Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. IĮ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., G. R. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla dėl skolininko turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.) (19 b. l.). Papildomų atsikirtimų ar įrodymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės steigimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 str., 6 str. 1 d.). Individualios įmonės savininko teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymas bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ str. 1, 4 d.). Pagal CK 2.50 str. 4 d., jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Individuali įmonė neturi jokio turto atsiskaityti už savo įmonės skolas, todėl už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

CPK 667 str. 2 d. numato, jog skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Tokiu atveju, kai išieškojimas yra nukreipiamas į skolininko turtą, pats skolininkas ar bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius privalo kreiptis į teismą su atskiru prašymu dėl tokio turto dalies nustatymo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi A. R. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. 2014-12-12 A. R. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015-01-12 nutartimi Kauno apygardos teismas leido nukreipti išieškojimą į A. R. bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą. Santuokos liudijimas patvirtina, kad A. R. 1980-10-24 sudarė santuoką su G. R.. Byloje nėra jokių duomenų, kad santuoka būtų nutraukta. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre sutuoktinės G. R. vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas pagal 2006-02-23 pirkimo - pardavimo sutartį (elektroninio pareiškimo priedai).

Preziumuojama, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).

Suinteresuoti asmenys A. R. ir G. R. nurodo, kad butas, į kurį norima nukreipti išieškojimą yra G. R. asmeninė nuosavybė, kadangi įsigytas už jos asmenines lėšas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik sutuoktinės vardu.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Panaši nuostata dėl turto registracijos yra ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatyme. Šio įstatymo 19 straipsnyje konstatuojama, jog turi būti nurodyti abu sutuoktiniai kaip turto savininkai (2001 m. birželio 21 d. Nr. IX-391). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje, būtinas bent vienas iš minėtų įrašų – arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, nurodė, jog sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Plenarinė sesija nusprendė, jog teisinė registracija neturi lemti turto teisinio režimo. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus kitam ginčui dėl sutuoktinių turto, turi vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Iš pasakyto seka, kad suinteresuotas asmuo G. R., siekdama paneigti ginčo patalpų bendrumo prezumpciją, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalėjo įrodyti, kad šios patalpos buvo įsigytos tik už jos asmenines (dovanotas ir (ar) skolintas) lėšas (CK 3.89 str. 2 d., CPK 12 str., 178 str.), nes, minėta, vien turto registracijos suinteresuoto asmens vardu fakto nepakanka tam, kad ginčo patalpos būtų pripažintos jos asmenine nuosavybe. Tačiau G. R. nepagrindė savo argumentų jokiais leistinais rašytiniais įrodymais.

Kadangi ginčo buto bendrumo prezumpcija nepaneigta, byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą, išieškojimas pradėtas ir pareiškėjo pareiškimas teismui paduotas A. R. ir G. R. esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.).

Remiantis CK 3.117 straipsniu preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nenustatyta CK 3.123 straipsnyje numatytų sąlygų, kad būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjo prašymas tenkintinas, individualios įmonės savininkui nustatytina ½ dalis turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo A. R. IĮ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ pareiškimą.

Nustatyti, kad individualios įmonės savininkui A. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su G. R. priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.