Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2021 m. vasario 5 d. surašė A. V. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-1079-2021 su administraciniu nurodymu iki 2021 m. kovo 7 d. savanoriškai sumokėti 250 Eur baudą už tai, kad jis 2021 m. vasario 5 d., 10.50 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo, ir vyko iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę bei tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2021 m. kovo 23 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1279-2021, kuriuo A. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 500 Eur baudos. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. apskundė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi netenkino A. V. skundo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2021 m. kovo 23 d. nutarimą, kuriuo A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur baudos, paliko nepakeistą. Apeliaciniame skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, jog nebuvo išimtinių aplinkybių, leidžiančių karantino metu kirsti kitos savivaldybės ribas. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, A. V. veika teisingai kvalifikuota ir jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Priešingai nei nurodoma skunde, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė bylos įrodymus, netinkamai juos įvertino ar padarė esminių procesinių pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.

8. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, šiuo konkrečiu atveju į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. padaryto administracinio nusižengimo metu, t. y. 2021 m. vasario 5 d., galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 punkte nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00.00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise (redakcija nuo 2021 m. sausio 28 d., TAR, 2021, Nr. 2021-01428). Pažymėtina, jog apeliantas neginčija aplinkybės, kad jis buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės, tačiau nesutinka, jog tai darė neteisėtai ir dėl šių veiksmų turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Apelianto teigimu jis vyko darbiniais reikalais – pasirūpinti savo vykdomos individualios veiklos įrangos bei materialiųjų vertybių priežiūra. Kaip ir nurodė apeliantas, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo numatyta galimybė asmenims kirsti savo gyvenamosios vietos savivaldybės ribas kai buvo vykstama į darbą ar darbo reikalais. Apygardos teismo vertinimu, apelianto nurodoma gyvenamosios vietos palikimo priežastis – rūpinimasis savo vykdomos individualios veiklos įrangos bei materialiųjų vertybių priežiūra, priemonių su darbo reikalais pasiėmimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 nuostatas, nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. V. atžvilgiu.

10. Iš byloje esančios medžiagos ir apeliantas to neginčija, matyti, kad jokio nekilnojamojo turto Klaipėdos mieste A. V. neturi. Į bylą pateikta 2020 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. AO20/14 patvirtina, kad A. V. iš UAB „A. O.“ nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur laiko savo įrangą bei techniką, naudojamą renginių vedimui, darant reklamas socialiniuose tinkluose ir pan. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šių duomenų nepakanka teigti, kad A. V. vyko darbiniais reikalais. Jis teismui nepateikė duomenų, jog turėjo galiojančių paslaugų teikimo sutarčių ar sudarinėjo kažkokius susitarimus su galimais savo klientais. Šias aplinkybes jis patvirtino pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu. Taip pat į bylą nepateikti duomenys, jog įrangai ar technikai kažkas grėsė ir A. V. buvo priverstas vykti į kitą savivaldybę, siekdamas išsaugoti šį turtą. Kitų duomenų, kurie patvirtintų A. V. vykimą 2021 m. vasario 5 d. iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę darbiniais reikalais, teismui nepateikta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. V. vykimas 2021 m. vasario 5 d. iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją neatitinka objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių kriterijaus, kai vykimas pripažįstamas neišvengiamu ir būtinu toje situacijoje ir darbo reikalais, todėl A. V. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, įrodyta.

11. Apeliantas skunde nurodė, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nes po administracinio nurodymo gavimo, jis siekė tik pateikti paaiškinimą ir tikėjosi, kad pareigūnas, įvertinęs jo nurodytas aplinkybes, nutrauks administracinę teiseną jo atžvilgiu, o jis jam paskyrė dvigubai didesnę baudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

12. ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo ANK 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Protokolas nepateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, jei asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą (ANK 613 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuriam rašomas administracinis nurodymas, gali kreiptis į administracinio nusižengimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo arba gali raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų panaikintas ir nelaukiant nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas būtų pateiktas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėsiančiai institucijai (pareigūnui) (ANK 613 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju administracinis protokolas ir administracinis nurodymas surašyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V. dalyvaujant. Apeliantas šios aplinkybės neginčija. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad A. V. 2021 m. vasario 8 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog su paskirtu pažeidimu ir bauda nesutinka, t. y. neįvykdė administracinio nurodymo, ir todėl atsirado ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės pasekmės – administracinis nurodymas nustojo galioti ir administracinio nusižengimo protokolas pateiktas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Visos šios teisinės pasekmės buvo nurodytos administraciniame protokole ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V. žinomos. Tad jokių proceso pažeidimų šiuo atveju padaryta nebuvo, o asmens teisė būti išklausytam visiškai realizuota administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V. teikiant skundus dėl priimtų procesinių sprendimų, dalyvaujant asmeniškai teismo posėdžiuose.

14. Apeliantas A. V. nurodė, kad jam buvo nepagrįstai paskirta 500 Eur bauda, nes netenkinus jo prašymo dėl administracinio nurodymo panaikinimo, jis būtų turėjęs mokėti 250 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Administracinis nurodymas yra numatyta kaip teisinė priemonė, kurios dėka palengvinamas administracinių nusižengimų tyrimas, sumažinama tyrimą atliekančių institucijų ir kitų proceso dalyvių administracinė našta, skatina asmenis geranoriškai mokėti skirtas baudas ir leidžia taupyti valstybės lėšas. Šiuo atveju nustatyta, kad A. V. administracinio nurodymo geranoriškai neįvykdė, todėl nutarimą priėmęs pareigūnas jam skyrė ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą – 500 Eur. Institucijos nutarimu A. V. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

15. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.