Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-86-650/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-28
Bylos Nr.: e2-86-650/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00560-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Jurgelienė
Ieškovas: AB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: N. G.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.39.2.5.1.3Kitų pastatų draudimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-86-650/2022Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00560-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.4; 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.5.1.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Girdenienei,per nuotolį dalyvaujant ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei I. V.,atsakovei N. G., atsakovės atstovui advokatui A. K.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovui T. V.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. B.,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei N. G. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – (duomenys neskelbtini) ir V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės N. G. 2448,40 turtinę žalą, 17,44 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017-09-27 vandeniu buvo sulietos pirmo aukšto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpų lubos, sienos, grindys, vidaus patalpos durys, durų stakta, baldai – spintelės, stalas. Minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad ieškovės apdrausto turto remonto kaina sudaro 2 478,24 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš buto Nr. 3, kuriame buvo trūkusi vandens maišytuvo žarnelė. Įvykio metu šį butą valdė atsakovė. Atsakovė šį butą buvo apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu (duomenys neskelbtini). Šis draudikas ieškovei atlygino 2017-09-27 įvykio metu padarytą žalą turtui, kurį ieškovė tame pačiame pastate buvo apdraudusi, tai nėra tas pats turtas, dėl kurio reiškiamas ieškinys atsakovei. Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti patirtą turtinę žalą – 2 448,40 Eur, kompensacines palūkanas – 17,44 Eur ir bylinėjimosi išlaidas (pop. 1 t., 1-4 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-01-20 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2021-06-02 nutartimi buvo panaikintas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-01-20 sprendimas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti senaties terminą, kad žala jau buvo išmokėta jos draudiko (duomenys neskelbtini), kad patalpų savininkas dirba užsienyje, namas labai senos statybos, reikalingas kapitalinis remontas, tačiau butas tvarkomas ir prižiūrimas (pop. 2 t., 98 b.l.).

4. Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovas T. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą reikalavimą (duomenys neskelbtini) atlygino ieškovei žalą patalpoms, gamybiniams įrenginiams ir kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui. Trečiojo asmens atstovas atsiliepime pažymėjo, kad draudimo sutartyje yra nurodyta, jog apdraustuoju asmeniu laikomas apdraustojo turto savininkas, o ne draudėjas. Be kita ko, ieškovė iš pradžių turėjo kreiptis į atsakovės draudiką dėl žalos atlyginimo, o tik vėliau, jei draudiko sumokėtos išmokos neužtenka visiškai atlyginti nuostolius arba draudikas atsisako sumokėti nuostolius, kreiptis į kaltininką; analogišką poziciją dėl ieškinio atmetinio trečiojo asmens atstovas išdėstė ir pateikdamas papildomus duomenis byloje (pop. 1 t., 141-142 b.l.).

5. Tretysis asmuo V. B. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad norėdamas padėti savo draugui ir jo šeimai nelikti gatvėje, paėmė būsto paskolą ir įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), leido ten gyventi B. ir N. G. su vaikais. Nuo 2007 iki 2010 m. G. pasiėmė paskolą iš kito banko, kad padengti V. B. minėto būsto įsigijimo paskolą. Nuo 2010 m. jis vėl išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). 2017 m. per antstolius ir notarą buvo pradėta rengti pirkimo-pardavimo sutartis ir 2018-05-10 tarp V. B. ir N. G. buvo pasirašyta buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis ir savininke tapo N. G.. V. B. nurodė, kad jis niekada negyveno minėtame bute, nežino buto/namo būklės ir pan., nes nuo 2011/2012 m. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena pastoviai (pop. 2 t., 160-161 b.l.).

