Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Lino Kiaurakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 222 straipsnio 1dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. apgaulingai tvarkė apskaitą: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 bei 2014 m. rugsėjo mėn., Klaipėdos mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., kuri numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. l d., kuri numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 str. l d. 4 p., kuris numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir dalies ūkinių operacijų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, taip pat į dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra:

-laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 6000 Lt (kas atitinka 1737,72 Eur) pajamų, gautų iš fizinio asmens H. B., už UAB (duomenys neskelbtini) parduotą baseinų įrangą, atliktus baseino įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini);

-laikotarpiu nuo 2009-09-11 iki 2011-10-31 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 12133 Lt (kas atitinka 3513,96 Eur) pajamų, gautų iš fizinio asmens R. J. D., už UAB (duomenys neskelbtini) parduotą baseinų įrangą, atliktus baseino įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini);

2014-09-30 surašė UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pirkėjui A. G. pardavė baseino dangą už 2000 Lt (kas atitinka 579,24 Eur), šį sandorį užregistravo buhalterinės apskaitos registruose, nors faktiškai baseino dangos A. G. nepardavė. Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. l d., 13 str. l d. 4 p. pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpių nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30 UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, G. L. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, turtą: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, 2011-11-25, Klaipėdos mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-04-13 „Mokesčių administravimo įstatymo” Nr.IX-2112 40 str. l ir 4 p., kuriuose numatyta, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4)teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 „Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo” Nr. IX-751 14 str. 2 d., kuri numato, kad „... kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, 90 str. l d., kuri numato, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apslcaičiuota šio Įstatymo 89 str. nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto

mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos”, UAB (duomenys neskelbtini) naudai siekdamas išvengti 2106 Lt (kas atitinka 610 Eur) pridėtinės vertės

mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė

už UAB (duomenys neskelbtini) parduotą baseinų įrangą, atliktus baseino įrengimo darbus

adresu (duomenys neskelbtini), nurodė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei

J. M. (R.) užpildyti ir pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui

UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, įrašant

tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą.

J. M. (R.) nežinojusiai, kad jai nepateikti visi duomenys apie gautas

pajamas, užpildžius UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio

deklaraciją, jos 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašius l0027,27 Lt (kas atitinka

2904,10 Eur) mažesnę pajamų sumą, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM" ir 36

eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM" įrašius 2106 Lt (kas atitinka

610 Eur) mažesnę UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, šią

deklaraciją 2011-11-25 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių

inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam Taikos pr. 28, Klaipėda, buvo pateikti tik G.

L. žinomi neteisingi duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą.

Tokiu būdu G. L., veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę J.

M. (R.), nesupratusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, UAB (duomenys neskelbtini) naudai siekdamas išvengti 2 106 Lt (kas atitinka 610 Eur) pridėtinės vertės

mokesčio sumokėjimo, į UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio mėn. pridėtinės vertės

mokesčio deklaraciją, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą ir juos 2011-11-25

pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui.

