- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-728-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02255-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- H. V.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.9.1Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 16 d. ir 2025 m. birželio 19 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-8089-1185/2025 pagal ieškovo H. V. ieškinio atsakovei M. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. balandžio 22 d. priimtas ieškovo H. V. ieškinys atsakovei M. V., kuriuo prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui B. V. dydį nuo 285 Eur iki 150 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 16 d. nutartimi paliko ieškovo H. V. ieškinį atsakovei M. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo nenagrinėtu, ieškovui išaiškino, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys su prašymu turėtų kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad ieškovas 2025 m. balandžio 8 d. teismui pateikė ieškinį atsakovei dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, t. y. šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė mediatorės G. E., kuri pagal ieškovo prašymą buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 29 d. surašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad mediacijos procesas pasibaigė šalims taikos sutartimi išsprendus ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir su tuo susijusių klausimų. Ieškovas kartu su ieškiniu taip pat pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsisakyta skirti mediatorių dėl ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, nes buvo išnaudotas maksimalus mediacijai skirtas laikas, už kurį apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, bei 2025 m. balandžio 7 d. mediatorės I. M. surašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad mediacijos procesas dėl šalių ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo laikomas pasibaigusiu ir kad pažyma išduodama pateikti teismui kaip įrodymas, kad buvo bandyta spręsti ginčą taikiai per mediaciją. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį, kuris teisme gautas 2025 m. gegužės 21 d., pateikė Mediatorių veiklos vertinimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, išnagrinėjus atsakovės skundą dėl mediatorės I. M. veiksmų vykdant mediaciją dėl šalių ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo, konstatuota, jog mediatorė pradėjo mediacijos procesą neturėdama rašytinio abiejų šalių susitarimo dėl mediacijos proceso bei dėl mediatoriaus paskyrimo, t. y. netinkamai įformino mediacijos proceso pradžią, ir dėl to laikytina, kad mediacijos procesas nebuvo prasidėjęs, ir nuspręsta, jog mediatorė, 2025 m. balandžio 7 d. surašydama pažymą, klaidingai privalomosios mediacijos proceso inicijavimo nutraukimą kvalifikavo kaip privalomosios mediacijos proceso pabaigą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad nors minėtu sprendimu 2025 m. balandžio 7 d. mediatorės pažyma nepripažinta negaliojančia, tačiau teismas jau po ieškinio priėmimo gavęs tokius duomenis daro išvadą, jog tokia pažyma patvirtina tik aplinkybę, kad privalomosios mediacijos proceso inicijavimas buvo nutrauktas, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad šalys pasinaudojo privalomąja mediacija spręsti ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo. Šiuo atveju ieškovo kartu su ieškiniu pateikta mediatorės G. E. 2024 m. lapkričio 29 d. surašyta pažyma patvirtina, kad tarp šalių vyko ir kita mediacija dėl šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
5. Teismas konstatavo, kad paaiškėjus aplinkybėms apie Mediatorių veiklos vertinimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatytos ikiteisminės šeimos ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 19 d. papildoma nutartimi atsakovei M. V. priteisė iš ieškovo H. V. 907,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
7. Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog mediatorė, 2025 m. balandžio 7 d. surašydama pažymą, klaidingai privalomosios mediacijos proceso inicijavimo nutraukimą kvalifikavo kaip privalomosios mediacijos proceso pabaigą, tapo žinoma jau po ieškinio priėmimo, tačiau ieškovas, teikdamas ieškinį, naudojosi advokato teisine pagalba. Teismas darė išvadą, kad nors ieškovas pareiškiant ieškinį teisme galėjo sąžiningai klysti dėl mediacijos proceso, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos būtent ieškovo procesinio elgesio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) H. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. ir 2025 m. birželio 19 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad šiuo atveju buvo laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Mediatorės 2025 m. balandžio 25 d. surašyta mediacijos pažyma nėra panaikinta, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o ieškovo pateiktas ieškinys paliktinas nenagrinėtu, ir kad ieškovas vėl turi iš naujo tiesiogiai kreiptis į mediatorių.
Atsiliepimas
8.2. Mediatorė netinkamai įformino mediacijos pradžią, tačiau toks veiksmas nepriklausė nuo ieškovo valios pastangų ir dėl to jis nėra kaltas. Ieškinio palikimas nenagrinėtu po to, kai jis jau buvo priimtas ir atsakovė buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį, yra nepriimtinas, nes tai tik priemonė užvilkinti procesą, o teismas turėtų dėti pastangas ir užkirsti kelią vilkinimui, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tai, kad mediacijos procesas dėl mediatorės buvo įformintas netinkamai, neužkerta kelio teismui išnagrinėti bylą jau priėmus ieškinį ir kai yra gautas atsiliepimas į ieškinį bei šalys yra patyrusios išlaidų.
8.3. Šią susidariusią teisinę situaciją buvo galima išspręsti nevilkinant proceso, pasiūlius šalims pasinaudoti teismine mediacija, juo labiau, kad ieškovas savo ieškinyje buvo nurodęs, jog sutinka, kad ginčas būtų perduotas teisminei mediacijai. Be to, ir bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija), nustatęs (nustačiusi) didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę, gali perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – ir CPK) 231¹ straipsnis).
8.4. Teismas pažeidė CPK 7 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai pripažino, kad nebuvo laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir tokiu būdu padidino šalių bylinėjimosi išlaidas.