Šalies argumentai

6. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, jog dėl 2017-09-27 draudiminio įvykio buvo užvestos dvi skirtingos žalos bylos: pirmoji žalos byla Nr. 1944010 dėl sulietų patalpose buvusių daiktų - atsargų, įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir atsakovės draudikas (duomenys neskelbtini) atlygino padarytą žalą. Dėl tos žalos ieškovė reikalavimo nereiškia. 2017-10-06, papildomai apžiūrėjus patalpas, buvo užvesta nauja žalos byla Nr. 1915451, nes buvo nustatyta pačioms patalpoms padaryta žala – dėl 2017-09-27 įvykusios vandens avarijos 3 bute, buvo užlietos ieškovo apdraustos patalpos, pažymėtos numeriu 1, sienos, durys, baldai, lubos, grindys. Būtent dėl tų apgadinimų ir yra reiškiamas reikalavimas – 2 448,40 Eur (įvertinus nusidėvėjimą). N. G. patraukta atsakove dėl to, kad ji tuo metu buvo buto, kuriame įvyko vandens avarija (trūko vandens maišytuvo žarnelė) valdytoja, o be to, atsakovės civilinės atsakomybės draudikas (duomenys neskelbtini) atlygino ieškovei 2017-09-27 įvykio metu padarytą žalą turtui, kurį ieškovė tame pačiame pastate buvo apdraudusi. Todėl reikalavimas yra pareikštas tinkamam atsakovui. Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą pagal apgadintų patalpų žalos bylą, kurioje minėtų patalpų draudėja buvo T., kuri ir buvo apdraudusi patalpas adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias patalpas nuomojosi, vykdė veiklą. Taigi už patalpose buvusius sulietus daiktus-atsargas žala buvo išmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jis ir buvo draudėjas daiktų pirmoje žalos byloje. Šią žalą ieškovei išmokėjo atsakovės draudikas (duomenys neskelbtini). Tačiau už aplietų patalpų remontą (sienos, lubos, grindys, durys, spinta, stalas) žala nebuvo atlyginta. Vertinant žalos dydį ieškovė nurodė, kad apžiūros metu buvo fiksuojamas pats žalos mastas ir žalos padarymo mastą aprašinėjantis asmuo nenustatinėja žalos atsiradimo priežasčių ir skaičiavimų. Skaičiavimus atliko ieškovės darbuotojas, turintis reikalingą kvalifikaciją. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės reikalavimas šioje byloje yra mažesnis nei išmokėta išmoka draudėjui, nes buvo išskaičiuotas 29,84 Eur medžiagų nusidėvėjimas. Kadangi atsakovė nereagavo į siunčiamas pretenzijas dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovė prašo priteisti ir kompensacines palūkanas už 52 dienas iki ieškinio pateikimo – 17,44 Eur. Ieškovės atstovė pasisakė ir dėl ieškinio senaties: Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės pateiktą skundą dėl 2021-01-20 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimo panaikinimo, jau išsprendė šį klausimą, nurodydamas, kad šiuo atveju ieškinio senatis yra 3 m. o ne 1 m., kaip nurodė pirmos instancijos teismas. Šioje dalyje ginčo nebėra. Taip pat ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovė, to buto faktinė valdytoja, buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, ir jos draudikas išmokėjęs žalą pagal pirmą žalos bylą pagrindė, kad atsakovės atsakomybė šiuo atveju egzistuoja. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad jei už žalą atsakingas asmuo yra apsidraudęs savanoriško draudimo sutartimi, tokiu atveju reikalavimą reiškiantis asmuo turi teisę pasirinkti kam reikšti reikalavimą – asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą ar jo civilinės atsakomybės draudikui. Taigi, kai atsakovės draudimo įmonė padengė žalą dėl patalpoje buvusių atsargų užliejimo, tada ieškovė ir nustatė, kad butu (duomenys neskelbtini), naudojasi ne registre nurodytas savininkas V. B., o N. G.. Atskirų reikalavimų atsakovės draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) nebuvo reiškiama dėl žalos atlyginimo, nes nustačius buto valdytoją, pretenzija buvo siunčiama būtent jai (atsakovei N. G.). Taip pat ieškovės atstovė paaiškino, kad medžiagų nuvertėjimas buvo skaičiuojamas nuo tada, kai buvo padarytas paskutinis tos patalpos (Nr. 1) einamasis remontas.

7. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad fakto, jog atsakovė draudiminio įvykio metu valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), neginčija. Atsakovės atstovas išdėstė savo poziciją ginče, jog nustatant žalos dydį turi būti siekiama tik kompensuoti tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, o ne nepagrįstai praturtėti. Pažymėtina, kad padarytos žalos apskaičiavimo procese nei atsakovė ar jos atstovas nedalyvavo ir nebuvo kviečiami į vykdytą patalpų (duomenys neskelbtini) apžiūrą, todėl ieškovei sudarant teismui pateiktą pranešimą - apskaičiavimą (defektacijos aktą) pateikti pastabų, pripažinti tam tikrą žalos padarymo faktą, jos mastą, taip pat pateikti savo pastabas ir išvadas minimame dokumente atsakovė neturėjo galimybių. Todėl detalizuojant šio įrodymo turinį ir gretinant jį su kitais byloje esančiais įrodymais matyti, kad jame fiksuoti patalpų (duomenys neskelbtini), vidaus konstrukcijų pažeidimai neatitinka tikrovės ir yra aiškiai hiperbolizuoti.