Kaltinamasis G. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad kad AB (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo nuo 2001 m. iki 2014 metų. Bendrovės veikla buvo baseinų įrengimas. Užsakovų neprisimena, negali pasakyti kaip buvo vykdomos paslaugos ir medžiagų tiekimas. Dėl užsakovo A. G. gali pasakyti, kad su juo buvo sudaryta sutartis, iš jo gauti pinigai avansu, dėl užsakovo kaltės buvo vėluojama atlikti baseino įrengimo darbus, dėl to nebuvo galima parduoti ir medžiagas reikalingas baseino įrengimui. 2014-09-30 užsakovui A. G. jis išrašė pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą dėl baseino dangos pardavimo. Baseino dangą A. G. jis perdavė 2014 m. vasarą. A. G. baseino dangą iš sandėlio išdavė jis pats asmeniškai arba V. K.. Baseino dangos pardavimo metu pardavimo PVM sąskaitos-faktūros neišrašė, nes galvojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlikinės baseino įrengimo darbus. 2014 m. rugpjūčio bei rugsėjo mėnesių pardavimo PVM sąskaitas-faktūras surašinėjo jis. Medžiagos pagal jas užsakovams buvo perduotos anksčiau. Pardavimo dokumentai nebuvo išrašomi pabaigus darbus, nes įmonėje buvo sunki finansinė būklė, įmonės akcininkai žadėjo paremti įmonę savo įnašais, tačiau to nepadarė. Taip pat pardavimo dokumentų nesurašinėjo dėl to, kad juos surašius įmonė būtu turėjusi sumokėti pardavimo PVM, o įmonė neturėjo tam pinigų. Įmonės akcininkai liepė atsiskaitinėti už įsigyjamas medžiagas, o medžiagos buvo įsigyjamos iš jų kontroliuojamų įmonių. V. K. sudarytas sutartis su užsakovais jis matydavo, nes rengdavo ataskaitas apie bendrovės veiklą akcininkams. Ataskaitose taip pat rašydavo duomenis, ar objektai baigti, kokios buvo pajamų sumos. Kaip ataskaitose buvo nurodyti duomenys apie užsakovus H. B., J. D. neprisimena. UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai pateikinėjo elektroniniu būdu, jas pildė ir pateikinėjo buhalterė, ji deklaracijas pildė iš jai pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas dėl šių aplinkybių, nes pranešime apie įtarime nurodytų paslaugų užsakovų H. B., R. J. D. nepažįsta, su jais nėra bendravęs, iš šių užsakovų tiesiogiai pinigų už paslaugas negavo. Gali nurodyti tik tai, kad būdavo atvejų, kad iš užsakovų buvo priimami pinigai už atliktas paslaugas bei nesurašomi apskaitos dokumentai, tačiau iš kokių konkrečiai užsakovų buvo priimami pinigai neprisimena. Jam darė spaudimą UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai ir reikalavo jiems išmokėti pinigus. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo finansinių sunkumų, nebeturėjo pakankamai lėšų sumokėti mokesčius. Kadangi įmonė nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, jis buhalterinėje apskaitoje negalėjo forminti išmokų akcininkams. Tada jis priėmė sprendimą dalies UAB (duomenys neskelbtini) pajamų nebeatvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, o gauti pinigai buvo atiduodami akcininkams. Vėliau, pagerėjus įmonės finansinei padėčiai, jis planavo surašyti visus buhalterinės apskaitos dokumentus bei tokiu būdu atvaizduoti gautas pajamas. Jis savo veiksmus vertina kaip aplaidumą ir dėl to iš dalies pripažįsta padaręs nurodytas veikas. Savo iniciatyva sumokėjo apskaičiuotus mokesčius už UAB (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu atlygino padarytą žalą (2 t., b.1.175, 176, 180, 181).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2014-10-02 Klaipėdos AVMI rašto Nr.(6.4)-D2-5915 ir pridedamos medžiagos matyti, kad buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) mokestinis tyrimas, nustatomas pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenis 2013-12-31 atsargų likutis įmonėje turėjo būti už 479131,90 Lt, tačiau nėra galimybės nustatyti kur, pas ką saugomos atsargos, kas jį išgabeno, nepateiktos sutartys dėl jų saugojimo ir pan. Įtariama, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas galimai pasisavintas arba realizuotas, o pajamos gautos už prekių realizavimą neapskaitytos, Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikti duomenys 2013-12-31 datai neatitinka tikrovės (l t., b.l. 1-12).

Iš FNTT Klaipėdos apygardos valdybos reikalavimų matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. L. buvo pareikalauta pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolai, UAB (duomenys neskelbtini) raštas, perdavimo aktai patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą (l t., b.l. 21-34).

