Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą, 2012-04-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį - 5 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per penkis mėnesius neatlygintinai dirbti 50 valandų visuomenės labui, kiekvieną mėnesį dirbant po 10 valandų, teistumas neišnykęs ir

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis pas ūkininką R. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami pagal LR BK 178 str. 2 d. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

D. K. ir M. B., 2012-08-04, apie 01.00 val. nakties, vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, dėl savanaudiškų paskatų, išdaužę L. D. gyvenamojo namo langą, įsibrovė į nukentėjusiajai L. D. priklausančias gyvenamąsias patalpas, iš kur slapta, bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai L. D. priklausančius apie 2000 Lt.

Apklaustas kaltinamuoju D. K. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2012 m. vasaros pabaigoje, datos neprisimenantis, susitiko M. B. su kuriuo išgėrus alkoholio, pastarasis pradėjo jį įkalbinėti nueiti apvogti aklą močiutę. Jis nesutiko, tačiau po kelių dienų, vakare susitiko su M. B. su kuriuo išgėrė alaus. Būdamas neblaivus sutiko. Vidurnaktį jie abu su M. B. nuėjo į vienkiemį. Kelią rodė M. B.. Nuėjus jis iš lango rėmo išėmė stiklą ir jie įlindo į vidų. Pirmas į vidų įlindo M. B., o jis jam iš paskos. Patekus į kambarį M. B. pasakė, kad spintoje turi būti pinigų. Kadangi spintos durys buvo užrakintos, todėl paėmę už spintos durų apačios, abi spintos duris iki pusės nulaužė. Tada M. B. pradėjo iš spintos versti darbužius ir rado paketėlį, kurį nuplėšus, viduje buvo kupiūros po 10 Lt. M. B. rado dar keletą tokių paketėlių, kuriuose taip pat buvo kupiūros po 10 Lt. Pinigų neskaičiavo, o juos visus į kišenę įsidėjo M. B.. Kiek buvo pinigų, jie neskaičiavo. Pinigus M. B. įsidėjo į kišenę. Norint eiti lauk, iš kito kambario išgirdo šaukiant moters balsą „a jai, a jai“. Jie abu su M. B. nuėjo pažiūrėti. Įėjęs iš paskos Mariui, jis pamatė, kad ant fotelio sėdi moteris ir verkia. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (121-123 b.l., 1 t.), jis patvirtino, kad šie užrašyti iš jo žodžių teisingai, tačiau posėdžio metu paaiškino, kad begali pasakyti, ar matė, kad M. B. laikė abi rankas moteriai prie kaklo, ar ką rankomis darė. Jis paėmė tai moteriai už kairės rankos riešo ir pasakė, kad ji neverktų, norėdamas ją nuraminti. M. B. pasakė, kad moterį paliktų ramybėje ir jie abu išėjo lauk iš namo. Išėję jie suskaičiavo pinigus. Buvo apie 2000 Lt kupiūromis po 10 Lt. Pinigus pasidalino per pusę. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Žalos neatlygino, nes neturi pajamų. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Pažada atlyginti ateityje.

