Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-789-311/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
1-789-311/2013
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01257-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
S. E.
Kaltinamasis
J. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-789-311/20133Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01257-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.1.; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Ritai Mikalauskienei,nukentėjusiajai S. E.,kaltinamajai J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gimusi 1970-09-12, Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke pardavėja, neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. S. 2012-11-07 apie 18.30 val. UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ kavinėje „Charlie Pizza“, esančioje Islandijos pl. 32, Kaune, kavinės darbuotojams skirtoje rūbinėje iš S. E. priklausančios rankinės pagrobė nukentėjusiajai S. E. priklausančią piniginę 120 Lt vertės, kurioje buvo 300 litų, nukentėjusiosios UAB „Swedbank“ banko Maestro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Swedbank“ kortelės su sąskaitos numeriu (duomenys neskelbtini) ir elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais, UAB „DNB“ banko Visa kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „DNB“ banko kortelės su elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais ir sąskaitos numeriu (duomenys neskelbtini), neturinčios atskiros vertės, nukentėjusiosios vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), studento pažymėjimas VDU Nr. (duomenys neskelbtini), įvairių prekybos centrų nuolaidų kortelės, neturinčios vertės, tai yra pagrobė 420 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį S. E., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Kaltinamoji J. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-11-07 ji dirbo kavinėje „Charlie Pizza“, pavadavo sergančią moterį. Dirbo indų plovėja ir rūbinės plovėja. Rūbinę reikėjo plauti du kartus per dieną. Tą dieną beplaunant rūbinę jai atsisegė liemenėlė, todėl ji užsirakino rūbinę, kad galėtų susitvarkyti. Į rūbinę buvo atėjusi kavinės darbuotoja R. K., kuri iš savo rankinės kažką pasiėmė ir greitai išėjo. Rūbinė yra bendra visų darbuotojų – moterų ir vyrų. Kavinėje „Charlie Pizza“ dirbo 3-4 vyrai. Susitvarkiusi ji išplovė rūbinę ir išėjo. Paaiškino, kad šiaip dirba nuo 8 iki 21 val., tačiau tą dieną pavadavo, todėl dirbo nuo 11 iki 19 val.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prispažino, nes policijos pareigūnas, atvažiavęs iš Santakos PK, jai liepė prisipažinti. Be to, jos dukrą buvo nusivežęs į policijos komisariatą ir taip pat liepė, kad mama prisipažintų, sakė, kad uždarys 48 paroms. Ji išsigando, todėl prisipažino. Nežino, kaip piniginė atsirado pas nukentėjusiąją. Nežino, ar dukra nukentėjusiajai padavė piniginę. Su dukra kūrė planą, kaip jai prisipažinti kalta, kad nekeltų jai bylos.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti kaltinamosios J. S. parodymai, duoti 2012-11-19 ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad neprisipažįsta įvykdžiusi vagystę, kad dirba UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ kavinėje „Charlie Pizza“, esančioje Islandijos pl. 32, Kaune pagalbine darbininke. 2012-11-07 kavinėje dirbo nuo 10 val. iki 19 val. Darbuotojų rūbinėje buvo ir valė patalpas du kartus. Paskutiniu laiku patalpą valė apie 18 val. , tikslaus laiko nepamena. Buvo rūbinėje užsirakinusi iš vidaus, nes beplaunant rūbinę jai atsisegė liemenėlė, todėl užsirakino. Jokios piniginės nevogė (1 t., b.l. 46).

Be to, pagarsinti kaltinamosios J. S. parodymai, duoti 2012-11-20, 2013-01-08 ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad 2012-11-07 apie 18.30 val. UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ kavinėje „Charlie Pizza“, esančioje Islandijos pl. 32, Kaune, valydama darbuotojų rūbinę pamatė numestą ar nukritusią striukę ir moterišką rankinę ant žemės. Šalia rankinės gulėjo moteriška juodos spalvos odinė piniginė. Ji susigundė ir paėmusi įsidėjo piniginę į maišelį. Piniginę parsinešė namo ir tik tada pasižiūrėjo, kas yra piniginės viduje, ten buvo kažkokios kortelės, galimai dokumentai, bet ji jų nelietė. Piniginėje rado 250 litų įvairiomis kupiūromis. Pinigus ji pasiėmė ir išleido savo reikmėm, o piniginę vakare numetė prie Panerių g. 204 namo, Kaune, į krūmus. Apie tai, kad apsivogė, niekam nesakė. Ji buvo susisiekusi su nukentėjusiąja S. E., jos atsiprašė, pasakė, kad atlygins 420 litų turtinę žalą. Sandra nesutiko su suma ir pasakė, kad per 4 dienas sumokėtų 2000 litų moralinės žalos. Ji tokių pinigų neturi, susitaikyti nepavyko. J. S. gailisi dėl įvykdytos vagystės (1 t., b. l. 49, 53).

