Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-415-540/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
A20.-415-540/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00407-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Romas Jonuška, Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-415-540/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00407-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūtei,dalyvaujant užsieniečiui S. K., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,vertėjams Godai Pletkutei, Sanjay Kumar,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsieniečio S. K. (toliau – pareiškėjo) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – atstovo) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S64191 iš dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas skundu prašo panaikinti 2022 m. vasario 3 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 22S64191 dalyje dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti jį, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nutarė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Pareiškėjas nesutinka su sprendimu dalyje dėl jo apgyvendinimo sąlygų. UTPĮ 115 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Migracijos departamentas, atsisakydamas suteikti pareiškėjui teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 22S61438 įvardijo ir konkretų įstatyminį pagrindą, o būtent, UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, kurios reglamentuoja pagrindus, kuriais remiantis konkrečiai gali būti įvertintas pareiškėjo pasislėpimo rizikos veiksnys. Tokiais pagrindais laikytini (įvardinti teismo sprendime): užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; atsisako pateikti duomenis apie save; teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus; pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai. Vertinant ginčijamą sprendimą įvardintų alternatyvių pagrindų kontekste bei jų galimo panaudojimo pagrįstumo ir/ar teisėtumo aspektu, darytina išvada, jog pagrindas, kuriuo remtasi, atsisakant pareiškėjui suteikti teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį teismo sprendimą, t. y., atsisakymo pagrindas (-ai) nėra individualizuotas (-i). Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kurios nustatytos tiek pareiškėjo apklausos metu, o taip pat ir į tai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus (sunkiau buvo tiksliai prisiminti kai kurias datas, kurių reikalavo pareigūnai), jis nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Šiuo atveju pareiškėjas, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Kelionės dokumento nepateikė. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41397, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 19 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nustatyta, kad į Lietuvos Respubliką asmuo atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat nepateikė ir kelionės dokumento kopijos. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu asmuo nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jo brolis ir motina buvo laisvos kariuomenės dalyviai ir dabar jų kariuomenė ieško, o jis dėl to negali dirbti. Tačiau iš prieglobsčio prašytojo pasakojimo sunku suprasti dėl ko jį persekioja. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra nekonkretus, neaiškus, neišsamus. Pasakodamas apie įvykius ar patikslindamas įvykių aplinkybes, kalba abstrakčiai, neįvardija konkrečių detalių, tik nurodo „jie“, „kariuomenė“ ir pan. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą ES šalį. Ištyrus atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvus, akivaizdu, kad užsienietis linkęs pažeidinėti įstatymus, nelinkęs bendradarbiauti, nepatikimas, o tai pagrįstai leidžia manyti, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietis bandys pasislėpti ar savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. K. ir jo atstovas posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis neturi laisvės jau 8 mėnesius. Stovykloje gyvena kartu su seserimi. Dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų jiems abiem su seserimi yra depresija, bandė žudytis. Stovykloje tiek jis, tiek sesuo lankosi pas medikus, geria vaistus. Pareiškėjas norėtų mokytis užsienio kalbų, kad galėtų dirbti ir taip uždirbti lėšų pragyvenimui, nes šiuo metu jie visai neturi pinigų. Jų mama gyvena Šri Lankoje, tėvo neturi, brolis yra dingęs.

Atsiliepimas

Migracijos departamento atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Šiuo Įstatymu nustatyta, kad užsieniečių (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad užsienietis, prisistatęs Šri Lankos Respublikos piliečiu S. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Sienos kirtimo metu užsieniečio tapatybė nebuvo nustatyta, kadangi jis neturėjo dokumentų. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 19 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41397, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjui nėra įsiteisėjęs.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą įleisti S. K. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsieniečius UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad užsienietis su savimi neturėjo dokumento, patvirtinančio jo tapatybę, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą, todėl egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis gali pasislėpti. Su priimtu sprendimu užsienietis supažindintas 2022 m. vasario 22 d.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalis). UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. –UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias UTPĮ nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).

Įvertinus tai, kad užsienietis S. K. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo asmens dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Be to, užsieniečiui pasislėpus, jo paieška kaip asmens, kurio asmenybės duomenys nežinomi, ir kuris Lietuvos Respublikoje neturi jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, bus apsunkinta arba neįmanoma.

Byloje nenustatyta, kad užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises ar laisves. Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad jam ir jo seseriai suteikiama reikiama medicininė pagalba, jie aprūpinami vaistais, būtiniausiais daiktais, maistu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl gyvenimo sąlygų, judėjimo galimybių atspindi natūralius nepatogumus, kuriuos sukelia neteisėtas atvykimas į užsienio valstybę. Užsienietis S. K. neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti pasislėpti

Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas minėtoje dalyje paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

atmesti užsieniečio S. K. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S64191 iš dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Violeta Miceikienė