Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-06-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-196-903/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-22
Bylos Nr.
II-196-903/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00608-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-196-903/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00608-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J.,

Institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, ir Institucija) 2018-05-10 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas Ž. S. 2018-03-26 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-10061-2018 R. J. už tai, kad jis 2018-02-16 20.02 val. (duomenys neskelbtini)gatvių šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo „M. B.“ keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas E. R. 2018-05-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 75 Eur baudą.

Šalies argumentai

R. J. skundu prašo panaikinti Institucijos 2018-05-10 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti. Skunde nurodyta, kad priimant 2018-05-10 nutarimą buvo pažeisti teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo principai, nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi nutarimą surašęs specialistas neatsižvelgė į esmines įvykio aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Eismo įvykio metu Lietuvos Respublikos nepriklausomybės 100-mečio proga 2018-02-16 miesto centrinėje dalyje (šviesų festivalis ir kt.) vyko daug renginių ir eismo sąlygos buvo sudėtingos, buvo pilna eismo dalyvių ir konkreti eismo sankryža buvo sausakimša. Jis atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini)ir sankryžoje iš ketvirtos juostos suko į kairę, į Taikos prospektą. Automobiliai šia juosta judėjo labai lėtai, nes sankryža buvo užkimšta, buvo praleidžiami ir degant draudžiamam signalui manevro į kairę nepabaigę automobiliai. Tačiau visi eismo dalyviai elgėsi kultūringai ir kantriai laukė, kol atsilaisvins jų eismo juosta ar jiems užsidegs žalias šviesoforo signalas. Tą stebėjo ilgą laiką, nes tik po kelių šviesoforo ciklų išvažiavo į sankryžą ir atsistojo pirmas, turintis teisę sukti į kairę - turėjo idealią galimybę stebėti tiek šviesoforą, tiek iš priekio priešpriešinės juostos tiesiai važiuojančius automobilius. Iš priešpriešos automobiliai irgi suko į kairę (link centro), jis įvažiavo į priešpriešinės krypties 4 eismo juostą, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, užsidegė geltonas. Iš priešpriešinės trečios juostos važiuojantis automobilis sustojo priešais sankryžą, praleisdamas jį - tuo metu jau užsidegė raudonas šviesoforas. Jis, turėdamas teisę užbaigti manevrą, privažiavo prie priešpriešinės antros eismo juostos, įsitikino, kad ji laisva, ir pradėjo važiuoti, pabaiginėdamas manevrą. Tuo metu dideliu greičiu tiesiai atlėkė automobilis ir trenkėsi į jo automobilio galinę dalį, nuo smūgio jo „M. B.“ S klasės automobilį, sveriantį 2,5 tonos, apsuko 180 laipsnių kampu - ši aplinkybė patvirtina, kad M. S. prieš sankryžą ne tik kad nestabdė, bet ir važiavo dideliu greičiu. Kaip suprato po autoįvykio iš M. S. automobilio keleivių tarpusavio pokalbių, jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve trečia juosta, kelis šviesoforo ciklus dėl eismo intensyvumo neprivažiavo ir nepravažiavo sankryžos. Todėl susinervino, kai prie geltono signalo priekyje buvę automobiliai vėl sustojo (praleisdami jį (R. J.) ir jau užsidegus draudžiančiam geltonui arba raudonui signalui). Tuo metu atsilaisvino antra eismo juosta, ir jie tada skubiai persirikiavo į laisvą antrą eismo juostą ir kuo skubiau norėjo pravažiuoti sankryžą, nepaisant, kad jam jau degė raudonas šviesoforo signalas. Būtent todėl ir nebuvo automobilio stabdymo žymių, bei buvo didelis jų automobilio greitis. Šias aplinkybes patvirtina ir pats vairuotojas M. S. savo paaiškinime: iš pradžių rašo, kad važiavo antra eismo juosta, po to ištaiso kad pirma, po to vėl ištaiso kad antra (čia jis turi mintyje juostas, kuriomis galima važiuoti tiesiai), nurodo, kad nesimatė trečioje priešpriešinėje juostoje sukančiųjų į kairę, kas yra absoliutus blefas - eismo juostos yra plačios ir matomumas sankryžoje yra pakankamas. Iš kitos pusės, tai, kad M. S. trenkiasi į jo automobilio galinę dalį, bei tai, kad paaiškinime pripažįsta, kad jam degė ar mirksėjo žalia šviesoforo spalva, įrodo, kad jis skubėjo pabaigti pervažiuoti sankryžą, todėl, neįsitikinęs saugumu, nepristabdydamas įvažiavo į sankryžą, nes leistinu greičiu važiuojant, negali nepastebėti sukančio į kairę ir laiku sustabdyti. Šias aplinkybes jis (R. J.) nurodė pareigūnams ir, susipažinęs su byla, prašė papildomai jas išsiaiškinti - apklausti kitus eismo dalyvius, kuria gi eismo juosta važiavo M. S. (nes nei vienas iš jų šios aplinkybės paaiškinime nenurodo), tačiau į šį jo prašymą nebuvo atsižvelgta, o tai yra esminė bylos aplinkybė. Juo labiau, kad niekaip nepaaiškinamas ir kitas faktas: šalia M. S. keleivio vietoje sėdėjęs, įvykį puikiai matęs V. L. savo paaiškinime nurodo, kad tariamai jie vieną automobilį, sukantį į kairę, praleido, o po to trenkėsi į jį. Kadangi sankryža buvo sausakimša, tai akivaizdu, kad to negalėjo būti (nes jis stovėjo pirmas eilėje sukti į kairę). Iš kitos pusės tai patvirtina, kad jie važiavo degant raudonam šviesoforo signalui - nes sausakimšose sankryžose paprastai leidžiama sukti į kairę tik vienam automobiliui, kai tiesiai važiuojančiam jau dega raudonas signalas. Šios aplinkybės ir įrodymų analizė patvirtina, kad M. S. nepaisė tuo metu sankryžoje susidariusio eismo intensyvumo, tinkamai neįvertino eismo sąlygų, įvažiavo į sankryžą jau degant raudonam šviesoforo signalui, viršijo saugų greitį ir nors matė, kad dar jis nebaigė manevro, nemėgino išvengti susidūrimo, nemažino greičio ir nestabdydamas, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 160 p., atsitrenkė į jo automobilio galą. KET numatyta, kad jei manevras pradėtas esant leidžiamai situacijai, net jai pasikeitus, privalu leisti užbaigti manevrą. Jokiu būdu nelaikomas priimtinu vairuotojo sprendimas jau sankryžoje manevruojančias transporto priemones mėginti aplenkti, pralenkti, apvažiuoti, o tuo labiau į jas atsitrenkti. M. S. atsitrenkė į jo automobilio galinį ratą, kas patvirtina, kad jis jau buvo bebaigęs manevrą, kas akivaizdžiai paneigia bet kokius jo paaiškinime nurodytus teiginius, kad į sankryžą jis išniro iš niekur. M. S. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, nepraleido ir neleido jam užbaigti manevro, viršijo leistiną greitį ir sukėlė avariją. Priešingai, nei rašoma pareigūno Ž. S. tarnybiniame pranešime, jis savo paaiškinime iš karto nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ važiavo degant raudonam signalui, be to, buvo įsitikinęs, kad sankryža filmuojama ir jo nekaltumą patvirtins vaizdo įrašas. Tačiau tik po gero mėnesio, pabendravęs su pareigūnu, kuris nusprendė jį apkaltinti, įsitikino, kad sankryža nėra filmuojama, todėl ir kreipėsi į spaudą, ieškodamas autoįvykio liudininkų. Ne tik jis, bet ir kartu važiavusi jo žmona, bei dar vienas byloje apklaustas liudininkas taip pat patvirtino, kad „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis važiavo per draudžiamą signalą.