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamoji J. S. paaiškino, kad nežinojo, nei kokia piniginė buvo, nei kokios kupiūros piniginėje buvo. Piniginės nemetė. Dukros reikia klausti, kaip ji rado piniginę. Neigia tokią versiją. Po įvykio nukentėjusiai parašė žinutę, klausė ar galima susitarti, bet ji parašė žinutę, kad reikalauja 2000 Lt. Rašė žinutę nukentėjusiajai tik todėl, kad nekeltų bylos ir, kad tyrėja Šimanskienė liepė rašyti. Su nukentėjusiąją nekalbėjo, tik susirašinėjo, pasiūlė atsilyginti žalą, kad nekeltų bylos. Dėl grasinimų niekur nesikreipė.

Nukentėjusioji S. E. parodė, kad dirbo kavinėje „Charlie Pizza“. Jų kolektyvas buvo draugiškas, todėl nebijojo, kad ką nors gali apvogti. Turėjo rankinėje piniginę, kurioje buvo pinigų, kortelės, vairuotojo pažymėjimas, pasas, studento pažymėjimas. Buvo nusiėmusi pinigų, nes reikėjo mokėti mokesčius. Per pietus ėjo parūkyti, o atėjusi vėliau pamatė, kad jos rankinė yra atsegta. Jai kilo įtarimas, nes niekada rankinės nepalieka atsegtos, todėl pradėjo tikrinti. Sukvietė visus darbuotojus, atėjo vadovė, administratorė. Išsiaiškino, kad J. S. vienintelė rūbinėje buvo užsirakinusi. Be to, J. S. vienintelė buvo išėjusi iš darbo. J. S. nepažinojo, ankščiau nematė. Vieną dieną po įvykio atėjo jos vadovė ir pasakė, kad su ja kažkas nori pasikalbėti. Atėjusi prie stalelio pamatė J. S. dukrą I. P. su vyru. Ji nepažinojo I. P. (B.), žinojo tik tiek, kad ji dirbo bare. Ji ištraukė piniginę ir jai atidavė. Pasakė, kad jos motina išmetė piniginę prie namų, po langu, kad nenoro turėti nemalonumų, nes laukiasi ir nenori persileisti. Jokių nuorodų piniginėje, kur ji dirba, nebuvo. I. P. (B.) pasakojo jai, kad girdėjo kaip mama sakė draugei, kad turi pinigų. Matė pro langą, kad motina kažką išmetė. Tai buvo piniginė. Nukentėjusioji parodė, kad atneštoje I. P. (B.) piniginėje pinigų nebuvo. Kaltinamoji jai parašė žinutę, klausdama kiek ji nori pinigų. Ji kaltinamajai atrašė, kad 2000 Lt vien tam, kad byla patektų į teismą. Prašo patenkinti civilinį ieškinį 1845 Lt sumai.

Liudytoja I. B. parodė, kad kaltinamoji yra jos mama. Tuo metu mama gyveno su vyru pas ją. Pykosi su mama. Kai mama grįžo namo, jai kažkas paskambino telefonu. Girdėjo, kad kalbėjo apie piniginę. Mama jai sakė, kad darbe dingo telefonas. Ėjo su mama vakare į parduotuvę. Mama nuėjo šlapintis į krūmus. Kai grįžo jos draugas, nuėjo prie tų krūmų ir ten rado piniginę. Piniginę nunešė bendradarbei S. Ji netikrino, kas buvo piniginėje. Tik pamatė nukentėjusiosios asmens dokumentą. Piniginė buvo sušlapusi.

Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamoji J. S. yra jos bendradarbė. Ji nuėjo į persirengimo kambariuką. Jis buvo užrakintas. Paklibenus duris, jas iš vidaus atrakino kaltinamoji ir toliau plovė grindis. Liudytoja paaiškino, kad ji dirba kavinėje „Charlie Pizza“ 4-5 mėnesius, per tą laiką niekada persirengimo kambarys nebuvo užrakintas. Persirengimo kambaryje persirengdavo ir vyrai, ir moterys. Nukentėjusiajai S. E. dingo piniginė. Visi darbuotojai, išskyrus J. S. buvo darbe. Tada ji papasakojo, kad valytoją matė užsirakinusią kambaryje. Po savaitės šviesi mergaitė atnešė Sandrai piniginę.