8. Atsakovės atstovas teismo posėdyje taip pat teikė argumentus, jog fiksuoti pakabinamų akustinių lubų pažeidimai i neatitinka nuotraukose matomo vaizdo. Be to, šių pakabinamų lubų plotas yra netgi mažesnis draudėjo interesais vienašališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje. Matyti, kad buvo fiksuotas 33.6 kv. m. pažeistos (deformuotos) laminuotos grindų dangos plotas, kas vėl gi akivaizdžiai neatitinka faktinės padėties nuotraukose, nes kaip matyti nuotraukose dalyje patalpų grindų laminuotos dangos pažeidimai yra identiški biuro kėdės eksploatavimo eigoje padaromiems mechaniniams šios dangos pažeidimams. Taip pat iš nuotraukų matyti, kad dalyje patalpų – konkrečiai tualeto patalpoje – visos grindys yra išklotos plytelėmis ir ši patalpa yra tik 0.4 kv.m. ploto, tačiau nuotraukose matoma, jog minima patalpa yra atitverta nuo kitų, į ją patenkama pro duris, galimai 1 m pločio, o pati patalpa yra galimai du kartus ilgesnė, t.y. apie 2 m ilgio. Be to, iš nuotraukų matyti, jog minimoje patalpoje sumontuota mažiausiai 6 vnt. akustinių plokščių, o ieškovo pateiktoje ekspertės N. V. sudarytoje išplėstinėje lokalinėje sąmatoje tokios plokštės matmenys nurodomi 0,6x0,6 m, dėl ko vien pagal tokius duomenis aptariamos patalpos plotas siekia mažiausiai 2,16 kv.m ir tikrai viršija aptariame įrodyme fiksuotą patalpų lubų ir grindų skirtumą. Taip pat defektacijos akte matyti, jog yra fiksuotas tikėtina 42 kv.m ploto vidaus sienų pažeidimas, nors ties šiais įrašais matomi taisymai, nurodytas skaičius yra aiškiai matomas dėl jo paryškinimo. Fiksuotų deformuotų medžio imitacijos durų nuotraukose visiškai nesimato. Nuotraukose matomos tik baltos dažytos durys. Fiksuotų durų staktos pažeidimų nuotraukose taip pat nesimato, dėl ko vertinant visumą išdėstytų prieštaravimų atsakovei kyla pagrįstas klausimas, ką, kokias patalpas ir kada verslo turto draudimo sutarties šalių atstovai apžiūrinėjo bei kokius patalpų padarytus pažeidimus fiksavo defektacijos akte.

Atsiliepimas

9. Atsakovės atstovas toliau aptardamas ieškovo pateiktus įrodymus, nurodė, kad kelia rimtų abejonių ir ekspertės N. V. sudarytos lokalinės sąmatos pagrįstumas. Visų pirma šioje sąmatoje pateikti darbų ir medžiagų kiekiai neatitinka net jau aptartame pranešime-apskaičiavime (defektacijos akte) fiksuotų dydžių. Iš 42 kv.m pažeistų sienų plotų šioje sąmatoje atsiranda vos ne dvigubai didesnis 72 kv.m kiekis. Tariamai pažeistų sienų ir lubų atkūrimo į buvusią būklę kaštai skaičiuojami vertinant buvus patalpose labai gerą glaistymą ir tokios pat kategorijos dažymą, nors jokie įrodymai, kad iki apliejimo patalpose buvo atlikti tokios, išskirtinai aukštos kategorijos statybos rangos darbai pateikta nebuvo. Taip pat vertinant kaštus buvo skaičiuojamas 2 vnt. durų staktų išėmimas, nors jau minėtame defektacijos akte nurodytas tik 1 vnt. durų staktos pažeidimas. 6 eilutėje skaičiuojant durų pakeitimą šių plotas nurodomas 2.1 kv.m nors jau aptartame pranešime-apskaičiavime (defektacijos akte) durų matmenys yra visiškai nenurodyti, o pagal tariamai sugadintų durų staktos matmenis jų plotas galėtų siekti maksimaliai tik 2,05 kv.m. Toliau lokalinėje sąmatoje (9 eilutėje) pateikiant laminuotos grindų dangos pakeitimo vertę yra įtraukti ir 35,28 m. PVC grindjuosčių (tiek darbas, tiek medžiagos) pakeitimo darbai, nors pranešime-apskaičiavime (defektacijos akte) šie pažeidimai nefiksuoti ir nuotraukose jų nesimato.

10. Atsakovės atstovas nurodė, kad dėl aptartų byloje esančių ieškovo pateiktų įrodymų vertinimo argumentų ir jų visumos analize pagrįstų išvadų iš tiesų vertais dėmesio šioje byloje įrodymais laikytinos tik nuotraukos, tik remiantis kuriomis gali būti sprendžiamas ir įrodinėjimas šioje byloje žalos mastas, taip pat skaičiuojami realūs žymų fizinį nusidėvėjimą apliejimo metu jau turėjusių patalpų remonto kaštai. Be to atsakovės pasitelkta ir turinti reikiamą kvalifikaciją specialistė įvertino visumą ieškovo pateiktų įrodymų ir tuo pagrindu buvo parengta ir teismui 2022 m. spalio 25 d. pateikta konsultacinė išvada, kurioje argumentuotai yra pagrindžiama apliejimu padarytos žalos apimtis, pateikti įvertinus realų iki užliejimo buvusių patalpų konstrukcijų nusidėvėjimą atkūrimo kaštai. Pažymėtina, kad šie skaičiavimai yra paremti ne suinteresuoto gauti kuo didesnę turtinę naudą draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar E. T. paaiškinimais paremtu statybinių konstrukcijų nusidėvėjimo laipsniu, tačiau paties ieškovo draudiminio įvykio laikotarpiu 2017 metais sudarant verslo turto draudimo sutartį nurodyta tik 2012 metais patalpose atlikto remonto (įrengimo) data. Remiantis šiais duomenimis teismui pateikta išvada tik dėl 1437,86 Eur darbus vykdant statybos rangos sutarties pagrindu ir 1043,37 Eur darbus vykdant ūkio būdu remonto pašalinant užliejimu padarytą patalpų vidaus konstrukcijoms kaštų. Pastebėtina, kad teisme duodant paaiškinimus ieškovo atstovė ir liudytojas G. Š. akcentavo, kad draudėjas deklaravo statybos darbus vykdysiantis ūkio būdu, dėl ko šioje byloje yra aktuali tik specialistės pateikta 1043,37 Eur remonto kaštams suma. Byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų, ar draudimo išmoką gavusi E. T. realiai patalpas remontavo ar praėjus tik 5 mėnesiams nuo draudiminio įvykio datos 2018 m. vasario 28 d. šias kartu su sutuoktiniu pardavė buvusios būklės. Draudimo išmoka yra priskirtina PVM neapmokestinamiems objektams. Be to, byloje esantys įrodymai - liudytojo G. Š. paaiškinimai apie draudimo išmokos sumokėjimą remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sąmata, šioje sąmatoje ir E. T. atliktame ieškovo 2017 m. spalio 27 d. bankiniame pavedime esančios sumos leidžia daryti kategorišką išvadą, kad žala patalpų (duomenys neskelbtini), savininkei buvo atlyginta į ją neįskaitant PVM mokesčio sumos. Tokie bylos duomenys lemia, jog atsakovės deliktinės prievolės atlyginti subrogacijos tvarka perėmusiam reikalavimus ieškovui suma sudaro neįskaičius specialistės priskaičiuoto ūkio būdų vykdytino remonto PVM mokesčio ir siekia 862,29 Eur, kurią atsakovė kartu su ieškovo prašomomis perskaičiuotomis 6,14 Eur kompensacinėmis bei 5 procentų dydžio procesinėmis palūkanomis pripažįsta bei sutinka ieškovui atlyginti. Taip pat prašoma priteisti ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis.

11. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ir veikiančio atsakovės pusėje, (duomenys neskelbtini) atstovas T. V., teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir papildomai paaiškino, jog atsakovė buvo apsidraudusi 3 000 Eur sumai vienam draudiminiam įvykiui, o draudikas sumokėjo ieškovei 25 proc. prašomos atlyginti žalos dydžio sumos būtent už atsargas ir biuro įrangą – t.y. 2 329,28 Eur. Tai dar yra likęs likutis. Dėl ieškinyje reiškiamo reikalavimo nebuvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) draudimo įmonę. Jo nuomone, kadangi buvo draustas turtinis interesas savininko naudai, todėl reikalavimas turėtų būti reiškiamas savininkui. Be to trečiojo asmens atstovas sutiko su atsakovės atstovo išdėstyta pozicija, jog ieškovas tinkamai nepagrindė žalos, padarytos patalpų užliejimu, dydžio, neįrodė ginče savo atliktų paskaičiavimų teisingumo.

12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje, V. B., teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime raštu išdėstytą poziciją, nesutiko su ieškiniu ir papildomai paaiškino, kad fiktyvus buto (duomenys neskelbtini), savininkas, konkrečiai nežinojo, nei apie buto būklę, nei apie namo stovį, nes ten negyveno, o tarpusavio susitarimu butu faktiškai naudojosi ir jį prižiūrėjo atsakovė N. G.. Jokių pranešimų apie įvykį nebuvo gavęs nei iš draudimo bendrovės nei iš atsakovės. Jis nelaiko savęs atsakingu už šitą įvykį, nes visą teisę disponuoti tuo butu buvo perdavęs atsakovei. Su komunalinių paslaugų tiekėjais sutartys buvo sudarytos jo vardu, tik su geriamo vandens teikėju sutartis sudaryta atsakovės N. G. vardu. Nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti, nes taip pat mano, kad kelia abejonių ieškovo žalos apskaičiavimo mastas ir sumos.

13. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. Š. parodė, kad dirba pas ieškovą - AB „(duomenys neskelbtini)“, jis nagrinėjo šį draudiminio įvykio atvejį ir nustatinėjo žalos dydį. Gavus informaciją apie patalpų užliejimą buvo pradėtas žalos administravimo procesas, tačiau vyko kiti darbuotojai apžiūrėti įvykio vietos. Į šitą įvykį važiavo M. B., kuris nustatė apliejimo plokštumas, medžiagiškumą skaičiavo, sąmatas vertino iš fotografijų, apimtis – iš apžiūros akto. Sąmata buvo sudaryta per programą Sistela, o vėliau jis (G. Š.) tikslinosi, kad viskas atitiktų ir nustatė tinkamą, ne per didelį, žalos dydį – 2 478,24 Eur. Įkainius parenka sąmatininkas, vertina kompleksiškai, jei nėra sistemoje analogiško įkainio, ima artimiausią atitinkantį įkainį ir pagal jį skaičiuoja. Išmoka buvo skaičiuota pagal kliento pateiktą sąmatą, kurią sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas B. N.. Draudikas buvo paskaičiavęs daug didesnę sąmatą, tačiau kadangi nebuvo samdomas rangovas, o klientas pats darėsi remontus, todėl jam buvo išmokėta mažesnė paskaičiuota suma. Šiuo atveju įvykio vietoje buvo su rulete matuojami remontuojami plotai, o sulyginimas su kadastriniais patalpų matavimais nebuvo daromas. Medžiagų nuvertėjimas skaičiuojamas pagal draudimo taisykles, taikant metinį nusidėvėjimą – 0,8 proc. Apžiūros metu buvo fiksuojama visas sugadintas turtas, draustų plotų įvykio vietoje niekas nenustato, tačiau išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta už tas patalpas, kurios buvo apdraustos. Komercinių patalpų ir buto patalpų (būtent paskirties) žalos apskaičiavimai nesiskiria, nes yra vertinamas atstatymas į buvusią padėtį. Patalpų paskirties draudikas nevertina, t.y. jam, nesvarbu ar tai butas, ar negyvenamosios – komercinės paskirties patalpos. Be to ir skirtumo žalos apskaičiavimui tarp asmens turto draudimo ir verslo turto draudimo nėra, skiriasi tik rizikos kurias draudikas apsiima. Draudimo išmoka mokama tam, kas yra objekto savininkas – draudėjas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