Apklaustas kaltinamuoju M. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nusikaltimo metu buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, tai labiausiai ir įtakojo veikos padarymą. Apvogti nukentėjusiąją pasiūlė jis. D. K. taip pat buvo neblaivus, todėl sutiko. Abu nuėjo prie nukentėjusiosios namų. Į vidų pateko išėmę lango stiklą. Pirmas įlindo D. K.. Viduje apsišvietė mobiliaisiais telefonais. Pinigus rado spintoje, išlaužę spintos duris ir išvertę daiktus. Pinigų vietoje neskaičiavo, tik išėję į lauką, bet prisimena, kad buvo apie 1900 litų. Juos vėliau pasidalino per pusę. Dar būdami kambaryje išgirdo, kad kitoje patalpoje, virtuvėje dejuoja moteriškė. Tada į virtuvę nuėjo D. K., o jis jam iš paskos. Jis stovėjo prie pat durų, šeimininkei močiutei už nugaros. Matė, kad D. K. paėmė močiutei už rankos. Mano, kad taip elgėsi gal todėl, kad ji nusiramintų. Bet močiutė dar labiau pradėjo šaukti. Kad būtų močiutei sukinėjęs rankas, jis nematė. Jie abu su D. K. išsigandę močiutės šaukimo išėjo lauk. Pavogtus pinigus jis išleido pramogoms. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jo mama gera valia atlygino nukentėjusiajai pusę padarytos žalos, sumokėdama 2000 litų.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą S. K. paaiškino, kad jai paskambino pažįstama moteris ir pasakė, kad matė išdaužtą L. D. gyvenamojo namo langą. Tai sužinojusi ji atvažiavusi aplankyti L. D., kuri yra jos socialiai lankomas asmuo ir pamatė, kad išdaužtas jos kambario langas. Durys į namą kaip ir visada buvo užkabintos iš vidaus. Pasibeldus į virtuvės langą, Lyda jos paklaususi kas, ją atpažino ir įsileido į vidų. Kambaryje pamatė, kad per pusę nulaužtos spintos durys, iš spintos išversti rūbai ir išmėtyti po visą kambarį. Paklausus Lydos kas čia buvo, ji atsakė, kad maniusi, jog šiąnakt mirsianti, nes buvo atėję negeri žmonės. Dar sakė, kad ant burnos buvo uždėjo didelę ranką ir pasakė „zariežu“. Dar sakė, kad kita ranka buvo ne be ta, nes buvo mažesnė. Iš to ji supratusi, kad buvo du žmonės. Kadangi nukentėjusioji nuo 12 metų amžiaus yra akla, todėl ji labai gerai orientuojasi pagal pojūčius. L. D. su pašaliniais visiškai nebendrauja. Į kambarį, kur buvo išversta spinta ji iki šiol neina, nes bijo. Pastoviai sėdi ant foteliuko, esančio prie krosnies. Išgirdusi nepažįstamus balsus paima į rankas lazdas ir mosikuoja gindamasi, nes labai bijo. L. D. jai nepasakė kiek ji turėjo pinigų ir kiek iš jos buvo pavogta. Paprastai ji laikydavo pinigus prie savęs, vienoje kišenėje po 10 Lt, o kitose po 20 Lt.

Kaltinamojo M. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė D. B. paaiškino, kad jos sūnus M. B. yra geras, mandagus, nekonfliktiškas. Apie tai, kad jos sūnus padarė nusikaltimą sužinojo iš policijos pareigūnų. Gera valia atlygino 2000 litų žalos, kurią padarė jos sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų D. K. ir M. B. kaltė be jų prisipažinimo yra įrodyta nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą duotais parodymais, bei byloje esančiais dokumentais:

Iš 2012-08-14 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK KPS tyrėjos V. Š. tarnybinio pranešimo akivaizdu, kad 2012-08-14 nuvykus apklausti L. D. ir dalyvaujant Šiaulių rajono socialinės pagalbos centro socialinei darbuotojai S. K. bei vyr. tyrėjui S. K., apklausti jos nepavyko, nes pastaroji kategoriškai atsisakė su jais kalbėtis (b.l. 29, 1 t.).

Iš 2012-10-03 apklausos protokolo pas Šiaulių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją akivaizdu, kad 2012-10-03, 13.30 min. nuvykus pas nukentėjusiąją L. D., pastaroji kalbėtis atsisakė ir liepė visiems eiti lauk (b.l. 36, 1 t.).

Iš 2008-01-10 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 002269 kopijos akivaizdu, kad L. D. nustatytas specialių poreikių lygis yra didelis (b.l. 27, 1 t.).

Iš 2012-09-21 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos Nr. SPS-23895 akivaizdu, kad L. D., gyv. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. paskirta išmokėti šalpos pensija neįgaliajam (invalidui) (171) - 720 Lt ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (182) - 306 Lt (b.l. 42, 1 t.).

Iš 2012-08-04 įvykio vietos apžiūros protokolo akivaizdu, jog jame nurodyta, kad įvykio vieta yra vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta -1)1 vnt. polietileninis maišelis (pakelis) nuo pirštinės rastas šalia apleisto namo ant žolės; 2) 2 vnt. spec. plokštelės su avalinės pėdsakų fragmentais rastais ir nukopijuotais namo viduje ant sofos ir ant sudužusio lango stiklo (b.l. 16-22, 23).

