) šiuo metu apskritai egzistuoja, ar Rusijos Federacijos ambasada turi duomenų apie atsakovo dabartinę gyvenamąją vietą, ar kitų duomenų apie atsakovą.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo informuotas, jog dabartinis atsakovo gyvenamosios vietos adresas ieškovei nėra žinomas. Ieškinyje nurodytas atsakovo paskutinis žinomas adresas (gyvenamoji vieta): (duomenys neskelbtini). Santuoka su atsakovu sudaryta dar iki nepriklausomybės atkūrimo, atsakovas buvo kariškis, tarnavo Rusijoje. Santuokoje su atsakovu ieškovė gyveno tik apie mėnesį, o 1990 m. rugsėjo 20 d. sudarė kitą santuoką, būdama tikra, kad santuoka su atsakovu jau yra nutraukta. 1990 m. atsakovas išvyko į Rusiją, bendravimas tarp šalių nutrūko. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepakankamai įsigilino į tai, kad santuokos nutraukimas tarp ieškovės ir atsakovo yra tik formalumas. Nurodytas paskutinis atsakovo adresas yra karinio dalinio adresas. Atsakovas seniai baigęs karo tarnybą, be to, toks dalinys šiuo metu galimai neegzistuoja. Ieškovė turi pagrįstų abejonių, ar atsakovui šiuo adresu siunčiami procesiniai dokumentai jį pasieks, todėl prašė teismo procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Kadangi dokumentų siuntimas paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu netikslingas, netikslingas ir šių dokumentų vertimas į rusų kalbą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Taigi įstatyme nustatyta pareiga pateikti procesinių dokumentų vertimus į kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suprantamą kalbą yra siejama su konkrečiu byloje dalyvaujančiu asmeniu (jam suprantama kalba), o ne su tokio asmens gyvenamąja vieta, ar konkrečioje byloje teismo taikomais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, nustatęs, kad procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų turinio ar formos reikalavimų, nustato procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
Ieškovė nei pateiktame ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė, kad atsakovui K. A. B. valstybinė (lietuvių) kalba yra suprantama, taip pat nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių minėtą aplinkybę, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytus bei pateiktus duomenis apie atsakovą (atsakovo tautybę, atsakovo gimimo vietos bei gyvenamosios vietos adresą), ginčijama nutartimi pagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti teismui ieškinio bei jo priedų vertimus į atsakovui K. A. B. suprantamą (rusų) kalbą.
Apeliantės skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad bandyti įteikti atsakovui procesinius dokumentus kitaip nei viešo paskelbimo būdu nėra tikslinga. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis įteikimo būdas, kurį galima taikyti tik tuo atveju, jei procesinių dokumentų nėra galimybės įteikti kitais CPK numatytais būdais, o byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nėra galimybės nustatyti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei nėra žinoma dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta, nesudaro pagrindo teigti, jog ji negali būti nustatyta teismo, ir nesudaro pagrindo jau ieškinio priėmimo stadijoje spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Apeliantės dėstomos aplinkybės, susijusios su jos ir atsakovo santuokos sudarymu, yra vertintinos nagrinėjant bylą iš esmės ir nepaneigia teismo pareigos laikytis tinkamam teismo procesui keliamų reikalavimų, susijusių su teismo proceso viešumo principu ir byloje dalyvaujančių asmenų teise būti išklausytiems.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių pateikiamų procesinių dokumentų kalbą bei procesinių dokumentų (ieškinio pareiškimo) trūkumų šalinimą, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Kitų atskiruoju skundu reiškiamų apeliantės reikalavimų apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja, nes jie neturi įtakos ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Dėl įrodymų išreikalavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdo pasirinkimo įgaliotas spręsti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.
Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, ieškovei nustatomas naujas terminas procesinio dokumento (ieškinio) trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei A. Š. terminą iki 2014 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.