Iš 2012-11-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, Islandijos pl. 32. (t. 1, b.l. 4-7)

Iš 2012-11-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. E. pateikė piniginę, vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę ir kitus daiktus. (t. 1, b.l. 26)

Iš 2012-11-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta S. E. pateikta piniginė su joje esančiais dokumentais bankų kortelėmis ir nuolaidų kortelėmis. (t. 1, b.l. 27-35) Daiktai pakvitavimu grąžinti S. E.. (b.l. 36)

Iš 2012-11-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. E. pateikė piniginę. (t. 1, b.l. 37)

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios J. S. veikoje, visiškai įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d., nes kaltinamoji kavinės darbuotojams skirtoje rūbinėje pagrobė nukentėjusiajai S. E. priklausančią piniginę 120 Lt vertės, kurioje buvo 300 litų, nukentėjusiosios banko kortelės su elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, studento pažymėjimas, įvairių prekybos centrų nuolaidų kortelės.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Svetimo turto pagrobimu suprantamas tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į turtą ir jį užvaldo neatlygindamas jo vertės. Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamosios J. S. veika, nes ji neteisėtai, neturėdama nukentėjusiosios sutikimo, pagrobė pastarosios turtą, kuriuo galėjo disponuoti savo nuožiūra.

Kaltinamosios J. S. parodymus, kad ji piniginės nevogė, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2012-11-19 apklausta įtariamąja, J. S. kalta neprisipažino (1 t., b.l. 46). Apklausta įtariamąja 2012-11-20 bei 2013-01-08, J. S. savo kaltę pripažino, išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (1 t., 49, 53 b.l.).

Gi teisminio bylos nagrinėjimo metu ji paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodydama, kad jokio nusikaltimo nepadarė, piniginės nevogė, o persirengimo kambaryje užsirakino, nes norėjo susitvarkyti apatinius drabužius.

Be to, kaltinamoji J. S. nurodė, kad jai būnant užsirakinus persirengimo kambaryje, duris paklebeno kavinės darbuotoja R. K., Jai J. S. atrakino duris, ši įėjo į patalpos vidų, iš savo rankinės kažką pasiėmė ir greitai išėjo.

Tačiau liudytoja R. K. nurodė, kad jai paklebenus persirengimo kambario duris, jas atidarė J. S.. Pamačiusi, kad pastaroji plauna grindis, R. K. nuėjo, į patalpos vidų nebuvo užėjusi.

Kaltinamosios J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji pavogtą piniginę vėliau numetė į krūmus, patvirtino ir liudytoja I. B. (buv. P.), kuri patvirtino, kad vakare einant su mama J. S., ši nuėjo į krūmus, o vėliau liudytoja prie krūmų rado piniginę, kurią atidavė nukentėjusiajai S. E..

Be to, nukentėjusioji S. E. patvirtino kaltinamosios J. S. parodymus, kad ši jai rašė SMS žinutę ir derino klausimą dėl pinigų, t.y. dėl žalos atlyginimo.

Kaltinamoji J. S. kalta ir baustina.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteista (t. 1, b.l. 58), administracine tvarka nebausta (t. 1, b.l. 59), dirbanti, priklausomybės ligų centre neužregistruota (t. 1, b.l. 61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b.l. 63).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (LR BK 55 str.), į tai, kad J. S. padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o kaltinamoji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jai skiriant tik laisvės atėmimo bausmę, todėl jai skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Kadangi kaltinamoji pirmą kartą padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, užimtumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti jai skiriant viešųjų darbų bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 54, 55), nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Daiktiniai įrodymai – juodos spalvos odinė piniginė (t. 1, b.l. 37) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina kaip menkavertis daiktas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Dėl žalos atlyginimo

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (LR BPK 109 str.).

Byloje nukentėjusioji S. E. pareiškė civilinį ieškinį dėl 485 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1 b.l. 16).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą laiko, kad dominuojantis kriterijus yra nukentėjusiojo sveikatos būklė, t.y. patirtas fizinis skausmas ir stresas. Nukentėjusioji S. E. nurodė, kad dėl J. S. įvykdytos vagystės ji labai pergyveno, pasigedus piniginės patyrė šoką, nes piniginėje buvo visi jos dokumentai, banko kortelės. Ji serga nervine liga, pavadinimo neprisimena, dėl kurios patyrus didelį stresą, ant odos atsiranda dėmės, tada tenka gydytis ir savijauta labai pablogėja. Taip buvo ir šiuo atveju. Netekus vairuotojo pažymėjimo, ji negalėjo vairuoti automobilio, gyvena Kauno rajone ir grįžti iš darbo buvo labai problematiška.

Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos, patirtos netekus pinginės: jai negrąžinti 300 Lt, piniginė, kurią ji įvertina 120 Lt, nebetinkama naudoti, naujos asmens tapatybės kortelės padarymas jai kainavo 30 Lt, naujos AB „Swedbank“ banko kortelės padarymas jai kainavo 15 Lt, naujos AB DnB banko kortelės padarymas jai kainavo 20 Lt.

LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nors kaltininkas nedirba, tačiau turtinė padėtis yra tik vienas iš daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Teismas pažymi, kad kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu. Šiuo atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas–iš kaltinamosios J. S. priteistina 1000 Lt neturtinės ir 485 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteisti ją 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) Lt bauda.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – juodos spalvos odinę piniginę – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš J. S. 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės ir 485 (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis) Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. E. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas