- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-138-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius, Algirdas Gailiūnas, Jonas Pesliakas
- Ieškovas
- S. D., D. D.
- Atsakovas
- G. D.
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Bronius Valius, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Jonas Pesliakas, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovams S. D., D. D., atsakovui G. D., atsakovo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. D. ir D. D. ieškinį atsakovui G. D., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“ dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei ieškovų S. D. ir D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinti atsakovą G. D. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 1972-01-21 ieškovui S. D. suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dukrai D. D. ištekėjus už atsakovo G. D., atsakovas taip pat buvo įregistruotas nurodytame bute. Butas privatizacijos metu privatizuotas nebuvo, nes atsakovas nedavė tam sutikimo. 2004-03-15 ieškovas S. D. su Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pasirašė buto nuomos sutartį, pagal kurią tapo pagrindiniu nuomininku. Į sutartį, kaip šeimos narys, įrašytas ir atsakovas. D. D. ir atsakovo santuoka nutraukta 2006-02-20 teismo sprendimu, taigi atsakovas nebėra šeimos narys. Atsakovas yra nesugyvenamo charakterio, dažnai triukšmauja, kartais mušasi, todėl yra nepageidaujamas ginčo bute.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-11-05 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad bute yra trys atskiri kambariai, kuriais šiuo metu atskirai naudojasi ieškovai ir atsakovas. Iš Klaipėdos miesto 3 PK viešosios policijos nuovados medžiagos matyti, kad tarp buvusių sutuoktinių D. D. ir G. D. po santuokos nutraukimo dėl iširusios santuokos ir tuo pagrindu tebesitęsiančių tarpusavio nesutarimų kyla konflikai, kurių iniciatoriai yra ir ieškovė, ir atsakovas. Ieškovai nurodo, kad būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovams yra sudarytos neįmanomos sąlygos naudotis gyvenamąja patalpa, tačiau nurodytos aplinkybės nepagrįstos ir neįrodytos. Ieškovai taip pat neįrodė ir kitų įstatyme numatytų pagrindų iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų, t.y. kad atsakovas nemoka mokesčių ar gadina patalpas ir naudoja jas ne pagal paskirtį. Iš esmės šalių tarpusavio ginčai kyla dėl naudojimosi buto bendro naudojimosi patalpomis. Esant nesutarimams dėl naudojimosi buto bendro naudojimosi patalpomis tvarkos, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-05 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, jog butas liko neprivatizuotas tik dėl atsakovo kaltės, nes šis norėjo, kad butas būtų privatizuotas jo vardu. Atsakovas neleidžia S. D. įeiti į virtuvę, o į ieškovo S. D. kambarį, kurį draudžia rakinti, įeina kada panorėjęs. Į D. D. kambarį taip pat įeina kada panorėjęs, nes jos kambaryje esančioje spintoje laiko savo drabužius. Nė vienas iš ieškovų neturi savo asmeninio gyvenimo, nes tam kliudo atsakovas – jis neleidžia ateiti draugams, išvaro netgi vyresniąją dukterį. Ieškovai pastoviai gyvena įtampoje. Atsakovas oficialiai niekur nedirba, todėl nėra iš ko išskaityti nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Be to, jis nuteikinėja sūnų prieš motiną. Ta aplinkybė, kad ieškovė kartu su atsakovu prieš 15 metų atliko buto kosmetinį remontą, nesuteikia jam teisės būti buto nuomininku, elgtis egoistiškai, žeminti bei skriausti pagrindinį buto nuomininką bei jo šeimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo nesutinkantis su apeliaciniu skundu. Teigia, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas netinkamu elgesiu sudaro ieškovams neįmanomas sąlygas naudotis gyvenamosiomis patalpomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi 1972-01-21 orderiu Nr. 001627 ir 1992-04-07 Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, 2004-03-15 išnuomojo ieškovui S. D. ir jo šeimos nariams ieškovei D. D. (dukrai), atsakovui G. D. (žentui), G. D. (anūkei), L. D. (anūkui) gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). 2006-02-20 teismo sprendimu D. D. ir atsakovo G. D. santuoka nutraukta. G. D. ir toliau gyvena nurodytame bute, kuriame yra trys atskiri kambariai. Šiais kambariais ieškovai ir atsakovas naudojasi atskirai. Ieškovai prašė iškeldinti atsakovą iš buto, nes jis yra nesugyvenamo charakterio, dažnai triukšmauja, kartais mušasi ir yra nepageidaujamas ginčo bute. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, jog ieškovai neįrodė, kad būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovams neįmanoma normaliai naudotis gyvenamąja patalpa. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
CK 6.611 straipsnyje numatyta, jog nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Straipsnyje numatytų teisinių pasekmių atsiradimas sietinas su tuo, kad nuomojamame bute gyvenantis asmuo savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas gyvenimo sąlygas kartu gyvenantiems asmenims. Šios teisinės pasekmės skirtos apsaugoti asmenų, gyvenančių kartu su netinkamai besielgiančiu asmeniu, teisę į normalias gyvenimo sąlygas, netrukdomą naudojimą gyvenamosiomis patalpomis. Teismas, vadovaudamasis CK 6.611 straipsniu, turi tenkinti reikalavimą iškeldinti asmenį, jeigu ieškovas įrodo, kad iškeldintino asmens elgesys iš tiesų yra netinkamas, sudarantis nepalankias gyvenimo sąlygas kitiems tose pačiose patalpose gyvenantiems asmenims, pažeidžiantis jų teisę į normalią emocinę ir psichologinę gyvenimo aplinką.
Nagrinėjamu atveju ieškovai atsakovo netinkamą elgesį įrodinėjo remdamiesi policijos medžiaga, liudytojų parodymais. Iš Klaipėdos miesto 3 PK viešosios policijos nuovados medžiagos matyti, jog pareiškimus dėl netinkamo buvusio sutuoktinio elgesio policijai yra rašę tiek ieškovė D. D., tiek atsakovas G. D.. Tai įrodo, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau šių įrodymų pagrindu negalima teigti, jog konfliktai tarp ieškovų ir atsakovo kyla tik dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis D. D. ir atsakovo G. D. sūnus nurodė, jog barnius inicijuoja abu tėvai (b.l. 131). Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-20 sprendimu buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors ieškovė D. D. ieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl G. D. kaltės – jo žiauraus elgesio. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu pripažino kaltę dėl santuokos iširimo (civilinė byla Nr. N2-730-637/2006, b.l. 147). Nurodytų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog dėl konfliktiškų tarpusavio santykių, nesutarimų ir barnių yra kalti tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui adresuotą skundą dėl Klaipėdos miesto 3 policijos komisariato viešosios policijos policijos nuovados teikimo baigti D. D. pareiškimo, kuriame ji nurodė, kad G. D. kėsinomi ją išprievartauti, nagrinėjimą. Teikime nurodyta, jog nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad G. D. atliko D. D. pareiškime nurodytus veiksmus. Kolegija šio skundo nelaiko netinkamu atsakovo elgesio įrodymu, nes teismo duomenimis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-03-17 nutartimi skundą atsisakyta priimti, taigi ieškovė skundu nepasiekė norimo teisinio rezultato.
Ieškovai atsakovo netinkamo elgesio faktą taip pat įrodinėjo liudytojų parodymais. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja G. P. – D. D. ir G. D. dukra - parodė, jog jau trejus metus negyvena kartu su tėvais, aplanko juos retai, konfliktai kyla jai išvažiavus, apie juos jai papasakoja brolis L. D., kuris, kaip jau minėta, teismui parodė, jog konfliktus inicijuoja abu tėvai. S. M. – S. D. dukra ir D. D. sesuo – paaiškino, kad apie konfliktus jai pasakoja tėvas, tačiau pati nurodė dalyvavusi tik viename - kai atsakovas triukšmavo per vaiko gimtadienį. Liudytoja S. D. – G. D. motina - parodė, kad sūnus teigia, jog buvusi žmona pati neduoda atsakovui ramybės (b.l. 98-99). Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus byloje įvertino kritiškai, nes visus liudytojus su bylos šalimis sieja artimos giminystės ryšiai, todėl, teismo nuomone, liudytojai negali būti objektyvūs vienos ar kitos šalies atžvilgiu. Kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu: liudytojų parodymai yra prieštaringi, dėl artimos giminystės ryšių negali būti vertinami kaip objektyvūs, todėl nelaikytini pakankamais atsakovo netinkamo elgesio, dėl kurio ieškovams sudaromos neįmanomos gyvenimo sąlygos, įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagristai nusprendė, kad ieškovai neįrodė egzistuojant CK 6.611 straipsnio taikymo pagrindų.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.