2015-10-15 specialisto išvadoje Nr.5-3/78 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005-09-03 iki 2012-07-26 44 atvejais kasos pajamų orderiais, iš viso 396 538,51 Lt (114 845,49 Eur), 14 atvejų tiriamuoju laikotarpiu (2006-01-01 iki 2014-10-31) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Nordea bank išrašais bei sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)AB „Swedbank“ išrašais nurodytais mokėjimo pavedimais iš viso 189031,17 Lt (54747,21 Eur) pagrindė bei 3 atvejais atliko užskaitymus iš viso 33209,98 Lt (9618,28 Eur) už prekes ir paslaugas piniginių lėšų avansu gavimą iš užsakovų 41 fizinio asmens iš viso 618779,66 Lt (179210,98 Eur), tačiau pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kada laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2014-07-31 fiziniams asmenims buvo parduotos prekės. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-08-0l iki 2014-09-30 41 PVM sąskaita faktūra (PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos) pagrindė prekių (baseinų įranga) pardavimą užsakovams 41 fiziniam asmeniui iš viso už 618779,66 Lt (179210,98 Eur). UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. gavo 7000,00 Lt iš piliečio H. B. už baseino įrangą, darbus, tačiau pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 6000,00 Lt (1737,72 Eur) (7000,00 Lt - 1000,00 Lt) gavimo, šių pajamų sumos gavimo taip pat neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-10-07 iki 2011-10-07 gavo 17000,00 Lt iš piliečio R. J. D. už baseino įrangą ir darbus, tačiau pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 12133,00 Lt (3513,96 Eur) gavimo, šių pajamų sumos taip pat neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes negalima nustatyti, kur panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) 18133,00 Lt (5251,68 Eur) (6000,00 Lt + 12133,00 Lt). UAB (duomenys neskelbtini) tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas 2014-09-30 pagrindė PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo - baseino dangos 1,65 m iš viso už 2000,00 Lt (579,24 Eur) pardavimo piliečiui A. G.. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą, dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 bei laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, gaudama 2 atvejais iš viso 18133,00 Lt (5251,68 Eur) piniginių lėšų iš piliečių H. B., R. J. D. už baseino įrangą ir darbus, iš viso nuo 14985,95 Lt (4340,23 Eur) pardavimo pajamų, mokesčių administratoriui pateiktose 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. spalio mėn. PVM deklaracijose nepriskaičiavo ir nedeklaravo 3147,05 Lt (911,45 Eur) pardavimo. UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą iš viso 3 890,85 Lt (1126,87 Eur), iš jų: 743,80 Lt (215,42 Eur) pelno mokesčio; 3147,05 Lt (911,45 Eur) PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 3890,85 Lt (1126,87 Eur) nuostolį (l t., b.l 47-187).

Liudytoja apklausta J. M. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere. Kai pradėjo dirbti, buhaltere buvo apiforminta dar ir O. J., tačiau ji sirgo ir faktiškai nedirbo. Ataskaitas, deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai ji pateikinėjo elektroniniu būdu. Bendrovės finansinė būklė buvo sunki, didžiausia įsiskolinimo suma buvo prekių tiekėjams Latvijos įmonei (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai. Įsigytos medžiagos buvo nurašomos kai bendrovės darbuotojai pranešdavo apie tai, kad pagal sudarytas sutartis su užsakovais atliko darbus, t.y. įrengė baseiną. Apie tai jai dažniausiai pranešdavo Klaipėdos regiono vadovas V. K.. Tuomet buhalterinės apskaitos programoje ji atlikdavo medžiagų nurašymus iš sandėlio, tuo pačiu buvo išrašoma pardavimo PVM sąskaita faktūra, kurioje buvo nurodomos parduotos prekės, taip pat buvo suformuojamas ir atliktų darbų aktas. Kokias prekes priskirti konkrečiam objektui kompiuterinėje buhalterinės apskaitos programoje „Konto“ nurodydavo sandėlininkė, taip pat žodžiu jai informaciją patikslindavo montavimo darbus objekte atlikęs darbuotojas arba V. K.. Ji žinojo, kad daug prekių yra išvežta į objektus, tačiau duomenų apie darbų užbaigimą jai niekas nepateikdavo, todėl tvarkydama buhalterinę apskaitą ji nedarydavo prekių nurašymo. UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas atlikinėjo V. K.. Kasos dokumentus surašinėjo ji. Gynus pinigus iš seifo galėjo paimti tiek V. K., tiek G. L.. Taip pat raktus nuo seifo turėjo ir ji. Ji vykdė grynų pinigų apskaitos kontrolę, jei buvo atliekamos operacijos grynais pinigais, ji iš karto surašydavo kasos dokumentus. Kai išėjo gimdymo, o vėliau vaiko priežiūros atostogų, faktiškai jokio buhalterinės apskaitos darbo nebedirbo. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijos už 2014 m. gegužės mėnesį nerengė ir jos VMI nepateikinėjo. Apie 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. išrašytas UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitas-faktūras ji nieko nežino (2 t., b.l. 150-152).

Iš (duomenys neskelbtini) duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovė buvo įkurta 2001-02-21, o 2014-12-23 buvo įregistruotas bankrutuojančio teisinis statusas, bankroto administratoriumi paskirta UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 153-155).

Iš 2016-02-03 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo, banko Nordea pajamų orderio matyti, kad G. L. pateikė dokumentus, patvirtinančius mokesčių sumokėjimą, jis už UAB (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokėjo l 126,87 Eur (2 t., b.l. 183-185).

VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkais yra Latvijos Respublikos piliečiai Ū. G. ir N. U., bendrovės direktoriumi buvo G. L. (2 t., b.l. 1-96).

Liudytojas A. G. parodė, kad planavo savo name įsirenginėti baseiną, todėl 2008 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl baseino įrengimo. Bendravo su šios įmonės darbuotoju V. K., kuris pasiūlė padaryti baseino įrengimo projektą. Prieš pradedant daryti projektą, reikėjo sumokėti avansą. V. K. sumokėjo 2000 Lt avansą. Baseino įrengimo kaina buvo 30000 Lt. Kai UAB (duomenys neskelbtini) padarė baseino įrengimo projektą, jis persigalvojo ir nusprendė baseino nebeįrenginėti. UAB (duomenys neskelbtini) jokių baseino įrengimo darbų nepradėjo. 2000 Lt avansas nebuvo grąžintas. UAB (duomenys neskelbtini) baseino įrengimo paslaugų nesuteikė, jis iš šios įmonės jokių prekių nepirko, nuo 2009 m. su įmonės atstovais nebebendravo (2 t., b.l. 116-118).

Liudytojas H. B. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl baseino įrengimo. Bendravo su šio įmonės darbuotoju V. K., su kuriuo susitarė, kad jam UAB (duomenys neskelbtini) su savo medžiagomis įrengs baseiną. V. K. pateikė pasirašyti sutartį, prie sutarties buvo pridedama ir sąmata. Nors pagal sutartį UAB (duomenys neskelbtini) turėjo atlikti visus baseino įrengimo darbus, tačiau faktiškai atliko tik nedidelę dalį baseino įrengimo darbų, nes dėl užimtumo UAB (duomenys neskelbtini) darbininkai delsė atlikinėti darbus. Didžiąją dalį darbų jis atliko savo jėgomis. Baseino įrengimo darbai buvo atliekami 2010 metų vasarą. Jis faktiškai iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko tik medžiagas baseino įrengimui ir tai tik dalį medžiagų nurodytų sąmatoje. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai atliko tik hidroizoliacinės dangos priklijavimo darbus. UAB (duomenys neskelbtini) už darbus ir medžiagas 2010 m. iš viso sumokėjo apie 7000 -10000 Lt, tikslios sumos neprisimena, tačiau ji nebuvo mažesnė kaip 7000 Lt (2 t., b.l. 121-122).

Liudytojas R. J. D. parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl baseino įrengimo. Bendrvo su bendrovės atstovu V. K.. Avansą ir kitus mokėjimus už baseino įrengimą ir įrangą mokėjo jo žmona arba jis bendrovės darbininkams, kurie atlikinėjo darbus. Viso sumokėjo 17000 Lt. Darbai buvo atliekami nuo 2009 m. spalio mėn., o baigti 2001 m. spalio mėn. Darbininkai gaudami pinigus pasirašinėjo sutarties paskutiniame lape nurodydami sumą, datą, savo vardą, pavardę. Rangos sutartį turi ir gali pateikti. V. K. 2010 m. balandžio mėn. pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir darbų priėmimo aktą, tačiau juose buvo nurodyta tik 4000 Lt darbų ir medžiagų vertė (2 t., b.l. 127-131).

Iš R. J. D. prie apklausos protokolo pridėtų dokumentų matyti, kad rangos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2009-09-11, jos paskutiniame lape yra daryti rankraštiniai įrašai patvirtinantys pinigų mokėjimą, pinigų gavėjai E. V., E. B. rankraštiniais įrašais parašo kokias sumas gavo, nurodo datą, savo vardą, pavardę bei pasirašo. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) lokalinę sąmatą nustotoma, kad suderinta baseinų įrengimo kaina 14000 Lt. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2010-04-29 PVM sąskaitą faktūrą serija BAS Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad medžiagų ir darbų kaina yra tik 4000 Lt (2 t., b.l. 132-140).

Liudytojas E. B. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) santechniku-montuotoju. Jo tiesioginis vadovas buvo G. L.. Iš užsakovų jam yra tekę priiminėti pinigus tik pavieniais atvejais ir nedideles sumas. Pinigus jis atiduodavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. L.. Priimant pinigus jis jokių dokumentų nesurašydavo, jokie pinigų priėmimo dokumentų blankai jam nebuvo išduodami. Dokumentus turėjo surašinėti įmonės administracijos darbuotojai. Kiek pinigų paimti iš kliento nurodydavo G. L.. Peržiūrėjęs parodytą UAB (duomenys neskelbtini) sutartį sudarytą su užsakovu R.J. D. gali pasakyti, kad užsakovo ir šio konkretaus objekto neprisimena. Sutarties pabaigoje jis yra daręs rankraštinius įrašus dėl pinigų paėmimo iš užsakovų, o būtent įrašai daryti 2010-08-18 dėl 3000 Lt priėmimo, bei 2010-08-19 darytas įrašas dėl 1000 Lt priėmimo yra daryti jo ranka, ties jo vardu ir pavarde yra jo parašai. Jei sutartyje yra jo parašai, reiškia iš užsakovo jis paėmė nurodytas sumas. Pinigus priimtus iš užsakovo parvežė į įmonės administracines patalpas ir atidavė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. L.. (2 t., b.l. 141-143).

Liudytojas E. V. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) elektriku-montuotoju. Jo tiesioginis vadovas buvo G. L., kuris nurodydavo kokius darbus reikia dirbti, taip pat nurodymus susijusius su darbų atlikimu duodavo vadybininkas V. K.. Kartais iš užsakovų priiminėjo pinigus už atliktus darbus ir atvežtą įrangą. Priimtus iš užsakovų pinigus visada atiduodavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. L. arba vadybininkui V. K., ar buhalterei O. J.. Kiek pinigų paimti iš kliento nurodydavo G. L. arba V. K.. Peržiūrėjęs parodytą UAB (duomenys neskelbtini) sutartį sudarytą su užsakovu R.J. D. gali pasakyti, kad dirbo įrengiant baseiną šiam užsakovui, objektas buvo netoli (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. UAB (duomenys neskelbtini) sutartyje, sudarytoje su R.J. D., jos pabaigoje jis daręs rankraštinius įrašus dėl pinigų paėmimo iš užsakovų, o būtent įrašai daryti 2009-10-07 dėl 2000 Lt priėmimo, 2009-10-21 darytas įrašas dėl 1500 Lt priėmimo, 2010-04-08 darytas įrašas dėl 1000 Lt priėmimo, 2011-10-07 darytas įrašas dėl 1500 Lt priėmimo yra daryti jo ranka, ties jo vardu ir pavarde yra jo parašai. Jei sutartyje yra jo parašai, reiškia iš užsakovo jis paėmė nurodytas sumas. Pinigus priimtus iš užsakovo parvežė į įmonės administracines patalpas ir atidavė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. L. arba V. K. (2 t., b.l. 145-146).

Liudytojas V. K. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, po to projektų vadybininku, vėliau Klaipėdos regiono vadovu. Įmonės vadovas buvo G. L.. Jo pagrindinis darbas buvo susijęs su klientų paieška, paslaugų reklamavimas parodose, taip pat sudarinėdavo sąmatas, sutartis su užsakovais, kontroliavo darbų atlikimą, bendravo su architektais ir pan. Kartais jis iš užsakovų priiminėjo grynus pinigų už atliktus darbus ir atvežtą įrangą. Priimant pinigus buvo surašomas kasos pajamų orderis. Kas atlikinėjo kasininko pareigas nežino. Kasos pajamų orderius kompiuteriu surašinėjo bendrovės buhalterė O. J., o vėliau J. R.. Priimtus iš užsakovų pinigus jis visada atiduodavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. L. arba buhalterijos darbuotojai. Įmonės administracinėse patalpose buvo įrengtas seifas, kuriame ir buvo saugomi gryni pinigai. Sudarius sutartį jos vykdymą ir užsakovo atsiskaitymą už tiektas medžiagas ir atliktus darbus kontroliuodavo jis arba direktorius G. L.. Kartais grynus pinigus iš klientų priiminėjo UAB (duomenys neskelbtini) darbininkai, kurie atlikinėjo įrangos montavimo darbus. Jie priimtus pinigus parveždavo į ofisą ir atiduodavo direktoriui G. L. arba buhalterijos darbuotojams. Kartais jis darbininkams nurodydavo kiek iš užsakovo paimti pinigų. Dažniausiai tokie atvejai buvo, kai užsakovai buvo toliau nuo Klaipėdos. Peržiūrėjęs parodytą UAB (duomenys neskelbtini) sutartį sudarytą su užsakovu R.J. D. gali pasakyti, kad ją sudarė ir pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Užsakovui R.J. D. UAB (duomenys neskelbtini) įrenginėjo baseiną. UAB (duomenys neskelbtini) sutartyje, sudarytoje su R.J. D., jos pabaigoje yra daryti rankraštiniai įrašus dėl pinigų paėmimo iš užsakovo, o būtent įrašai daryti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų E. V. ir E. B.. Kadangi užsakovas R.J. D. gyveno (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, jam pačiam atvykti į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą Klaipėdoje buvo toli, tai jie buvo sutarę, kad pinigus jis paduos darbininkams. Įrašai apie priimtus pinigus iš J. D., jo sutarties egzemplioriuje buvo daromi užsakovo iniciatyva, jis norėjo kontroliuoti kiek pinigų yra sumokėjęs. Užsakovui R.J. D. turėjo būti surašyti grynų pinigų priėmimo dokumentai. Dokumentus turėjo surašyti kasininkas ir jie turėjo būti nuvežti užsakovui, arba dokumentai turėjo būti išsiųsti paštu. Peržiūrėjęs parodytą UAB (duomenys neskelbtini) sutartį sudarytą su užsakovu H. B. gali pasakyti, kad jis ją sudarė ir pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Užsakovui H. B. UAB (duomenys neskelbtini) baseino įrengimo darbų neatlikinėjo, nors ir buvo sudaryta sutartis. Šis užsakovas pats atliko baseino įrengimo darbus ir vėliau pirko cheminius preparatus baseino vandeniui valyti. Ar UAB (duomenys neskelbtini) šiam užsakovui tiekė baseino įrengimui reikalingą įrangą neprisimena (2 t., b.l. 148-149).

Aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia G. L. kaltę ir tokios jo veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad tiek paties kaltinamojo G. L. parodymai, tiek liudytojų parodymai, specialisto išvada, Klaipėdos apskrities VMI raštai, dokumentų pateikimo protokolas, Registrų centro duomenys ir kita bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis G. L. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir dalies ūkinių operacijų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą taip pat į dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, G. L., veikdamas per įmonės buhalterę, nesupratusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti mokestinės prievolės, į įmonės pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą ir juos pateikė Klaipėdos apksrities VMI. Kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 220 str. 1 d. bei BK 222 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. L. anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis dirba. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą. Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., galutinė paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje adresu Pilies g. 12a, Klaipėda, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotini bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (l 506,40 eurų) dydžio baudą.pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (l 129,80 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., G. L. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą bausmę - 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ sstr. 1 d., 2 d., G. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 40 MGL (l 506,40 eurų) dydžio baudą.

Kaltinamajam G. L. išaiškinti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje, Pilies g. 12a, Klaipėdoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.