- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-382/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė, Rūta Mickevičienė (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- E. A., F., F. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. A., F. A. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d., 260 str. 2 d., 24 str. 6 d., 260 str. 3 d.. ir nuteistas:
pagal LR BK 259 str. 1 d. – areštu 30 parų;
pagal LR BK 260 str. 2 d – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;
pagal LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. A. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
F. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 259 str. 2 d., 260 str. 3 d., ir nuteistas:
pagal LR BK 259 str. 2 d.– areštu 15 parų;
pagal LR BK 260 str. 3 d. – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė F. A. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. A. nuteistas už tai, kad 2006 m., prie (duomenys neskelbtini) centro, iš matymo pažįstamo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu S., neteisėtai nusipirkdamas, neturint tikslo platinti, įgijo nedidelį kiekį – 0,028 g narkotinės medžiagos – metadono, kurią iki 2009-09-12, 11 val. 50 min., laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šiame bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado minėtą kiekį metadono ir jį paėmė, t. y. šiais savo veiksmais F. A. padarė LR BK 259 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
F. A. ir E. A. nuteisti už tai, kad F. A. 2009-09-11 vakare, apie 19 val. 30 min., savo striukės kišenėje neteisėtai laikydamas 96,601g miltelių, kurių sudėtyje buvo 40,104 g heroino, t. y. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, įsėdo į E. A. automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), o E. A., žinodamas, jog pastarasis, turėdamas tikslą platinti, į Klaipėdą vežasi labai didelį kiekį heroino, jį savo automobiliu vežė, tokiu būdu padėdamas jam gabenti minėtus narkotikus, o F. A. iš Vilniaus miesto į Klaipėdos miestą neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotikų - 40,104 g heroino, turėdamas tikslą jį platinti, kol tą pačią dieną, apie 21 val., kelio Vilnius – Klaipėda (duomenys neskelbtini) seniūnijoje abu sulaikė policijos pareigūnai, kurie minėto automobilio salone, ant galinės sėdynės buvusioje F. A. striukės kišenėje surado ir paėmė šiuos narkotikus, t. y. šiais savo veiksmais F. A. padarė LR BK 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, o E. A. – LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.
E. A. taip pat nuteistas už tai, kad 2009-09-11, apie 9-10 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas čigonų tabore, iš jam nepažįstamų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusipirko 7,423 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,578 g heroino, t. y. neteisėtai, be tikslo parduoti įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurią laikė su savimi iki 2009-09-11, 21 val., kol jį kelio Vilnius – Klaipėda (duomenys neskelbtini) seniūnijoje sulaikė policijos pareigūnai, kurie E. A. asmens kratos metu surado ir paėmė minėtą kiekį heroino, t. y. šiais savo veiksmais E. A. padarė LR BK 260 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
E. A. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini) gatvėje, jam iš matymo pažįstamo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto, asmens, neteisėtai, be tikslo platinti įgijo 0,245 g metadono, kurį iki 2009-09-12, 13 val. 45 min., laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol atliktos kratos metu šiame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą, t. y. šiais savo veiksmais E. A. padarė LR BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir: 1) dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo perkvalifikuoti jo veiksmus iš LR BK 260 str. 2 d. į LR BK 259 str. 1 d.; 2) išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., kadangi nepadarė šio nusikaltimo. Su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 259 str. 1 d., sutinka.
Skunde pirmiausia dėstomi argumentai, kuriais grindžiamas prašymas dėl veikos perkvalifikavimo. Atkreipia dėmesį, jog teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog jis įgijo narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, tačiau nuteisė esant tikslui platinti (9-as nuosprendžio lapas). Pažymi viso baudžiamojo proceso metu davęs parodymus, jog narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms, kadangi yra narkomanas, jau keletą metų vartoja dideles dozes heroino, įvykio dieną taip pat jas naudojo. Jo sutuoktinė taip pat patvirtino žinojusi, jog jis po keletą kartų į dieną vartoja narkotines medžiagas. Pabrėžia, jog sulaikymo metu pas jį buvo surasti švirkštas, šaukštas, skirti narkotikų gaminimui, kas tik dar kartą patvirtina, jog jo drabužiuose rastos narkotinės medžiagos buvo įgytos asmeniniam vartojimui. Kategoriškai neigia, jog heroiną įgijo, turėdamas tikslą jį parduoti ar kitaip platinti. Tokios išvados nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Taip pat pažymi, kad jo gyvenamojoje vietoje nerasti polietileniniai maišeliai, skirti narkotinių medžiagų fasavimui, o rastas elektronines svarstykles jis naudojo narkotikų svėrimui, nenorėdamas perdozuoti. Byloje nenustatyta, jog jis kam nors pardavė ar siūlė narkotines medžiagas. Taigi apygardos teismas jo kaltę dėl narkotinių medžiagų įgijimo, turint tikslą jas platinti, grindžia prielaidomis ir spėlionėmis. Mano, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 260 str. 2 d. ir prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į LR BK 259 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Toliau apeliantas pasisako dėl, jo įsitikinimu, nepagrįsto nuteisimo pagal LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d. Kategoriškai neigia įvykdęs nurodytą nusikaltimą. Duodamas pirminius parodymus (t. 1, b. l. 80), jis buvo narkotinės abstinencijos būklės, ką patvirtina ir jo ranka padarytas neįskaitomas įrašas apklausos protokole. Teigia šios apklausos metu patvirtinęs visas aplinkybes, kurias jam nurodė apklausą atlikęs pareigūnas, įrodinėja nesuvokęs apklausos turinio ir esmės. Be to, jis jau dieną prieš įvykį žinojo, kad policijos pareigūnai F. A. striukėje rado narkotines medžiagas. Tvirtina pareigūnams niekada nenurodęs jokių aplinkybių dėl narkotikų, turint tikslą juos platinti, ar juo labiau vežus neleistinas medžiagas į Klaipėdą. Kritiškai vertina pareigūnų parodymus, kadangi, anot apelianto, jie yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, besitikintys savo darbo įvertinimo. Prašo vadovautis teisme jo duotais parodymais ir pabrėžia, jog byloje nėra objektyvių aplinkybių, patvirtinančių jog jis suprato, kad F. A. veža narkotines medžiagas, bei padėjo šiam įvykdyti nusikaltimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis F. A. prašo kaip nepagrįstą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį. Nurodo, jog teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 260 str. 3 d., nepagrįstai rėmėsi E. A. parodymais. Pažymi, jog minėtas nuteistasis teisme pripažino jį apkalbėjęs, kadangi buvo narkotinės abstinencijos būklės, be to, tikėjo tyrėjų pažadais. Ta aplinkybė, kad apklausos metu E. A. buvo kviečiama medicininė pagalba, neginčytinai įrodo jo sveikatos būklę bei tai, jog pastarojo parodymus įtakojo galimai pašaliniai veiksniai. Teigia, jog vertindamas E. A. parodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad pagerėjus būsenai pastarasis pakeitė parodymus, kurių metu patvirtino nežinojęs, kad jo (apelianto) striukės kišenėje buvo narkotikai. Vadinasi, E. A. ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet jau ir anksčiau buvo nurodęs kitas faktines aplinkybes.
Apelianto manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į jo parodymus, t. y. jis paaiškino, kad jį sulaikius narkotikus į jo striukę įdėjo kiti asmenys. Tokį teiginį apeliantas grindžia šiais argumentais: 1) nuo jo sulaikymo vietos iki automobilio apžiūros vietos automobiliu važiavo du policijos pareigūnai ir E. A.. Biologinių pėdsakų tyrimo išvados bei faktas, jog po sulaikymo striukė liko kaboti automobilyje už keleivio sėdynės, o apžiūros metu jau buvo rasta ant galinės sėdynės, patvirtina, jog prie striukės lietėsi pašaliniai asmenys, kurie, anot apelianto, turėjo motyvų, kad striukės kišenėje atsirastų narkotikai; 2) iš policijos pareigūnų parodymų darytina išvada, kad jie jau pakeliui į Vilnių neva žinojo, kad jo striukės kišenėje yra narkotikai. Mano, jog ta aplinkybė, kad pareigūnai į automobilio apžiūrą atvedė dalyvauti tik E. A., žinodami, kad bus apžiūrima ir jo (apelianto) striukė, rodo aiškų pareigūnų suinteresuotumą, kad apeliantas nedalyvautų striukės apžiūroje bei nepaneigtų narkotikų suradimo fakto. Atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad jo kaltės įrodymu nelaikytinas faktas, kad striukės kišenėje buvo rasti narkotikai; 3) prieš sulaikymą jį nufilmavo magistralėje esančių benzino kolonėlių „Neste“ ir „Statoil“ vaizdo kameros. Teigia, jog tuo atveju, jei pareigūnai būtų tinkamai ištyrę bylos aplinkybes ir išanalizavę vaizdo įrašų medžiagą, neabejotinai būtų nustatę, kad jo striukės kišenėje nebuvo jokių narkotikų, kadangi šie jau būtų matęsi minėtoje vaizdinėje medžiagoje. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjami jo bei E. A. mobiliųjų telefonų įeinantys bei išeinantys skambučiai, taip pat galimi narkotikų įgijimo šaltiniai. Šie ikiteisminio tyrimo trūkumai bei tai, jog buvo suklastota jo apžiūra narkotiniam apsvaigimui nustatyti (jis nebuvo apžiūrimas), įrodo, kad tyrimas atliktas tendencingai, turint tikslą apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2 d., pažymi, jog įgydamas 0,028 g metadono, neturėjo tiesioginės tyčios – narkotinę medžiagą įgijo iš velionės žmonos, kuri sirgo onkologine liga, medžiaga įgyta skausmui malšinti, o po sutuoktinės mirties jis tiesiog pamiršo namuose esant minėtą narkotinę medžiagą. Mano, jog dėl nurodytų aplinkybių negalima pripažinti jo veiksmuose esant LR BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo F. A. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir jo ginamąjį išteisinti pagal LR BK 260 str. 3 d. Nurodo, jog teismas, vertindamas F. A. kaltę pagrindžiančius įrodymus, pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė neteisingą išvadą dėl jo ginamojo kaltės.
Pirmiausia dėstomi argumentai dėl nuteistojo E. A. parodymų. Nesutinka su teismo išvada, kad pastarojo būklė po narkotikų vartojimo neturėjo įtakos pirminių parodymų teisingumui. Tvirtina, kad, ir neturint specialių žinių, galima daryti išvadą, jog asmuo, būdamas abstinencijos būklės, yra psichiškai pažeidžiamas, t. y. už tam tikrus pažadus gali duoti tyrimui naudingus parodymus, ką E. A. ir pripažino teisme. Atkreipia dėmesį, kad greitosios pagalbos medikė J. V., kuri suteikė E. A. medicininę pagalbą, teisme taip pat patvirtino, jog ligonio savijauta galėjo turėti įtakos jo poelgiams, veiksmams, atsakymams į užduodamus klausimus. Akcentuoja, jog vien tas faktas, kad 2009-09-12 apklausos metu E. A. buvo kviečiama greitoji medicininė pagalba, įrodo blogą apklausiamojo psichinę bei fizinę būklę. Svarbu ir tai, kad nors medicininė pagalba ir buvo suteikta, tačiau 2009-09-12 įtariamojo apklausos protokole šis faktas nėra užfiksuotas. Gynėjo manymu, tokios aplinkybės nenurodymas jau savaime rodo dokumento ydingumą, tuo pačiu sukeldamas abejones dėl jo įrodomosios vertės. Be to, tai leidžia manyti, kad neužfiksuojant minėto fakto buvo siekiama nesikelti abejonių dėl E. A. parodymų bei nuslėpti pastarojo liguistą būseną. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. A. parodymai gauti neteisėtai, t. y. jis buvo apklausiamas esant sunkios būklės, kas turėjo įtakos duodamiems parodymams. Pažymima teismą neįvertinus to, kad E. A. dar ikiteisminio tyrimo metu (2009-10-29 apklausiant kaip įtariamąjį) pakeitė parodymus ir, priešingai anksčiau duotiems parodymams, patvirtino nežinojęs, kad F. A. striukės kišenėje turėjo narkotines medžiagas. Gynėjas skunde pažymi ir tai, kad, vertinant E. A. parodymus, buvo būtina atsižvelgti į tai, kad pas jį surastų kai kurių narkotinių medžiagų sudėtis sutampa su jo ginamojo striukėje neva rastų medžiagų chemine sudėtimi, elektroninių svarstyklių radimo faktu, be to, tai, kad po sulaikymo E. A. buvo vežamas jo paties automobiliu, kuriame buvo likusi ir jo ginamojo striukė. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi E. A. teisme duotais paaiškinimais, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas. Teigia, kad pastarojo paaiškinimai skiriant kardomąją priemonę bei apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra skirtingą įrodomąją reikšmę turintys procesiniai dokumentai. Be to, jo parodymai, kuriais teismas rėmėsi (dėl to, kad jo ginamasis neva bėgo, mašinoje numetė striukę, kurioje buvo didelis maišelis) prieštarauja F. A. sulaikiusių pareigūnų L. Ž., V. B., A. M. ir M. V. parodymams (pastarieji teigė, jog prieš sulaikymą jo ginamasis sėdėjo priekinėje automobilio keleivio sėdynėje ir niekur nebėgo). Gynėjo manymu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad E. A. parodymų neatitikimas nustatytam faktui, kad sulaikymo metu jo ginamasis nebėgo, o sėdėjo automobilyje, paneigia teismo išvadą, kad pirminiai nuteistojo parodymai yra teisingi. Be to, toks E. A. parodymų neatitikimas prieštarauja teismo išvadai, jog minėto asmens parodymai atitinka kaip liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, gynėjas mano, jog teismas turėjo kritiškai vertinti pirminius E. A. parodymus ir remtis tais, kuriuos nuteistasis davė teisme. Taip pat nurodoma, kad vertinant pareigūnų parodymus, buvo privalu atsižvelgti į tai, kad jie iš esmės yra identiški.
Toliau skunde pasisakoma dėl automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo. Gynėjo įsitikinimu, teismas šį dokumentą nepagrįstai pripažino jo ginamojo kaltę patvirtinančiu įrodymu. Pažymi, jog LR BPK 205 str. 2 d. įpareigoja tyrimo institucijas daiktus tirti jų radimo vietoje. Vadinasi, automobilis ir striukė turėjo būti ištirti kelyje Vilnius – Kaunas, kadangi tyrimas nereikalavo daug laiko, nebuvo reikalingos jokios techninės priemonės. Tvirtina, jog padarytas pažeidimas turi esminę reikšmę, kadangi nuo automobilio sulaikymo vietos iki jo apžiūros vietos automobiliu važiavo trys asmenys, jo ginamasis nematė ir net neturėjo galimybės pamatyti, kas liečia jo striukę. Atkreipia dėmesį, jog biologinės ekspertizės aktu ir kitais įrodymais nustatyta, jog prie striukės lietėsi pašalinis asmuo. Atsižvelgiant į jo ginamojo parodymus, po sulaikymo striukė liko kaboti už priekinės keleivio sėdynės. Nuteistasis E. A. teigė pastebėjęs, jog F. A. striukė buvo padėta ant galinės panelės (t. 1, b. l. 89), tuo tarpu automobilio apžiūros akte nurodoma, kad „ant galinės sėdynės guli tamsios spalvos medžiaginė striukė“ (t. 1, b. l. 10). Vadinasi, jo ginamojo striukė buvo mažiausiai du kartus paliesta – pirmą kartą ją nukabinant nuo pakabuko ir padedant ant galinės automobilio panelės, o antrą kartą – paimant nuo panelės ir padedant ant galinės sėdynės. Nenustatyta, nei kas, nei kokiu tikslu tą padarė. Be to, tyrėjams pripažinus, jog apžiūrint daiktą yra būtinas savininko dalyvavimas (E. A. dalyvavo automobilio apžiūroje), turėjo būti užtikrinta, jog ir apžiūrint jo ginamojo striukę, dalyvautų pats F. A.. Tikint pareigūnų parodymais, jie dar iki apžiūrint automobilį, žinojo jo ginamojo kišenėje esant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Anot gynėjo, tokiu būdu apžiūros atlikimas nesilaikant LR BPK nustatytos tvarkos (ne sulaikymo vietoje iškart sulaikius, ne iki striukės apžiūrėjimo prieš ją paimant nenustatytiems pašaliniams asmenims, apžiūra atlikta nedalyvaujant savininkui) kelia pagrįstas abejones apžiūros protokolo patikimumu.
Nurodo, jog vertindamas specialisto išvadą dėl jo ginamojo šlapime rastų narkotinių medžiagų teismas nepagrįstai nepatikėjo F. A. parodymais, kad pastarasis apskritai nebuvo vežamas į priklausomybės ligų centrą ir nedavė jokio šlapimo mėginio. Tokius nuteistojo parodymus patvirtina šios aplinkybės: 1) apžiūros akte nėra jo ginamojo parašo; 2) nuteistasis policijos įstaigoje sulaikytas 22 val. 30 min. (t. 1, b. l. 157), tačiau tuo pačiu metu buvo atliekama ir jo medicininė apžiūra.
Pažymima, jog biologinio tyrimo rezultatai patvirtina jo ginamojo teiginį, kad tuo atveju, jei narkotinės medžiagos buvo rastos striukėje, tai jas ten įdėjo ne jis, o kitas asmuo, kadangi ant striukės rasti kito asmens biologiniai pėdsakai. Akcentuoja tą aplinkybę, kad ant pakuotės nenustatyti jo ginamojo biologiniai pėdsakai. Tad, gynėjo manymu, nuosprendyje nurodyti įrodymai negali būti pripažinti neginčytinais F. A. kaltės įrodymais, kadangi nuosprendžio išvados neatitinka bylos aplinkybių. Be to, teismas neatsižvelgė ir į kitas aplinkybes, kurios galėjo iš esmės nulemti teismo išvadas. Toliau gynėjas kaip tik ir aptaria tokias aplinkybes. Tvirtina, jog apžiūrint jo ginamojo striukę nustatyta, kad ji yra smėlio spalvos (šviesi), tuo tarpu automobilio apžiūros protokole, taip pat pareigūnų parodymuose užfiksuota, jog narkotinės medžiagos rastos tamsios spalvos striukėje. Kitas nuteistasis E. A. pripažino, kad jo striukė buvo juoda. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pastarojo striukė ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo apžiūrėta, netirta, ar joje nebuvo narkotinių medžiagų, ji iš karto sugrąžinta E. A.. Svarbu ir tai, kad neišsiaiškinta, kas ir kokiu tikslu jo ginamojo striukę perdėjo iš vienos vietos į kitą, kas paliko biologinius pėdsakus.
Skunde nurodoma, jog buvo pažeistas esminis LR BPK 1 str. 1 d. reikalavimas ir nepilnai išaiškintos šios esminę reikšmę turinčios aplinkybes: 1) po sulaikymo paimti nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonai, tačiau netirti net sulaikymo dieną vykę pokalbiai (kuris kuriam skambino). Gynėjo nuomone, ši aplinkybė svarbi vertinant ne tik nuteistųjų parodymus jų teisingumo aspektu (parodymai skiriasi dėl to, kuris nuteistasis skambino), bet ir nustatant kelionės į Klaipėdą iniciatorių. 2) informacijos iš operatyvinių šaltinių gavimo faktas neatleidžia pareigūnus nuo pareigos ištirti narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes (byloje nėra duomenų, kad tokios aplinkybės buvo tiriamos). Tuo atveju, jeigu policijos pareigūnai turėjo informaciją apie įgytas narkotines medžiagas, logiška, kad jie turėjo disponuoti informacija, iš ko bei kas tas medžiagas įgijo. Anot gynėjo, pareigūnų parodymai duoda pagrindą manyti, jog jie sąmoningai slepia narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, tokiu būdu iki galo neatskleisdami visų bylos aplinkybių, jo ginamojo veiksmus vertindami norimame kontekste bei dirbtinai apribodami bylos tyrimo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistieji E. A., F. A. bei jų gynėjai prašė patenkinti nuteistųjų E. A., F. A. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, o prokuroras prašė visus tris apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų E. A., F. A. ir jo gynėjo skundai atmetami.
Byloje yra paduoti trys apeliaciniai skundai. Kolegija pirmiausia išdėstys argumentus dėl nuteistojo E. A. apeliacinio skundo, o po to atsakys į nuteistojo F. A. ir jo gynėjo apeliacinius skundus kartu.
Iš nuteistojo E. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės yra pateikti du prašymai, t. y. dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo perkvalifikuoti jo veiksmus iš LR BK 260 str. 2 d. į LR BK 259 str. 1 d. bei išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., kadangi nepadarė šios nusikalstamos veikos. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog jis 2009-09-11, apie 9-10 val., būdamas čigonų tabore, neteisėtai nusipirko 7,423 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,578 g heroino, be tikslo parduoti (nuosprendžio 2-as lapas arba t. 3, b. l. 27), o nuteisė pagal LR BK 260 str. 2 d. už šių medžiagų įgijimą ir laikymą, turint tikslą platinti (nuosprendžio 9-10 lapai arba t. 3, b. l. 34-36).
Kolegija, nesutikdama su E. A. prašymu perkvalifikuoti jo veiką iš LR BK 260 str. 2 d. į LR BK 259 str. 1 d., pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarė juos nuosprendyje ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius LR BK 260 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti skundžiamame nuosprendyje, jie įvertinti, nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti. Nuosprendžio 9-10 lapuose yra nurodyti nuoseklūs ir logiški motyvai, kodėl ši E. A. nusikalstama veika yra kvalifikuojama pagal LR BK 260 str. 2 d., todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje 2-ame lape nurodęs, kad E. A. 2,578 g heroino įgijo ,,< ... > neteisėtai be tikslo parduoti < ... >“, padarė techninę klaidą, ir laikoma, kad jis didelį kiekį narkotinės medžiagos įgijo ir laikė su savimi, turėdamas tikslą platinti. Akivaizdu, kad ši klaida yra išties techninė, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (nuosprendžio 11-as lapas arba t. 3, b. l. 36) E. A. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 260 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakydama į skundo argumentą, kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai nepatikėjo E. A. versija neva 2,578 g heroino jis nusipirko savo reikmėms, nes yra narkomanas. Iš E. A. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 80) ir teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 158-160), matyti, kad 2009 m. rugsėjo mėn. 9-11 d. jis įsigijo gana didelį kiekį heroino: 5 g už 600 Lt, 10 ,,čekių“ už 200 Lt, 6 g už 720 Lt. Toks didelis kiekis narkotikų išties nebuvo būtinas asmeniniam naudojimui. Svarbiais nuteistojo E. A. kaltės įrodymais laikytini liudytojų – policijos pareigūnų L. Ž., G. M., A. M. parodymai, iš kurių matyti, jog jie buvo gavę informaciją, kad E. A. su F. A. platina narkotikus. Be to, E. A. sulaikius ir atlikus asmens kratą, pas jį buvo surasta ne tik 6 polietileniniai maišeliai ir 4 popieriniai lankstinukai su narkotine medžiaga, bet ir elektroninės svarstyklės MINGEDA, reikalingos pasverti narkotikus. E. A. skundo argumentą, kad jis vartoja dideles dozes heroino ir tą dieną apie 17 val. buvo suvartojęs 0,5 g heroino, paneigia specialistės A. K. paaiškinimai teisme, specialisto išvada (t. 1, b. l. 153) bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1467 (t. 1, b. l. 154), iš kurių matyti, kad šlapime nebuvo rastas didelis narkotikų kiekis ir apžiūros metu 23 val. nuo jų nebuvo apsvaigęs – konstatuotas tik narkotikų vartojimo faktas. Nuteistojo žmona A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jos vyras narkotikų nevartoja (t. 1, b. l. 67), nors teisme ji šiuos savo parodymus paneigė. Be to, suradus jo namuose narkotinę medžiagą – metadoną, E. A. pripažino, jog siekė nutraukti heroino vartojimą, todėl buvo nusipirkęs metadoną. Kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, atmeta E. A. skundo teiginį, jog 2,578 g heroino jis įsigijo ir laikė savo reikmėms.
Kolegija kaip nepasitvirtinusį atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad sulaikymo metu pas jį rasti švirkštai, šaukštas (jis nebuvo rastas), svarstyklės buvo skirti ne narkotikų gaminimui, o jų platinimui. Surastos priemonės yra reikalingos narkotinių medžiagų fasavimui, kas dar kartą įrodo, jog E. A. turėjo tikslą jas platinti. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje pakanka objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pas E. A. surastas didelis kiekis heroino, buvo skirtas platinimui. Ta aplinkybė, jog E. A. gyvenamojoje vietoje nebuvo surasti polietileniniai maišeliai, skirti narkotinių medžiagų fasavimui, (jos jau buvo supakuotos į 6 polietileninius maišelius ir 4 popierinius lankstinukus ir paruoštos naudojimui) dar neįrodo, jog jis neužsiėmė narkotikų platinimu.
E. A., neigdamas įvykdęs nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., bando įtikinti teismą, kad duodamas pirminius parodymus (t. 1, b. l. 80), jis buvo narkotinės abstinencijos būklės. Atsakydama į šį skundo argumentą kolegija vadovaujasi specialistės A. K., kuri kaip gydytoja psichiatrė apžiūrėjo E. A. tuoj po sulaikymo, t. y. 2009-09-11, 23 val., parodymais teisme ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1467. Iš specialistės paaiškinimų teisme ir akto turinio matyti, kad E. A. eisena ir stovėsena nebuvo sutrikusi, orientuotas teisingai, atmintis nesutrikusi, mąstymas nuoseklus, kalbėjo tyliai, lėtokai, įsitempęs, uždaras, liūdnas. Ištyrus jo šlapimą buvo konstatuotas narkotikų vartojimo faktas, nes rasta morfino ir kodeino (t. 1, b. l. 154; t. 3, b. l. 9-11). Iš liudytojo S. Š. parodymų matyti, kad E. A. apklausos metu elgėsi normaliai ir paaiškino visas įvykio aplinkybes – pripažino, jog F. A. jam parodė polietileninį maišelį, kuriame buvo heroinas ir pasakė, jog jį reikia nuvežti į Klaipėdą (t. 3, b. l. 6-8). Policijos darbuotojai, sulaikę nuteistuosius ir atlikę kitus procesinius veiksmus – Ž., G. M., V. B., A. M. parodė, kad sulaikius E. A. vairuojamą automobilį, kuriame sėdėjo F. A., E. A. paaiškino, kad jie važiuoja į Klaipėdą ir F. A. striukės kišenėje turi 100 g narkotikų (t. 3, b. l. 161-166). E. A. pripažino, kad jam draugas parodė polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais ir jis, palaikydamas maišelį rankoje, įsitikino, kad tai narkotikai. Kolegija atmeta kaip nepasitvirtinusį apeliacinio skundo argumentą, jog policijos darbuotojai, duodami jam nepalankius parodymus, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog policijos pareigūnai, dalyvavę sulaikymo operacijoje ar atlikę kitus procesinius veiksmus, tik vykdė savo pareigą. Pastebėtina, kad E. A. buvo sulaikytas 2009-09-11, 21 val., o pirmąsyk buvo apklaustas tik sekančią dieną, t. y. 2009 m. rugsėjo 12 d., 11 val. 30 min., ir tyrėjui S. Š. nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. jog, jam F. A. parodė polietileninį maišelį su narkotikais ir paprašė nuvežti į Klaipėdą. Priešingai nei teigiama E. A. apeliaciniame skunde, apklausiamas jis puikiai suprato apklausos esmę ir turinį, nes jo teisėtiems interesams atstovavo gynėjas, be to, apklausoje dalyvavo vertėja (t. 1, b. l. 80). Kitų apklausų metu E. A. paneigė pirminius savo parodymus, tačiau skirtingai aiškino parodymų pakeitimo priežastį: apklausiamas 2009-10-29 pasakė, kad pirmos apklausos metu blogai jautėsi, o 2010-01-18, kad išvis taip nesakė (t. 1, b. l. 88-89; 94). Teisiamojo posėdžio metu E. A. taip pat nepripažino, kad F. A. jam sakė ir rodė vežantis į Klaipėdą narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 158-160), tačiau teismas jais nesivadovavo ir nurodė nuosprendyje tokio sprendimo motyvus.
Tad, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog E. A., žinodamas, kad F. A., turėdamas tikslą platinti, vežasi su savimi labai didelį kiekį heroino (apelianto manymu apie 100 g), sutiko nuvežti jį į Klaipėdą ir taip padėjo jam gabenti 40, 104 g heroino. E. A. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas E. A. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, nurodytus LR BK 54 str.: į tai, kad padarė tris nusikaltimus, iš kurių vieną sunkų ir vieną labai sunkų, kurie kelia didelį pavojų visuomenės interesams, į jo vaidmenį padarant labai sunkų nusikaltimą (veikė kaip padėjėjas), o taip pat įvertinta nuteistojo asmenybė (nusikalto pirmą kartą, niekur nedirbo) ir skyrė laisvės atėmimo bausmes: pagal LR BK 260 str. 2 d. – didesnę už sankcijoje numatytą bausmės minimumą, o pagal LR BK 260 str. 3 d. – sankcijoje nurodytą minimumą. E. A. paskirta teisinga ir ne per griežta subendrinta bausmė, kurią švelninti nėra teisinio pagrindo.
Iš nuteistojo F. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame pateikti iš esmės du prašymai – išteisinti dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų, o nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde prašome išteisinti F. A. tik pagal LR BK 260 str. 3 d. (dėl nuteisimo pagal LR BK 259 str. 2 d. išvis nepasisakyta).
F. A. ir jo gynėjas, prašydami išteisinti nuteistąjį pagal LR BK 260 str. 3 d., teigia, jog teismas, nuteisdamas jį už šį nusikaltimą, nepagrįstai rėmėsi E. A. pirminiais parodymais, kuomet jis pripažino žinojęs, kad F. A. striukės kišenėje laiko narkotikus ir veža juos į Klaipėdą.
Pirmiausia apeliantai nesutinka su tuo, jog teismas vadovavosi tais E. A. parodymais, kuriuos jis davė būdamas narkotinės abstinencijos būklėje. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas išsamiai aptarė nuteistojo E. A. parodymus, duotus 2009-09-12 (t. 1, b. l. 80), t. y. sekančią dieną po jo sulaikymo, ir motyvavo savo sprendimą, kuriuo pripažino, jog šie E. A. parodymai yra gauti įstatymo nustatyta tvarka bei laikytini tinkamais įrodymais sprendžiant F. A. kaltės klausimą. Iš byloje užfiksuotų E. A. parodymų matyti, kad apklausiamas kaip įtariamasis pripažino, jog ,,pajudėjus Klaipėdos kryptimi F. (A.) man parodė polietileninį maišelį, kuriame buvo šviesios spalvos milteliai ir pasakė, kad tai heroinas, ir kurį reikia nuvežti į Klaipėdą < ... > aš buvau paėmęs jį į savo rankas“ (t. 1, b. l. 80). Priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nuosekliai aptarė aukščiau nurodytus duomenis ir vadovaudamasis LR BPK 20 str. 2 d. pagrįstai pripažino įrodymais, nes jie atitinka LR BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. F. A. versija neva pirminius parodymus E. A. davė paveiktas narkotinės abstinencijos būklės atmetama kaip nepasitvirtinusi. Jo parodymai vėlesnėse apklausose iš esmės kito ir jis skirtingai aiškino parodymų pakeitimo priežastis: 2009-10-29 apklausiamas kaip įtariamasis teigė, jog blogai jautėsi (t. 1, b. l. 88-89), o 2010-01-18 apklausos metu tvirtino tokių parodymų išvis nedavęs (t. 1, b. l. 94). Kolegija nesutinka su F. A. skundo teiginiu, jog E. A. teisme pripažino jį apkalbėjęs todėl, kad tikėjo tyrėjų pažadais. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. A. tokių parodymų teisme nedavė (t. 3, b. l. 158-160). Teismas pagrįstai nepatikėjo vėlesniais E. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, nes jo pirminiai parodymai sutapo su policijos darbuotojų L. Ž., G. M., V. B., kurie jį sulaikė, parodymais apie heroino gabenimo į Klaipėdą aplinkybes. Nuteistųjų iškeltą versiją neva E. A. apklausos metu blogai jautėsi, paneigė teismo posėdyje apklausta specialistė A. K. ir liudytojas S. Š. (t. 3, b. l. 6-10). Kaip minėta, apeliantai siekia įtikinti teismą, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis aptartais E. A. parodymais dar ir todėl, kad 2009-09-12 apklausiant jį kaip įtariamąjį jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Apklaustas tyrėjas S. Š. paaiškino, jog E. A. apklausos metu jautėsi gerai ir į apklausos pabaigą ar jai pasibaigus sužinojęs, kad bus kreiptasi į teismą dėl kardomosios priemonės klausimo išsprendimo, pradėjo simuliuoti ligą, paprašė iškviesti gydytoją, nukrito ant grindų ir pradėjo suktis bei vartytis. Atvykusi felčerė suleido vaistus, o hospitalizuoti atsisakė. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad pagal iškvietimą felčerė J. V. atvyko 12 val. 10 min. (t. 2, b. l. 115). Apklausta teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad E. A. buvo sujaudintas, skundėsi, kad bloga, buvo narkotikų abstinencijos būklėje, tačiau sąmoningas, bendravo, atsakinėjo į klausimus. Jam buvo suleisti vaistai ,,Novoksan“, kurie neturi poveikio sąmonei (t. 2, b. l. 175-176). Priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, greitosios medicinos pagalbos felčerė J. V. nepatvirtino, jog bloga E. A. savijauta galėjo turėti įtakos jo poelgiams, veiksmams bei atsakymams į užduodamus klausimus. Ji paaiškino: ,,jis buvo sąmoningas, bendravo, atsakinėjo į klausimus, jo spaudimas buvo normalus. Viskas buvo normoj, išskyrus narkotikų abstinenciją. Į mūsų klausimus jis atsakinėjo normaliai, tik prašė suleisti raminamųjų“ (t. 2, b. l. 175-176). Tai, kad 2009-09-12 įtariamojo apklausos protokole nėra nurodyta, jog A. A. buvo suteikta medicininė pagalba, nelaikoma, kad dokumentas surašytas pažeidžiant LR BPK 179 str. reikalavimus. Jau aukščiau kolegija pasisakė, kad E. A. pirminiai parodymai yra gauti įstatymo nustatyta tvarka ir laikytini įrodymais sprendžiant abiejų nuteistųjų kaltės klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-09-12 apklausoje nuteistojo (tuo metu įtariamojo) E. A. teisėms ir teisėtiems interesams atstovavo gynėjas A. Š. (t. 1, b. l. 76, 80), vertėja, nuteistasis savo parašu patvirtino, kad jam protokolas išverstas, surašyta teisingai. Taigi pripažįstant F. A. kaltu pagrįstai remtasi šiais E. A. parodymais, visiškai atitinkančiais teisme apklaustų policijos darbuotojų parodymus. Kolegija negali tenkinti gynėjo prašymo ir kritiškai vertinti E. A. pirminius parodymus, o vadovautis 2009-10-29, vėlesnės apklausos protokolu bei jo parodymais, duotais teisme, kadangi jis buvo nenuoseklus ir apklausiamas skirtingai aiškino parodymų pakeitimo priežastis (iš pradžių, jog blogai jautėsi, vėliau išvis paneigė davęs tokius parodymus). Nors apygardos teismas, aiškindamas F. A. striukės automobilyje atsiradimo aplinkybes (nuosprendžio 9-tas lapas arba t. 3, b. l. 34), ir rėmėsi E. A. paaiškinimais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą (t. 1, b. l. 98-99), tačiau ir atmetus šiuos nuteistojo parodymus bei jais nesivadovaujant, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių F. A. kaltę laikant ir gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 40, 104 g heroino, turint tikslą jį platinti. Be to, kolegija pastebi, kad E. A., nurodęs aplinkybę, jog ,,< ... > draugas (F. A.), kai bėgo, numetė savo striukę, kurioje buvo didelis maišas“, (t. 1, b. l. 88-89), tik atsakinėjo į teisėjo klausimus, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog policijos darbuotojų L. Ž., V. B., A. M., M. V. parodymai yra prieštaringi, nes jie neparodė, jog F. A. bėgo, kadangi liudytojams toks klausimas nebuvo užduotas.
F. A. gynėjo įsitikinimu, teismas negalėjo pripažinti automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo jo ginamojo kaltę patvirtinančiu įrodymu, nes jis nebuvo apžiūrėtas sulaikymo vietoje, t. y. kelyje Vilnius-Kaunas. Kolegija, nesutikdama su šiuo skundo argumentu, pažymi, jog automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) apžiūra buvo atlikta laikantis LR BPK 205 str. 2 d., 207 str. nuostatų. LR BPK 205 str. 2 d. nurodyta, jog daiktai, dokumentai ir kitokie objektai tiriami jų radimo vietoje. Daiktai, dokumentai ar kitokie objektai, kuriems ištirti reikia daug laiko arba kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, gali būti tiriami laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. A. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas 2009 m. rugsėjo 11 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) kelio Vilnius-Klaipėda 30 kilometre. Priešingai nei teigia gynėjas, automobilį nebuvo galima apžiūrėti sulaikymo vietoje, kadangi buvo tamsus paros metas ir kelyje nebuvo reikiamų sąlygų atlikti automobilio apžiūrą, jis buvo atvežtas į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos narkotikų kontrolės skyrių, esantį Vilniaus g. 37 namo kiemą, kur ir buvo atlikta jo apžiūra (t. 1, b. l. 9-10). Apžiūros protokole yra nurodyta, kad apžiūrint automobilį ant galinės sėdynės buvo rasta ir paimta tamsios spalvos medžiaginė striukė, kurios išorinėje dešinės pusės kišenėje į polietileninį maišelį suvyniota šviesios spalvos miltelinė-gabalinė medžiaga. Surašant šį procesinį dokumentą įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. F. A. pripažino, kad striukė priklauso jam, tačiau kišenėje surasta narkotinė medžiaga yra ne jo. Abu nuteistieji skirtingai aiškina, kur striukė buvo padėta automobilyje, tačiau kolegija vadovaujasi automobilio apžiūros protokolu, nes jame užfiksuota, kad F. A. striukė išties buvo surasta ant galinės sėdynės. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. M., M. V., V. B. ir L. Ž.. Nors gynėjas skunde teigia, kad striukę kažkas lietė, tačiau ši versija atmetama kaip nepasitvirtinusi. Gynėjas siekia įtikinti teismą, jog pašalinis asmuo, palietęs striukę, galėjo į jos kišenę įdėti ir narkotines medžiagas, tačiau šis skundo argumentas nepasitvirtino. Policijos darbuotojai, sulaikę nuteistuosius, disponavo informacija apie tai, kad E. A. su F. A. gali vežti į Klaipėdą parduoti narkotines medžiagas. Policijos darbuotojai patvirtino, kad F. A. striukė buvo padėta automobilio salone ant galinės sėdynės, kur apžiūros metu buvo surasta ir paimta. Iš aukščiau aptarto automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį dalyvavo jo savininkas – E. A., kuris apžiūros metu nepareiškė jokių pastabų ir savo parašu patvirtino, jog dokumentas surašytas teisingai. Apeliantas abejoja automobilio apžiūros protokolo patikimumu todėl, kad apžiūros metu nedalyvavo F. A. (striukės savininkas), tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo pripažinti, jog procesinis veiksmas atliktas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos, kadangi įstate nenustatyta, kas turi dalyvauti apžiūros metu.
Atsakydama į F. A. gynėjo skundo argumentą, jog jo ginamasis apskritai nebuvo vežamas į priklausomybės ligų centrą ir nedavė šlapimo mėginio, kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nuteistasis šią aplinkybę proceso eigoje aiškino skirtingai. Štai apklausiamas ikiteisminiame tyrime kaip įtariamasis, nurodė: ,,iš kur mano šlapime atsirado narkotikai – morfinas, aš nežinau, narkotikų aš nevartoju ir todėl paaiškinti, iš kur atsirado narkotikai mano šlapime, aš negaliu“ (t. 1, b. l. 172-173), o teisiamajame posėdyje: ,,manęs niekur nevežė tikrinti, niekas netikrino. Šlapimo netikrino. Šlapimą ir kraują tikrino tik izoliatoriuje“ (t. 2, b. l. 160-161). Tokius nuteistojo parodymus ir apeliacinio skundo argumentą paneigia specialisto išvada Nr. T-N 980/09(01), kurios išvadoje konstatuojama, kad F. A. šlapime rasta morfino ir kodeino pėdsakų bei 6 MAM (6 – monoacetilmorfino) (t. 2, b. l. 80). Narkotikų vartojimo faktas konstatuotas ir atlikus medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti: apžiūra atlikta 2009-09-11, 22 val. 30 min. Tada buvo paimtas šlapimas ir jame rasta morfino, kodeino bei 6 MAM pėdsakų (t. 2, b. l. 81). Tad nors apeliantas skunde ir bando įtikinti esą nuteistasis apskritai nedavė ištyrimui šlapimo, akivaizdu, kad tokie teiginiai nepagrįsti, juos kategoriškai paneigia specialisto išvada ir apžiūros aktas. Gynėjo nuomone, nuteistojo F. A. parodymus patvirtina dvi aplinkybės: apžiūros akte nėra jo ginamojo parašo, policijoje jis buvo sulaikytas 22 val. 30 min. (t. 1, b. l. 157), bet tuo pačiu metu buvo atliekama ir jo medicininė apžiūra (t. 1, b. l. 154). Atsakydama į šiuos teiginius, kolegija pažymi, jog F. A. buvo sulaikytas ne 22 val. 30 min., kaip teigiama skunde, o 21 val. (t. 1, b. l. 157), jo medicininė apžiūra atlikta 22 val. 30 min., t. y. praėjus 1 val. 30 min. po sulaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija sprendžia, kad F. A. striukės suradimo ir paėmimo aplinkybės ištirtos visapusiškai, jos išanalizuotos ikiteisminio tyrimo metu surinktuose įrodymuose, kurie aptarti skundžiamame nuosprendyje. Dar F. A. skunde teigiama, jog prieš sulaikymą jį nufilmavo benzino kolonėlių ,,Neste“ ir ,,Statoil“ vaizdo kameros, kurių įrašas galėtų patvirtinti, kad striukės kišenėje nebuvo jokių narkotikų. Atsakydama į šį skundo argumentą, kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog prieš įvykį nuteistuosius užfiksavo degalinių vaizdo kameros. Be to, nei F. A., nei jo gynėjas, pabaigus ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą nepareiškė (t. 2, b. l. 87, 88). Toks prašymas nebuvo išreikštas ir teisiamajame posėdyje, o šiuo metu tai padaryti neįmanoma, nes nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas.
Nuteistojo F. A. gynėjas, ginčydamas jo kaltę laikius striukės kišenėje ir gabenus automobiliu 40,104 g heroino, nurodo, jog ant minėtos striukės buvo rasti kito asmens biologiniai pėdsakai, kas, jo nuomone, patvirtina, jog narkotikus į kišenę įdėjo ne jis, o kitas asmuo. Atlikus tyrimą nustatyta, kad ant tirti pateiktos striukės rasto žmogaus kraujo ir biologinių pėdsakų genotipas sutampa su F. A. fokusų genotipu, tačiau ant striukės rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 181-182). Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, jog narkotikus į kišenę galėjo įdėti kitas asmuo (F. A. teisme tvirtino, kad tai padarė policijos pareigūnai), nes faktinėmis bylos aplinkybėmis neginčytinai nustatyta, kad narkotikus striukės kišenėje į Klaipėdą vežė F. A., turėdamas tikslą juos realizuoti, o kito asmens biologiniai pėdsakai galėjo palikti tuomet, kai policijos darbuotojai ištyrimui iš automobilio paėmė striukę, be to, ji buvo ilgai nešiota, nenauja.
Aiškindamasi, kokia išties buvo striukės spalva, kolegija pažymi, jog ją nuteistieji, policijos darbuotojai, specialistai apibūdino skirtingai (F. A. tvirtino, jog striukė buvo šviesi, smėlio spalvos, apžiūros protokole – tamsi, specialisto išvadoje – šviesiai rudos spalvos), tačiau tai neturi jokios įtakos sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nes viso proceso metu F. A. pripažino, kad striukė yra jo.
Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, jog buvo pažeistas esminis LR BPK 1 str. 1 d. reikalavimas ir nepilnai išaiškintos esminę reikšmę turinčios aplinkybės. Nuteistojo F. A. gynėjas skunde taip pat aptaria aplinkybes, susijusias su tuo, jog po sulaikymo buvo paimti nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonai, tačiau netirti sulaikymo dieną vykę pokalbiai, be to, neišaiškintas narkotinių medžiagų įgijimo šaltinis. Atsakydama į šiuos siundo argumentus, kolegija pažymi, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme LR BPK 1 str. 1 d. nuostatos nebuvo pažeistos, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių, kad kuo greičiau būtų išaiškinta E. A. ir F. A. padaryta nusikalstama veika. Abu nuteistieji pripažino, kad prieš vykdami į Klaipėdą telefonu bendravo ir sutarė susitikti Vilniuje, prie Lazdynų ligoninės esančioje ,,Neste“ degalinėje. Kadangi jų telefoniniai pokalbiai nebuvo pasiklausomi, todėl pokalbių turinys nebuvo fiksuotas. Esant šioms aplinkybėms buvo netikslinga ištirti mobiliojo ryšio telefonuose fiksuotus skambučius.
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Narkotikų kontrolės skyriaus vyresniojo tyrėjo L. Ž. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 1), šio skyriaus darbuotojų – liudytojų L. Ž., G. M., V. B., A. M., M. V. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme matyti, kad skyriuje 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje buvo gauta duomenų, kad F. A. ir E. A. prekiauja labai dideliais kiekiais narkotine medžiaga – heroinu. Jiems buvo žinoma, kokiais automobiliais naudojasi šie asmenys. 2009-09-11 buvo gauta duomenų, kad jie automobiliu „VW Golf“, labai didelį kiekį heroino gabens pardavimui į Klaipėdą. Siekiant patikrinti šią informaciją, jie ir buvo sulaikyti kelyje Vilnius-Klaipėda (t. 1, b. l. 58-63, t. 2, b. l. 161-165). Paieškos grupei nepavyko nustatyti, iš kur F. A. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.
F. A. paskirta bausmė yra teisinga. Teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Buvo atsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str.: į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 6 d.), kuris kelia labai didelį pavojų visuomenės interesams. Teismas taip pat tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, našlys, išlaiko nepilnametį sūnų) ir jo aktyvų vaidmenį (jis buvo vykdytojas) disponuojant labai dideliu kiekiu heroino. Atsižvelgdamas į tai, teismas F. A. pagal LR BK 260 str. 3 d. paskyrė kiek didesnę laisvės atėmimo bausmę nei E. A.. F. A. paskirta bausmė yra artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Paskirta bausmė yra tinkama, todėl nėra jokio juridinio pagrindo ją švelninti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų E. A. ir F. A. bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.