14. 2017 m. rugsėjo 27 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkus vandens maišytuvo žarnelei, buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (pop. 1 t., 92 b.l.). Įvykio metu buvo apgadintos patalpos, įranga, baldai. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo apdraustos ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo užvesta žalos byla Nr. 1944010 dėl sulietų patalpose buvusių daiktų - atsargų, įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuri tuo metu nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini) (pop. 2 t., 143-144) buvo sudariusi verslo draudimo sutartį (pop. 1 t., 95, 96 b.l.) su ieškove AB „(duomenys neskelbtini)“) ir už prekių/atsargų sugadinimą buvo išmokėta 3 317,13 Eur draudimo išmoka (pop. 2 t., 5, 32 b.l.), o už sugadintą biuro įrangą buvo išmokėta 1 500 Eur draudimo išmoka (pop. 1 t., 145 b.l., 2 t. 33 b.l.). 2017-10-06, papildomai apžiūrėjus patalpas, buvo užvesta nauja žalos byla Nr. 1915451 dėl užliejimo metu apgintų pačių patalpų (sienų, lubų, grindų, durų), kurios nuosavybės teise priklausė E. T. (pop. 2 t., 146 b.l.) ir ieškovė už minėtų patalpų sugadinimą E. T. išmokėjo 2 478,24 Eur išmoką (pop. 1 t., 75, 76, 87 b.l.). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aplietos patalpos Nr. 1, įvykio metu nuosavybės teise priklausė V. B., o atsakovei N. G. minėtas butas priklauso nuosavybės teise tik nuo (duomenys neskelbtini) (pop. 1 ., 122-125 b.l.). Atsakovė butą (duomenys neskelbtini), apdraudė (duomenys neskelbtini) gyventojų turto draudimu, civilinė atsakomybė apdrausta 3 000 Eur sumai. Išmokėjus išmoką nukentėjusiajam asmeniui (draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už apgadintą turtą) ieškovė trečiajam asmeniui (atsakovės draudikui) pateikė pranešimą-apskaičiavimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugadintą turtą, prašė atlyginti draudimo išmoką. Trečiasis asmuo išmokėjo ieškovei 2 329,28 Eur draudimo išmoką (pop. 1 t., 78, 79). Pagal žalos bylą Nr. 1915451 dėl užliejimo metu apgadintų pačių patalpų (sienų, lubų, grindų, durų) ieškovė, išmokėjusi patalpų savininkei E. T. 2 478,24 Eur išmoką 2018-07-24 pranešimu kreipėsi į atsakovę N. G. dėl išmokos išieškojimo (pop. 1 t., 91 b.l.). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė neneigia aplinkybės, kad ji faktiškai naudojosi ir valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nesutikdama su ieškovės paskaičiuotos žalos dydžiu, į bylą pateikė specialistės D. K. konsultacinę išvadą ir lokalines sąmatas (pop. 2 t., 171-180), įrodinėdama, kad ieškovė paskaičiavo nepagrįstai per didelę apgadintų patalpų žalos sumą, nes lyginant byloje pateiktas foto nuotraukas ir ieškovo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sąmatas akivaizdžiai matosi neatitikimai.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

15. Ieškovė (draudikas) ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnio, 6.263 straipsnio, 6.266 straipsnio, 6.1015 straipsnio pagrindu, nurodydama, kad ji, kaip draudikas, turi teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, nes atlygino dėl atsakovės turimos pareigos rūpintis ir prižiūrėti jos faktiškai valdomą butą nevykdymo, t. y. bute (duomenys neskelbtini), trūkus vandens maišytuvo žarnelei ir įvykus vandens nutekėjimui, atsiradusią žalą. Nurodė, jog atsakovė nesugebėjo naudotis valdomu turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjo turtui.

16. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikei, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir dėl to byloje ginčo nėra. Taip pat byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, ar pasirinktas tinkamas atsakovas, nes kaip nurodė įvykio metu buto (duomenys neskelbtini), buvęs savininkas – trečiasis asmuo V. B., jis save laiko tik fiktyviu savininku, faktiškai tame bute niekada negyveno, nes buvo deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), o tuo butu nuo pat pirkimo sandorio dienos faktiškai naudojosi ir valdė atsakovė N. G. su savo vyru. Tas pačias aplinkybes teismo posėdžio metu apie buto valdymą patvirtino ir atsakovė N. G..

17. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos.

18. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dėl antrame namo aukšte esančiame 3 bute įvykusios vandens nutekėjimo avarijos buvo užlietos pirmame aukšte esančios patalpos, pažymėtos Nr. 1. Tą patvirtina ir SĮ (duomenys neskelbtini) savo teikta ieškovei pažyma. Atsakovė savo atsakomybės dėl pirmame aukšte esančių patalpų užpylimo neneigia. Tai įrodo ir atsakovės draudiko (duomenys neskelbtini) sumokėta dalinė išmoka ieškovei už vandens nutekėjimo avarijos metu apgadintą patalpose buvusį turtą (daiktus) pagal pirmąją žalos bylą. Byloje iš esmės yra ginčas tarp draudiko (ieškovės), išmokėjusio draudėjui dvi draudimo išmokas įvykus draudiminiam įvykiui, ir atsakovės, jai iš dalies nesutinkant dėl atlygintinos žalos už aplietas patalpas dydžio pagal antrąją draudimo žalos bylą. Ieškinio senaties taikymo klausimas šiame ginče iš esmės nebenagrinėtinas, nes byloje 202106-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo konstatuota, kad ieškinio senačiai taikomas 3 m. terminas ir jis ieškovės nėra praleistas.

Dėl žalos dydžio

19. Teismas pažymi, jog nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu - svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2009).

20. Remiantis bendrąja įrodinėjimo pareigos taisykle (CPK 178 straipsnis) ieškovė turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos ir tai, kad žalą lėmė tik atsakovės veiksmai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 448,40 Eur žalos atlyginimą. Tokį pagrindinį ieškinio reikalavimą grindžia AB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniosios turto vertintojos N. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėmis sąmatomis bei byloje esančiomis įvykio vietos foto nuotraukomis ir įvykio pranešimu-apskaičiavimu, kurį pasirašė ekspertas M. B. ir draudėjo atstovas T. P., kurių pagrindu ir buvo paskaičiuotas žalos dydis. Vertinant byloje pateiktus ieškovės įrodymus sutiktina su atsakovės atstovo ir trečiųjų asmenų išdėstytais argumentais bei motyvais, jog kai kurie paskaičiavimai vieni su kitais nėra tiksliai suderinti ir yra prieštaraujantys faktiniams patalpų duomenims. Lyginant AB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniosios turto žalų vertintojos N. V. lokalinę sąmatą su T. P. pateiktu įvykio vietos pranešimu-apskaičiavimu matyti, kad yra keletas nesutapimų, pvz., pranešime-apskaičiavime apgadintų sienų plotas nurodytas 42 kv.m, o lokalinėje sąmatoje – 72 kv.m,, taip pat pranešime-apskaičiavime užfiksuotos tik 1 vnt. apgadintų durų ir stakta, o jau lokalinėje sąmatoje nurodyta 2 vnt. Minėtų nesutapimų nei ieškovės atstovė, nei teisme apklaustas liudytojas G. Š. logiškai negalėjo paaiškinti. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo eigoje pateikė atsakovės iniciatyva užsakytos statybos srities specialistės D. K. išvadą ir lokalinę sąmatą, kuri buvo paruošta vadovaujantis ieškovės pateikta medžiaga (fotonuotraukos, pranešimais-apskaičiavimais ir kt.). Todėl lyginamuoju aspektu vertinant ieškovės pateiktas lokalines sąmatas (N. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir atsakovės pateiktą D. K. lokalinę sąmatą matyti akivaizdūs nesutapimai. N. V. lokalinėje sąmatoje paskaičiuoti lubų glaistymo, šlifavimo ir lubų karkasų aptaisymo akustinėmis plokštėmis, kurios buvo keičiamos, darbai – 34 kv.m. D. K. pateiktoje išvadoje nurodyta, jog iš ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų nustatyta, kad trūksta 27 vnt. pakabinamų akustinių lubų plokščių, ir matomos tik 7 plokštės su apliejimo pažeidimais. Kadangi vienos plokštės plotas yra 0,36 kv.m, tai keistinų plokščių bendras plotas gaunasi 12,24 kv.m, kai tuo tarpu iš ieškovės lokalinės sąmatos matyti, kad buvo paskaičiuotas visų lubų plokščių keitimas. Atkreiptinas dėmesys, kad plokščių tvirtinimo metalinis karkasas nebuvo pažeistas, todėl atitinkamai mažėja išlaidos už medžiagas ir darbo kaštai. Iš nuotraukose matomo sienų vaizdo sutiktina su D. K. išvada, jog buvęs sienų dažymas negali būti priskirtas labai geram dažymui, nes dažai išblukę, dažymo ir tinko struktūra nelygi, kampai galimai nesutvirtinti kampuočiais, vietomis prasišviečia GKP siūlių užglaistymas, kas visumoje vertintinas tik pagerintu dažymu. Todėl teismas atmeta liudytojo G. Š. teiginius, jog specialistai įprastai pagal parengtas metodikas sąmatose skaičiuoti vertina anksčiau dažytų sienų būklę tik kaip labai gerą. Taip pat specialistė D. K. vertindama byloje esančias fotonuotraukas išreiškė abejones ir nuotraukose užfiksuotais pavieniais sienų dažų atšokimais, kaip užliejimo pasekme, nes tos vietos yra greta įėjimo durų ir langų, o virš jų esančios lubų akustinės plokštės nepažeistos. Todėl atmestina ir ši ieškovo nurodyta aplinkybė, nes būtent prie lango ir išorinių durų sienoje esančios dažų pūslės tikėtina atsirado dėl susidariusių šalčio tiltelių poveikio bei mechaninių pažeidimų, juolab, kad pranešime-apskaičiavime tik abstrakčiai pažymėta sienų būklė, jog „apibėgo, matomos dėmės“ ir nėra aiškiai detalizuota. Pranešime-apskaičiavime fiksuota 1 vnt. medžio imitacijos durų ir medžio drožlių durų staktos deformacija, tačiau nėra konkrečiai detalizuotas sugadinimo laipsnis, ar yra galimybė jas dar naudoti ir pan. Taip pat nenurodytas durų išmatavimas. Specialistė D. K. pažymi, kad dėl durų staktoms keliamų patvarumo mechanizmo atsparumo reikalavimų jos iš medžių drožlių plokščių negaminamos, iš fotonuotraukų matoma durų stakta pagaminta iš medienos tašo, be to D. K. atliktu vertinimu, iš fotonuotraukų nematomi durų varčios ir staktos pažeidimai atsiradę dėl apliejimo (durų varčia neišsipūtusi, nedeformuota durų stakta ir apvadai nesuirę), o nuotraukose matomi durų varčios ir staktos pažeidimai priskirtini ilgalaikiam mechaniniam poveikiui. Aplinkybės, kad durys buvo apgadintos užliejimo metu, ieškovė taip pat neįrodė. Taip pat pranešime-apskaičiavime užfiksuota ir tai, kad pažeistos laminuotos grindų dangos plotas yra 33,6 kv.m. Iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad patalpoje, pažymėtoje Nr. 1, yra ne tik patalpa su laminuota grindų danga, tačiau ir sanitarinis mazgas, kurio grindys išklotos keramikinėmis plytelėmis. Vertinant tai, kad nurodytas patalpos lubų plotas buvo 34 kv.m, o laminuotų grindų dangos plotas paskaičiuotas 33,6 kv.m, tai likęs ploto skirtumas – 0,4 kv.m, tenkantis sanitariniam mazgui yra akivaizdžiai per mažas. Be to, iš fotonuotraukų matyti, kad ne visa laminuota grindų danga yra pažeista dėl užliejimo – matyti ir mechaninių pažeidimų dėl buvusių baldų, kėdžių stumdymo ir pan., yra fotonuotraukose matomo grindų ploto su nepažeista laminuota grindų danga, o tai įrodo, kad buvo ne tiksliai apskaičiuotas grindų plotas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su D. K. apskaičiavimu, kad apliejimu pažeistos laminuotos grindų dangos plotas yra ne didesnis kaip 27,6 kv.m. Be to iš lokalinės sąmatos matyti, kad buvo naudojama grindų dangų apsauga – polietileninė plėvelė, tačiau kaip teisingai paaiškino atsakovės atstovas, nebuvo tikslinga jos naudoti, nes pagal sąmatą matyti, kad keičiama visa laminuota grindų danga, todėl nebuvo ką dengti. Byloje pateiktose ieškovės fotonuotraukose užfiksuota apdraustos patalpos būklė po apliejimo, tačiau iš jų matyti, jog tik kai kurios sienos buvo sulietos dėl vandens, tik dalis akustinių lubų plokščių buvo išmontuotos ir tik dalis buvo apgadintos, taip pat ir grindų danga tik vietomis apgadinta dėl vandens pratekėjimo, tačiau yra ir mechaniškų pažeidimų, natūralaus nusidėvėjimo, todėl nuotraukose matomas patalpų sienų, lubų ir grindų pažeidimai niekaip nepatvirtina nuostolių dydžių, numatytų vyresniosios turto žalų vertintojos N. V. lokalinėje sąmatoje ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje.

21. Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus dėl patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), sugadinimo, dalį ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius atmeta kaip nepagrįstus. Ieškovės pateikta N. V. parengta patalpų remonto po apliejimo lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas, nes į ją įtraukti remonto darbai yra pertekliniai, neįrodyta, jog visi lokalinėje sąmatoje nurodyti nuostoliai atsirado dėl atsakovės veiksmų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėliau perskaičiuota lokalinė sąmata, kurios pagrindu ir buvo išmokėta draudėjai išmoka, taip pat teismo manymu nėra tinkamas įrodymas, kadangi ji pateikta ne išplėstine forma, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, kokie tikslūs medžiagų kiekiai ir darbai buvo paskaičiuoti, nes šioje sąmatoje paskaičiuota suma ženkliai skiriasi nuo N. V. lokalinės sąmatos. Teismas, atsižvelgęs į įrodymų visetą, daro išvadą, jog remiantis byloje pateiktomis nuotraukomis iš aplietos patalpos, atsakovės veiksmais padaryta žala tiksliausiai yra nustatyta specialistės D. K. 2022-10-24 sudarytoje lokalinėje sąmatoje, kuri buvo atlikta remiantis ieškovės eksperto 2017-10-06 padarytomis foto nuotraukomis įvykio vietoje bei pranešimu-apskaičiavimu ir išsamiai argumentuota išvadose. Teismo vertinimu, realų padarytos žalos dydį patvirtina specialistės D. K. pateikti vertinimai ir paskaičiavimai, todėl teismas vadovaujasi šioje lokalinėje sąmatoje pateiktais patalpų remonto po apliejimo paskaičiavimais bei atsakovės atstovo atlikta išsamia visų rašytinių duomenų analize.

22. Taigi teismas, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visetu ir vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teigia, jog ieškovei tinkamai neįrodžius draudėjo patalpose visiško akustinių lubų plokščių sugadinimo, visos laminuotos grindų dangos sugadinimo, sienų iki užliejimo buvusios būklės vertinimo kaip labai gerai dažytų, durų sugadinimo, grindų uždengimo reikalingumo dėl atsakovės bute įvykusio vandens nutekėjimo, darytina išvada, jog ieškovė netinkamai įvertino užlietų patalpų būklę ir ne visai tiksliai atliko padarytos žalos paskaičiavimus. Teismas, kaip jau minėta, ginče ieškovės pateiktas N. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalines sąmatas vertina kritiška ir jomis nesivadovauja, iš esmės remiasi atsakovės pateiktais duomenimis ir ta aplinkybe, kad specialistė D. K. pateikė dvi galimas lokalines sąmatas, paskaičiuotas už darbų vykdymą statybos rangos sutarties pagrindu ir darbus vykdant ūkio būdu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės draudėjas deklaravo statybos darbus vykdysiantis ūkio būdu, todėl teismas vadovaujasi D. K. lokaline sąmata, kurioje nepriskaičiuotos papildomos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, išskyrus pridėtinės vertės mokestį medžiagoms ir mechanizmams. Vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs užfiksuotus patalpos pažeidimus, nuotraukas, šalių pateiktas lokalines sąmatas bei specialistės G. K. išvadas sprendžia, kad ieškovės pateikti duomenys - N. V. sudaryta 2017-10-23 lokalinė sąmata ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta lokalinė sąmata yra neproporcingos faktiškai padarytam žalos mastui, todėl teismas vadovaujasi D. K. sudaryta lokaline sąmata, paskaičiuota 2017 m. kovo mėn. kainomis, ir mažina 2017-10-23 lokalinėje sąmatoje numatytas išlaidas medžiagų kiekiams įsigyti bei atitinkamai darbo sąnaudas. Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinės sąmatos ir mokėjimo nurodymo matyti, kad draudėjai buvo išmokėta draudimo išmoka neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina pagal D. K. lokalinę sąmatą apskaičiuota medžiagų ir darbų atlikimo suma be pridėtinės vertės mokesčio – 862,29 Eur.

23. Be to ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti 17,44 Eur kompensacines palūkanas, nurodant, kad atsakovė praleido įvykdyti piniginės prievolės įvykdymo terminą todėl ieškovė, kaip kreditorius, patyrė nuostolius negautų pajamų pavidalu, todėl skolininkas praleidęs įvykdyti prievolę atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę (CK 6.260 straipsnio 2 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, jog priteistinas žalos dydis sumažintas iki 862,29 Eur iš atsakovės ieškovei priteistina 6,14 Eur kompensacinių palūkanų (862,29 Eur (skola) x 0,05 (palūkanų dydis) / 365 x 52 (pradelstų dienų skaičius)).

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 868,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 511,58 Eur bylinėjimosi išlaidas (56 Eur žyminis mokestis (pop. 1 t., b.l. 73) ir 455,58 Eur atstovavimo išlaidos (pop. 1 t., b.l. 74, 80, 2 t., b.l. 46, 47)), o atsakovė patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (200,00 Eur išlaidos už išvados parengimą žalos nustatymui (pop. 2 t., b.l. 184, 185) ir 800,00 Eur atstovavimo išlaidos (pop. 2 t., b.l. 186)). Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai, ką nustato Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos. Ieškinyje buvo reiškiami reikalavimai 2465,84 Eur sumai, o teismas priteisė iš atsakovės 862,29 Eur, vadinasi, buvo patenkinta 35 proc. ieškovės reikalavimų. Atitinkamai taikant tokią proporciją, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 179,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,88 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinti 35 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 17,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovės valstybei priteistina 9,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 260, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 862,29 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 29 centų) žalos atlyginimą, 6,14 Eur (šešių eurų 14 centų) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 868,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 179,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,40 Eur (devynių eurų 40 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 17,48 Eur (septyniolikos eurų 48 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Alma Jurgelienė