- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- N-502-1634-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E819543 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad A. P. 2007 m. lapkričio 19 d., apie 19.50 val., Geležinio Vilko g. – Čiurlionio g. viaduke, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 316”, v/n (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidurė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, dėl ko buvo apgadinti abi transporto priemonės, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172 punkto reikalavimus.
Institucija, atsižvelgusi į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. E819543 (toliau – ir Nutarimas) A. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
A. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pakeisti Nutarimą: juo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į baudą.
Skunde A. P. nurodė, kad savo kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą jis visiškai pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Teigė, jog susidūrimas įvyko atsitiktinai – jo vairuojamam automobiliui tapus nevaldomam. Pažymėjo, jog eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Manė, kad jam buvo paskirta pernelyg griežta administracinė nuobauda. Vertino, jog skiriant administracinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į A. P. administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo turtinę ir šeimyninę padėtį. Nurodė, kad jis yra Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto vakarinių studijų II kurso studentas. Ta, kad galėtų sumokėti už studijas, A. P. yra priverstas dirbti. Jis eina logisto pareigas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini), dėl ko yra priverstas nuolat vairuoti automobilį. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis negalėtų užsidirbti pragyvenimui. Pažymėjo, kad jo gyvenimo draugė neseniai susižeidė ranką, todėl dažnai tenka lankytis pas gydytoją, tačiau ji negali vairuoti automobilio.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 24 d. nutartimi A. P. skundą atmetė, o Nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad A. P. nevykdė KET 172 punkto reikalavimų, kas buvo vienintelė ir tiesioginė žalos, kilusios susidūrus transporto priemonėms, priežastis. Pažymėjo, jo tai, kad A. P. per vienerius metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo jam dienos padarė jau antrą administracinį teisės pažeidimą, susijusį su KET reikalavimų laikymusi, yra ne tik ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta jo administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bet ir jį charakterizuojantis požymis. Pirmosios instancijos teismas A. P. vairavimo patirtį įvertino kaip nepakankamą. Nurodė, kad jo elgesys kelia grėsmę aplinkinių sveikatai ir turtui, todėl viešasis interesas reikalauja parinkti veiksmingą ir atgrasią poveikio prieomonę, idant būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai. Vertino, jog A. P. skunde nurodytos aplinkybės dėl jo turtinės ir šeimyninės padėties nėra teisiškai reikšmingos, nes žinodamas Lietuvos Respublikos teisės aktus bei savo asmeninę situaciją, jis galėjo susilaikyti nuo neteisėto poelgio, tačiau to nepadarė.
III.
A. P. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.
Apeliaciniame skunde A. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo jo paaiškinimų, taip pat nepagrįstai nevertino O. G. duotų parodymų bei UAB (duomenys neskelbtini) prašymo. Kritiškai vertina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvą, jog A. P. nurodytos aplinkybės dėl jo turtinės ir šeimyninės padėties yra teisiškai nereikšmingos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis, žinodamas Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus bei suvokdamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga jo profesinėje veikloje, galėjo susilaikyti nuo teisei priešingos veikos, nes eismo įvykis buvo atsitiktinis. Nurodo, kad ekspertizė, dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, nebuvo padaryta, todėl teigti, jog taip atsitiko dėl A. P. kaltės nėra pagrindo. Pabrėžia, jog eismo įvykio metu jo vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis, be to, jis nesukėlė sunkių pasekmių. Pripažįsta, jog padarė KET pažeidimą, ir pažymi, jog buvo neatsargus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų jo asmenybę charakterizuojančių bruožų, be to, nepasisakė dėl A. P. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais. Tvirtina, kad nėra visuomenei pavojingas asmuo. Atkreipia dėmesį į tai, jog automobilį vairavo blaivus, neviršijo leistino greičio. Nurodo, kad padaryta žala buvo visiškai atlyginta. Teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl nagrinėjamo eismo įvykio. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir parinkus kitą administracinės nuobaudos rūšį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į A. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog patenkinus šį apeliacinį skundą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
KET 172 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad A. P. nevykdė šių reikalavimų, kas buvo vienintelė ir tiesioginė žalos, kilusios susidūrus transporto priemonėms, priežastis. Tinkamai atkreiptas dėmesys į tai, kad A. P. per vienerius metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo jam dienos padarė jau antrą administracinį teisės pažeidimą, susijusį su KET reikalavimų laikymusi, ir tai yra ne tik ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta jo administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bet ir jį charakterizuojantis požymis. A. P. vairavimo patirtis tinkamai įvertinta kaip nepakankama, pripažintina, kad tai iš dalies lėmė ir KET pažeidimą.
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti skiriama bet kuri maksimali nuobauda, iš alternatyviai sankcijoje numatomų, atkreipiant dėmesį, kad administracinis procesas, susijęs su administracinės atsakomybės taikymu, pats savaime turi auklėjamojo ir prevencinio poveikio. Pripažįstama, jog A. P. skunde nurodytos aplinkybės dėl jo turtinės ir šeimyninės padėties, jį kaip asmenį apibudinančios darbdavio ir sporto klubo pažymos, kitos reikšmingos atsakomybės taikymo aplinkybės leidžia skirti pažeidėjui maksimalią ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą piniginę nuobaudą – 200 Lt baudą.
Dėl paminėto keistini institucijos ir pirmosios instancijos teismo aktai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato įgalioto pareigūno 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. E819543 pakeisti. Šiuo nutarimu A. P. skirtą atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams pakeisti į 200 Lt baudą.
Nutartis neskundžiama.