Iš Parodymą patikrinimo vietoje protokolo akivaizdu, kad D. K. detaliai patvirtino savo parodymus nurodydamas, kur ir kaip jis su M. B. per gyvenamojo namo langą, įsibrovė į L. D. namo vidų, iš kur pavogė jos pinigus (b.l. 130-137, 1 t.).

Iš Parodymą patikrinimo vietoje protokolo akivaizdu, kad M. B. patvirtino savo parodymus, detaliai nurodydamas kur ir kaip jis su D. K., per gyvenamojo namo langą, įsibrovė į L. D. namo vidų, iš kur pavogė jos pinigus (b.l. 72-77, 1 t.).

Iš Akistatos tarp kaltinamųjų D. K. ir M. B. protokolo akivaizdu, kad metu jie patvirtino savo parodymus (b.l. 66-68, 1 t.).

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad 2012-08-04, apie 01 val. nakties, vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini), D. K. ir M. B., veikdami kartu ir būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl savanaudiškų paskatų, išdaužę L. D. gyvenamojo namo langą, įsibrovė į nukentėjusiajai L. D. priklausančias gyvenamąsias patalpas, iš kur slapta, bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai L. D. priklausančius apie 2000 Lt. Dėl aptarto teismas daro išvadą, kad D. K. ir M. B. veika yra visiškai įrodyta kaltinamųjų visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios atstovės paaiškinimu, aukščiau aptartais byloje surinktais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d.

Kaltinamųjų D. K. ir M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str.).

Kaltinamųjų D. K. ir M. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d., 1 p., 9 p.).

Teismui akivaizdu, kad D. K. ir M. B. padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d .), padarę veiką visiškai prisipažino.

D. K. yra teistas, teistumas neišnykęs (b.l. 155-159, 1 t.); administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 161-169, 1 t.); Všį Šiaulių ligoninės filialas Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (b.l. 172, 1 t.); apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (b.l. 107, 1 t.); nekilnojamojo ar kito turto, įregistruoto savo vardu, neturi (b.l. 177, 179-181, 1 t.).

M. B. neteistas (b.l. 101, 1 t.); administracine tvarka nebaustas (b.l. 102, 103, 1 t.); apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai, pateikti duomenys, kad 2011 m. gruodžio mėn. buvo gautas pareiškimas dėl jo netinkamo elgesio viešoje vietoje, dėl ko M. B. buvo įspėtas žodžiu (b.l. 107, 1 t.); pastaruoju metu dirba pas ūkininką R. G., darbdavys charakterizuoja teigiamai (49-51, 2 t.); VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje nesigydė (b.l. 105, 1 t.); nekilnojamojo ar kito turto, įregistruoto savo vardu, neturi (b.l. 112, 1 t.).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, į veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir į tai, kad D. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui, todėl akivaizdu, kad išvadų iš turėtos neigiamos patirties nepadarė. Turėtina omenyje ir tai, kad iki šiol gera valia jis nė kiek neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos. Atsižvelgiant į aptartą manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti parenkant jam LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje išvardintų bausmių sąraše numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (LR BK 41 str. 1 d.).

Laisvės apribojimo bausmės trukmė LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas, parinkdamas atitinkamą bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę atsižvelgia į aukščiau aptartų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių analizę bei kaltinamojo kaip asmens savybių ir kitų jį charakterizuojančių aplinkybių pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį.

Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaltinamojo charakteristika neigiama, kaltinamajam skirtina valstybinio kaltintojo prašomos trukmės laisvės apribojimo bausmė, t.y. didesnė negu vidurkio trukmės.

Akivaizdu, kad M. B. nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnamečiu.

Nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusiojo asmens atsiprašė, arba visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 93 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes manytina, kad pakanka pagrindų kaltinamąjį M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino pusę turtinės ir neturtinės žalos sumos, todėl manytina, kad teismas gali tikėti, jog M. B. ateityje laikysis įstatymų bei paisys gyvenimo visuomenėje normų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Civilinio ieškinio išsprendimas.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas neįgalios nukentėjusiosios L. D. interesus yra pareiškęs civilinį ieškinį 4000 Lt sumai, dėl 200 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai (b.l. 43-44, 1 t.).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Neturtinės žalos atlyginimas įeina į žalos asmens sveikatai atlyginimą, nes neturtinė žala dėl savo asmeninio pobūdžio yra neatsiejama žalos asmens sveikatai dalis. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau neturtinės žalos dydį teismas nustato, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų šalių, t.y. nukentėjusiojo ir kaltinamojo pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr.2K-25/2005, 2K-805/2007).

Akivaizdu, kad turtinės žalos dydis yra grindžiamas iš nukentėjusiosios pagrobtų pinigų suma, t.y. 2000 Lt. Tokio pat dydžio suma, kaip neturtinę žalą, prašoma įvertinti ir nukentėjusiosios patirtą išgąstį, skausmą, prarastą saugumo jausmą, emocinę depresiją, įvertintą pinigine išraiška.

Kaltinamasis M. B. ieškinį pripažįsta. Jis iki teisiamojo posėdžio gera valia sumokėjo nukentėjusiajai 2000 Lt dydžio sumą (48 b.l., 2 t.), paaiškindamas, kad taip gera valia atlygino pusę turtinės ir puse neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusios atstovė pagal įstatymą S. K. teismui patvirtino, kad kaltinamojo M. B. motina D. B. sumokėjo 2000 Lt sumą žalos atlyginimui. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. B. gera valia atlygino nukentėjusiajai 2000 litų sumą, prašo pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir likusią civilinio ieškinio sumos dalį, t.y. 2000 litų priteisti tik iš kaltinamojo D. K..

Kaltinamasis D. K. ieškinį taip pat pripažįsta. Iki šiol žalos neatlygino. Jis įsipareigojo vienas atlyginti likusią M. B. neatlygintą ieškinio sumą, kaip savo veiksmais padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kai prievolę pažeidusi šalis yra keli skolininkai, jų atsakomybės dydis priklauso nuo to, ar pažeista prievolė yra dalinė ar solidarioji. Civilinėje teisėje daline vadinama atsakomybė, taikoma dviem arba daugiau asmenų, kurių kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstamą veiką padaryto žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“).

Turint omenyje, kad nors M. B. dalį nukentėjusiajai padarytos žalos jau atlygino, teismas mano, kad tai nėra pagrindas nepriteisti likusios dalies solidariai iš jo kartu su kaltinamuoju D. K.. Nors nukentėjusiosios atstovai ir turi teisę prašyti priteisti civilinį ieškinį iš visų kaltinamųjų subsidiariai arba solidariai, kaip ir turi teisę pareikšti kitus prašymus, tačiau šiuos prašymus teismas sprendžia ne tik atsižvelgdamas į nukentėjusiosios bei kitų proceso dalyvių nuomonę, bet, pirmiausia, vadovaudamasis įstatymu ir susiformavusia teismų praktika. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę regreso (atgręžtine) tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą likusi neatlyginta 2000 litų dydžio turtinės ir neturtinės žalos dalis priteistina iš abiejų kaltinamųjų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Žalos atlyginimas iš tėvų išieškotinas tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki pasieks pilnametystę (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Tėvų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai nepilnamečiai nuteistieji sulaukia pilnametystės, ar kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kadangi kaltinamasis M. B. yra nepilnametis, nors ir yra duomenys, kad dirba (50 b.l., 2 t.), tačiau jo padarytos žalos dalis priteistina ir iš jo tėvų, civilinių atsakovų, iki kaltinamasis taps pilnametis arba prieš pilnametystę įgis turtą arba uždarbį (LR CK 6.276 str.).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad iš bylos dokumentų akivaizdu (45 b.l., 2 t.), kad nukentėjusiajai L. D. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, dėl ko valstybė patyrė 240 Lt išlaidų už nukentėjusios atstovavimą. Išlaidos, turėtos teisinei pagalbai apmokėti nėra nusikalstamos veikos pasekmėje atsiradusi žala. Tai turtiniai nuostoliai, susiję su bylos nagrinėjimu, todėl taikytina subsidiarinė (dalinė) atsakomybė. Remiantis aptartu iš kiekvieno kaltinamojo priteistina valstybei po 120 Lt. Kadangi kaltinamasis M. B. yra nepilnametis, todėl išlaidos, turėtos teisinei pagalbai apmokėti priteistinos iš nepilnamečio kaltinamojo M. B. atstovės pagal įstatymą bei civilinės atsakovės D. B. ir civilinio atsakovo E. B.. Nustatytina, kad D. B. ir E. B. pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas pasibaigia, kai M. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka priteistinai sumai atlyginti (LR CK 6.276 str.).

D. K. 2012-08-07, 14.00 val. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka (b.l. 117, 1 t.); 2012-08-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėn. (b.l. 143-144, 1 t.). Šie terminai įskaitytini į bausmę. 2012-09-07 prokuroro nutarimu D. K. paleistas į laisvę, paskiriant jam kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 145-147, 1 t.).

M. B.: 2012-08-07, 12.50 val. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka (b.l. 58, 1 t.); 2012-08-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 20 dienų (b.l. 83-84, 1 t.); 2012-08-23 prokuroro nutarimu M. B. paleistas į laisvę, paskiriant jam kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 90-92, 1 t.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti: du vokai, iš kurių viename 2012-08-04 įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir paimtas 1 vnt. polietileninis maišelis (pakelis) nuo pirštinės, kitame 2 vnt. spec. plokštelės su avalinės pėdsakų fragmentais pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 299 str., 302 - 308 str., 310 str., 313 str., teismas

Nusprendžia:

D. K., pripažinti kaltą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir remiantis LR BK 48 str. paskirti vienerius (1) metus ir šešis (6) mėnesius laisvės apribojimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1) b) į atliktą bausmę įskaityti sulaikymo įtariamuoju ir suėmimo terminą nuo 2012-08-07 iki 2012-09-07, santykiu (1:2) ir galutinę bausmę D. K. nustatyti vienerius (1) metus ir keturis (4) mėnesius laisvės apribojimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d., 1 p., 2 p., 5 p., įpareigoti D. K. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigoti per 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią D. K. nustatyti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos bausmės vykdymą kontroliuojančioje institucijoje.

Kardomąsias priemones, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, D. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. B. remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d., 2 d. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. padarymą, atleisti.

Baudžiamąją bylą M. B. atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p. ir 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., paskirti M. B. auklėjamojo poveikio priemonę, elgesio apribojimą ir įpareigoti jį šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir įpareigoti mokytis arba dirbti.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, M. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamųjų D. K. ir M. B. solidariai nukentėjusiajai L. D. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt (vieną tūkstantį) neturtinės žalos atlyginimo, iš dalies tenkinant Šiaulių apygardos prokuroro civilinį ieškinį, ginant nukentėjusiosios interesus. Likusioje dalyje iki 4000 Lt sumos civilinį ieškinį atmesti.

Nustatyti, kad nepilnamečiui M. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, M. B. tenkančią žalos dalį priteisti iš civilinių atsakovų D. B. ir E. B.. Nustatyti, kad D. B. ir E. B. pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai M. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Priteisti subsidiariai iš kaltinamojo D. K. 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) ir iš nepilnamečio kaltinamojo M. B. 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) valstybei, nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nustatyti, kad nepilnamečiui M. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistai antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumai atlyginti, M. B. tenkančią 120 Lt sumos dalį priteisti iš civilinių atsakovų D. B. ir E. B.. Nustatyti, kad D. B. ir E. B. pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas pasibaigia, kai M. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka priteistai sumai atlyginti.

Išaiškinti, kad išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti - du vokus esančius prie bylos, iš kurių viename 2012-08-04 įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir paimtas 1 vnt. polietileninis maišelis (pakelis) nuo pirštinės, kitame 2 vnt. spec. plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., pagal kurį įpareigoti M. B. ir D. K. per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į Šiaulių apygardos Probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, apeliaciniu skundu.