8.5. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos susidarė ne dėl ieškovo kaltės, ieškovas negalėjo įtakoti dėl mediacijos proceso ir spręsti, ar mediatorė tinkamai įformino mediacijos pradžią, ar netinkamai, tuo labiau, jog tokia aplinkybė paaiškėjo tuomet, kai atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Iki tol atsakovė nei ieškovui, nei mediatorei nereiškė jokių pretenzijų dėl mediacijos, neprašė jos atnaujinti, nors lygiai taip pat buvo gavusi pažymą. Todėl šiuo atveju ieškovo procesinis elgesys negali būti laikomas netinkamu ir teismas turėjo tokį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti arba bent jau priteisti tik dalį jų atsižvelgiant į ieškovo finansinę padėtį, sveikatos būklę.
8.6. Atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su įrodymais pateikė jau po teismo priimtos nutarties, todėl teismas negalėjo šių išlaidų priteisti.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė M. V. prašo ieškovo H. V. atskirąjį skundą atmesti, priteisti M. V. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą suruošimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nepasinaudojo išankstine privaloma ginčo nagrinėjimo tvarka, kas labai aiškiai ir konkrečiai konstatuota cituotame 2025 m. gegužės 19 d. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendime. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, yra absoliučiai neteisingi.
Šalies argumentai
9.2. Įstatymas įtvirtina labai aiškias pasekmes tuo atveju, jei ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, t. y. ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas, esant tokiam imperatyviam teisiniam reglamentavimui, neturėjo jokios kitos išeities kaip tik ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu.
9.3. Ieškovo argumentai dėl to, neva ieškinio palikimas nenagrinėtu užvilkins procesą, yra visiškai nepagrįsti – priešingai, įstatymų leidėjas privalomą ikiteisminę ginčų sprendimų procedūrą tam tikrų kategorijų bylose būtent ir įtvirtinto dėl to, kad šalys turėtų galimybę susiklosčiusį ginčą išspręsti taikiai abipusio kompromiso būdu iki teismo ir išvengti ilgai trunkančio teisminio proceso.
9.4. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso, o ne atsakovės veiksmų, ir buvo būtinos siekiant apginti savo teises nuo ieškovo procesiškai netinkamai inicijuoto teisminio proceso. Todėl atsakovė visiškai pagrįstai pateikė prašymą dėl jos patirtų išlaidų procese atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas šį prašymą visiškai pagrįstai tenkino.
9.5. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
9.6. Vien tai, kad ieškovas byloje naudojasi mokama teisine pagalba, tikrai nepagrindžia jo sunkios turtinės padėties, juolab kai valstybė, asmenims, kurių turtinė padėtis išties sunki, užtikrina teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir papildomos nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą konstatavęs, kad kilęs ginčas priskirtinas šeimos ginčams, kuriems privaloma neteisminė mediacija, ir kuria ieškovas tinkamai nepasinaudojo.
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
15. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus.
16. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.
17. Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2025 m. balandžio 7 d. mediatorės I. M. surašytą pažymą, kurioje nurodyta, jog mediacijos procesas dėl šalių ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo laikomas pasibaigusiu ir kad pažyma išduodama pateikti teismui kaip įrodymas, jog buvo bandyta spręsti ginčą taikiai per mediaciją.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys teisme buvo priimtas ir teismo nebuvo nustatyta jokių kliūčių bei aplinkybių, tarp jų ir susijusių su ikiteismine mediacija, dėl kurių ieškinys negalėtų būti priimtas ir dėl kurių atitinkami teismo procesai negalėtų būti inicijuoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenustatė jokių CPK 137 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, tame tarpe ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kurių pagrindu galėtų atsisakyti priimti ieškinį.
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad remiantis 2025 m. gegužės 21 d. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), galima daryti išvadą, jog 2025 m. balandžio 7 d. mediatorės pažyma patvirtina tik aplinkybę, kad privalomosios mediacijos proceso inicijavimas buvo nutrauktas, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad šalys pasinaudojo privalomąja mediacija spręsti ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas negali būti laikomas atsakingu už mediatorės veiksmus, kuomet ji 2025 m. balandžio 7 d. surašydama pažymą klaidingai privalomosios mediacijos proceso inicijavimo nutraukimą kvalifikavo kaip privalomosios mediacijos proceso pabaigą. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu mediacijos procese ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Taigi, spręstina, kad ieškovas, gavęs minėtą 2025 m. balandžio 7 d. mediatorės pažymą, sąžiningai naudojosi savo teise kreiptis į teismą su ieškiniu.
20. Teismui priėmus ieškovo ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo ir atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, šios bylos kontekste formalus ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą taikymas būtų neracionalus ir neatitiktų Mediacijos įstatyme nustatyto tikslo padėti ginčo šalims taikiai išspręsti ginčą. Šiuo konkrečiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams taip pat paneigtų ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, nes nors dėl teismo procesinio sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtu ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau nepavykus ginčo išspręsti taikiai ikiteisminėje mediacijoje, ieškovas turėtų iš naujo inicijuoti naują teisminį procesą teisme, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas, lėšos teisinei pagalbai (ieškovui reikėtų parengti naują ieškinį, atsakovei – naują atsiliepimą į ieškinį), todėl būtų neekonomiška ir neprotinga užvesti naują bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.
21. Pažymėtina, kad byloje susiklosčius situacijai, kai reali mediacija tarp šalių neįvyko, siekiant sudaryti galimybę šalims susitarti taikiai, pirmosios instancijos teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis), juolab jei bylos duomenys patvirtina apie ieškovo siekį pasinaudoti teismine mediacija. CPK 231¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri šalis. Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi, kai teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija), nustatęs didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę, gali perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartimi nepagrįstai nuspręsta, kad buvo pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartis ir 2025 m. birželio 19 d. papildoma nutartis panaikinamos ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir 2025 m. birželio 19 d. papildomą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.