Atsiliepimas

Klaipėdos AVPK atsiliepimu prašo R. J. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018-05-10 priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad R. J. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas transporto priemonę per reguliuojamą šviesoforu sankryžą, sukdamas į kairę pusę nepraleido automobilio važiuojančio tiesiai ir su juo susidūrė. Įvykio metu nukentėjo kartu važiavusi keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas. Administracinėje byloje yra surinkti visi įrodymai dėl R. J. padaryto administracinio nusižengimo, nutarimas priimtas teisėtai ir objektyviai įvertinus visus įrodymus (policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, paaiškinimai), todėl R. J. skunde nurodytos aplinkybės byloje nėra reikšmingos. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. J. skundą palaikė, prašė panaikinti skundžiamą 2018-05-10 nutarimą skunde išdėstytais motyvais ir bylą grąžinti Institucijai tirti iš naujo. Nurodė, kad jo vairavimo stažas 30 m. Per tą laikotarpį stambių eismo įvykių neturėjo. Jis prie šviesoforo laukė ilgai, kol pagaliau prie šviesoforo jis atsistojo pirmas. Jis suko į kairę, iš priešpriešinės 4 eismo juostos automobilis taip pat suko į kairę, kitas automobilis 3 juostoje, užsidegus raudonai, sustojo ir jį praleido. Jis apsižiūrėjo, ar antroje juostoje nieko nėra, ir tęsė manevrą. Baigiant manevrą pajuto smūgį į dešinį galinį ratą. Tas automobilis atsirado iš niekur, labai greitai atlėkė. Greitis buvo didelis, nes apsukti 180 laipsnių kampu jo automobilį „M. B.“, sveriantį 2,5 tonas, yra sunku. Jo manymu, „(duomenys neskelbtini)“ važiavo dideliu greičiu ir per raudoną šviesoforo signalą. Pagal KET taisykles jį turėjo praleisti ir leisti pabaigti manevrą. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio keleivių paaiškinimai, jo nuomone, yra standartiniai, važiavo 40 km/h, per žalią. Paaiškėjus, kad ši sankryža nefilmuojama, jis davė skelbimą, kad ieškomi liudininkai, matę eismo įvykį, atsiliepė vienas žmogus. Pareigūnų paprašius apklausti liudytojus, jie nekreipė dėmesio. Vertinant „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo paaiškinimą bei keleivių paaiškinimus, mano, kad jie prieštaringi, todėl prašo perduoti tirti iš naujo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E.Kliaugienė nurodė, kad su skundu nesutinka. Mano, kad reikia tik apklausti liudytojus ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).

Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad R. J., ginčijamu 2018-05-10 nutarimu buvo paskirta 75 eurų bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2018-02-16, 20.02 val. (duomenys neskelbtini) šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė.

Teismo posėdžio metu R. J. paaiškino, kad įvažiavo į sankryžą, apsidairė, priešais atvažiuojančių automobilių nematė, pradėjo manevrą į kairę, ir manevro gale pajuto smūgį į dešinės pusės, jo vairuojamo automobilio, galinį ratą, po smūgio jį apsuko 180 procentų kampu. Jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas kitas vairuotojas, nes jis akivaizdžiai viršijo greitį ir dėl to nesugebėjo sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo.

Šie R. J. paaiškinimai rodo, kad nuo manevro į kairę pradžios iki susidūrimo, atsižvelgiant į automobilio „M. B.“ ilgį ir atsitrenkimo į jį vietą, R. J. galėjo nuvažiuoti apie 5 metrus, o šį atstumą važiuodamas 10 km/h (2,78 m/s) greičiu jis galėjo nuvažiuoti per apie 1,8 sekundes, o važiuodamas 20 km/h (5,56 m/s) greičiu per apie 0,9 sekundes. Tuo tarpu iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. S. paaiškinimo matyti, kad jis važiavo apie 40 km/h (11,11 m/s), todėl važiuodamas tokiu greičiu per 1,8 sekundes jis galėjo nuvažiuoti apie 20 metrų, o per 0,9 sekundes apie 10 metrų. Pažymėtina ir tai, kad R. J. važiavo greitėjančiai, o M. S., pamatęs kliūtį, tikėtina turėjo galimybę bent jau pristabdyti ir sumažinti vairuojamo automobilio greitį, todėl jo nuvažiuotas atstumas per aptartą laiką galėjo būti ir didesnis. Tokioje aptartoje situacijoje, teismo nuomone, pagal byloje surinktus įrodymus, be ekspertų paaiškinimų ar išvadų, patikimai konstatuoti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. S. tinkamai elgėsi pagal kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punkto reikalavimus ir neturėjo techninės galimybės savalaikiai stabdydamas vairuojamą automobilį sumažinti jo važiavimo greitį ir išvengti susidūrimo su R. J. vairuojamu automobiliu, nėra galimybės. Iš to seka, kad eismo įvykio kilimą galėjo lemti ne tik automobilio „M. B.“ vairuotojo R. J. veiksmai, pažeidžiant kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, bet ir automobilio „Opel“ vairuotojo M. S. veiksmai, pažeidžiant kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus. Taigi siekiant nustatyti, kurio iš susidūrusių automobilių vairuotojo aptarti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t.y. apklausti ne tik automobilių vairuotojus, bet ir liudytojus, važiavusius bei mačiusius eismo įvykį, dėl eismo įvykio aplinkybių (matomumo, greičio, šviesoforo signalo ir kt.), galimai atlikti jų parodymų patikrinimą vietoje, siekiant surinkti kuo tikslesnius duomenis apie automobilių važiavimo trajektorijas ir susidūrimo mechanizmą, galimai atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje, gauti eismo įvykio ekspertų paaiškinimus, ir atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus, o surinkus visus galimus reikšmingus duomenis, esant būtinumui, paskirti ir eismo įvykio ekspertizę. Tokia teismo išvada atitinka ir teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos AVPK 2018-05-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Klaipėdos AVPK nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-05-10 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus