- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-1222-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- I. Š.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-30-486/2010 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui I. Š. dėl paskolos priteisimo ir atsakovo I. Š. priešieškinį ieškovui J. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 15000 Lt skolos, 5 proc. įstatymo nustatytas palūkanas bei procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-06-15 pagal rašytinę paskolos sutartį I. Š. iš ieškovo gavo 15000 Lt paskolą, o visą paskolos sumą skolininkas įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2007-07-15. I. Š. nuo 2007-07-15 vengia grąžinti gautą paskolą, kurios gavimą patvirtino 2007-06-15 paskolos raštelyje atsakovo parašas. 2007-09-24 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, ragindamas jį per 14 dienų informuoti, ar sutinka grąžinti 2007-06-15 gautą paskolą. Atsakovas už termino įvykdyti prievolę praleidimą privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.1 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas I. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas teigia, jog jokių pinigų jis iš ieškovo neskolino ir jokių pinigų ieškovas atsakovui neperdavė. Atsakovas pažymi, jog 2007-06-15 atsakovui I. Š. važiuojant J. G. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai apgadintas, bei sužalotas žmogus, sėdėjęs kitame automobilyje. Ieškovas už sugadintą automobilį iš atsakovo I. Š. pareikalavo 15000 Lt. Atsakovas parašė raštelį, jog skolingas ieškovui J. G. 15000 Lt, tačiau jokių pinigų atsakovas iš ieškovo negavo.
Šalies argumentai
Atsakovas I. Š. pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti 2007-06-15 rašytą paskolos sutartį negaliojančia, kaip sudarytą psichologinio smurto įtakoje ir atsakovui nenaudingomis sąlygomis. Nurodė, kad sudaroma sutartis yra dviejų asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, todėl būtinas sutarties elementas yra savanoriškumas, kuris nesuderinamas su prievarta. Bet kokie veiksmai, lemiantys šalies valios trukumus, gali lemti sutarties negaliojimą. 2007-06-22 atsakovui rašant paskolos raštelį, aiškiai buvo išreikštas jo valios trūkumas, atsakovas negavo pinigų, jais nedisponavo, todėl paskolos raštelis pripažintinas kaip sudarytas smurto įtakoje bei jam nenaudingomis sąlygomis. Psichologinis smurtas pasireiškė tokiais veiksmais: 2007-06-15 važiuojant (duomenys neskelbtini) prie bibliotekos atsakovas su draugu P. Š. pamatė pažįstamą R. ir pažįstamą J. G.. Atsakovas paklausė J. G., kaip važiuoja jo automobilis Audi A 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsakė, kad atsakovas gali pabandyti pravažiuoti. Atsakovui vairuojant Audi A 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) esančią degalinę, automobilis Audi 80 nepraleido atsakovo vairuojamo automobilio ir susidūrė. Kadangi atsakovas sudaužė J. G. automobilį, laikinai davė savo. Kitą dieną po autoįvykio ieškovas ir atsakovas susitiko degalinėje, ieškovas atidavė atsakovui raktelius nuo jo automobilio ir pareikalavo sumokėti 15000 Lt už sudaužytą automobilį. Atsakovas bandė aiškinti, kad draudimas sumokės, kad atsakovas yra nekaltas, tačiau J. G. į tai nekreipė dėmesio ir griežtai reikalavo sumokėti 15000 Lt. Atsakovui nesutikus parašyti pasižadėjimo dėl pinigų grąžinimo, ieškovas pagrasino, kad pasamdys draugus, kurie užsiima pinigų „išmušimu“ bei demonstratyviai ištraukė mobilų telefoną, lyg ruošdamasis skambinti minėtiems draugams. Atsakovas labai išsigando, todėl sutiko parašyti ieškovo sakomą tekstą, tačiau jokie pinigai atsakovui nebuvo perduoti. J. G. ne kartą kalbėjo su atsakovo tėvais apie pinigų grąžinimą, sakė, kad draudimas po tyrimo turėtų išmokėti 9500 Lt. I. Š. teigia, jog 2007-06-15 raštelis buvo išgautas, taikant psichologinį smurtą, tiesiogiai grasinant atsakovo sveikatai bei tėvų turtui. Tai, kad atsakovas iš J. G. niekada nesiskolino pinigus, ir tai, kad paskolos raštelis surašytas psichologinio smurto įtakoje, patvirtina 2008-09-15 Vilnius rajono apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (LR CK 1.91 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas J. G. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas I. Š., nenorėdamas grąžinti 15000 Lt skolos, pagal 2007-06-15 rašytinę paskolos sutartį bei pasinaudodamas tuo, kad tą pačią dieną, važiuodamas ieškovo automobiliu Audi A 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį sudaužė - abu jam ekonomiškai nenaudingus įvykius sudėjo į vieną ir nesiruošia ieškovui grąžinti nei gautos paskolos, nei atlyginti žalos, padarytos eismo įvykio metu. 2007-09-24 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, ragindamas jį per 14 dienų informuoti ieškovą, ar jis sutinka grąžinti 15000 Lt paskolą, įspėdamas, kad priešingu atveju kreipsis į teismą dėl paskolos grąžinimo. Kad atsakovas 2007-06-15 pasirašė paskolos sutartį ir gavo pinigus, patvirtina tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę sutartiniai santykiai. Atsakovas I. Š. dėl tariamo psichologinio smurto prieš jį į Vilniaus miesto VPK kreipėsi 2008-02-19, t.y. po to, kai iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo gavo ieškinį su dokumentais dėl 15000 Lt skolos priteisimo (LR CK 6.210 str., 6.261 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-11-02 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė:
1) Ieškovo J. G. ieškinį atsakovui I. Š. dėl paskolos priteisimo atmesti;
2) Atsakovo I. Š. priešieškinį ieškovui J. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti bei pripažinti 2007-06-15 paskolos sutartį tarp J. G. ir I. Š. nesudaryta;
3) Priteisti iš ieškovo J. G.: atsakovo I. Š. naudai - 2450 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai - 80,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad liudytoja M. Š. parodė, jog ji yra atsakovo I. Š. motina. Apie avariją Pramonės gatvėje liudytoja sužinojo iš sūnaus, praėjus maždaug dviem savaitėm po įvykio. Sūnus pasakė, kad sudaužė svetimą automobilį Audi A6 ir kad jį privertė parašyti skolos raštelį dėl 15000 Lt grąžinimo. Sūnus sakė, kad ieškovo jis gerai nepažįsta, matė jį du kartus. Po autoįvykio pas juos buvo atvažiavęs ieškovas su draugu, sakė, kad sūnus sudaužė jo automobilį ir reikalavo 15000 Lt pagal pasirašytą raštelį. Tuo metu namuose buvo liudytojos vyras, mama, tėvas. M. Š. atsisakė duoti pinigus ieškovui. Antrą kartą ieškovui atvažiavus pas juos į namus, liudytoja pasiūlė jam savo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir siūlė primokėti kainos skirtumą. Ieškovas du mėnesius jų automobiliu VW Golf važinėjo į darbą. Liudytoja negirdėjo atvirų J. G. grasinimų, tačiau jis visą laiką buvo piktas ir jo žodžiai buvo su potekste, lyg grasinimas. Liudytojai taip pat yra žinoma, kad jos sūnus I. Š. 2007-06-15 neketino pirkti automobilio. Liudytojas R. N. teismo posėdyje parodė, kad jis pažįsta ir ieškovą, ir atsakovą. Ieškovas yra jo draugas, o atsakovas tik pažįstamas. 2007-06-15 I. Š. paprašė J. G. leisti jam pasivažinėti ieškovo automobiliu Audi A6. Ieškovas leido, atsakovas su savo draugu įsėdo į automobilį ir išvažiavo, o liudytojas liko kartu stovėti su ieškovu. Vėliau paskambino kažkoks pažįstamas ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), yra sudaužytas ieškovo automobilis. R. N. kartu su J. G. sėdo į atsakovo automobilį VW Golf ir nuvažiavo į autoįvykio vietą. Ten jau buvo atvykusi policija, ieškovo automobilis Audi A6 stovėjo sudaužytas. Iš policijos namo jie važiavo trise – liudytojas, ieškovas ir atsakovas. Apie ką jie kalbėjosi automobilyje, R. N. neatsimena. Atvažiavę pas liudytoją namo, ieškovas liko pas jį nakvoti, o atsakovas išvažiavo namo. Apie paskolos raštelį 15000 Lt sumai liudytojui nieko nežinoma ir jis nematė, ar buvo perduoti atsakovui šie pinigai, ar ne. Ikiteisminio tyrimo metu jis pasirašė savo apklausos protokolą neskaitęs, nes jis buvo parašytas lietuvių kalba, vertėjo policijoje nebuvo ir niekas jam neišvertė užfiksuotų parodymų. Teisingus parodymus jis duoda teisme. Apklaustas 2010-10-19 vykusiame teismo posėdyje liudytojas R. N. papildė, kad būdamas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-14 liudytoju jis pasakojo tyrėjai apie 2007 m. vasarą įvykusį įvykį. Apklausos protokolą jis pasirašė neskaitęs, nes tyrėjos raštas buvo sunkiai įskaitomas. Perskaityti apklausos protokolo jis tyrėjos neprašė. Apklausos pabaigoje tyrėja liepė jam parašyti, kad protokolą jis perskaitė ir kad viskas surašyta teisingai, todėl R. N. tą ir parašė. Prieš apklausos pradžią jis buvo pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą. Lietuvių kalbą jis moka nelabai gerai, kartais kai ko nesupranta. Teismo posėdyje liudytojas patvirtino, kad jis tikrai nieko nežinojo apie paskolos raštelį, taip pat nematė 15000 Lt perdavimo fakto atsakovui I. Š.. Teismo posėdyje liudytoja G. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus rajono PK KP NTS vyr. tyrėja. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-475-08 ji 2008-03-14 apklausė liudytoju R. N.. Liudytojas R. N., prieš duodant parodymus, buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., pasirašė. Jeigu liudytojas nemokėtų lietuvių kalbos, tyrėja kviestų vertėją. Liudytojas R. N. lietuvių kalbą mokėjo, davė parodymus lietuviškai, todėl vertėja apklausos metu nedalyvavo. G. K. paprašė R. N. papasakoti apie įvykį, jis davė parodymus lietuvių kalba, o ji iš jo pasakojimo surašė apklausos protokolą. Jei apklausos metu iškyla klausimų, tyrėja juos užduoda, liudytojas į juos atsako, o ji juos taip pat užrašo. Tokia yra apklausos tvarka. Surašiusi 2008-03-14 liudytojo apklausos protokolą, ji davė perskaityti jį R. N.. Apklausos protokolo pabaigoje įrašyti žodžiai: „Perskaičiau, surašyta teisingai“ yra parašyti R. N. ranka. Apklausta teismo posėdyje liudytoja S. M. parodė, kad ji laikinai eina direktorės pareigas M. M. vidurinėje mokykloje. Liudytoja patvirtino, jog išdavė pažymą I. Š. apie tai, kad jis 2007-06-15, apie 15.00 val. buvo atvykęs į mokyklą grąžinti vadovėlių ir liko padėti remontuoti mokyklą. Tą dieną mokykloje jis išbuvo maždaug iki 20.00-21.00 val. (b.l. 86). Šią pažymą liudytoja rengė I. Š. prašymu 2007-06-27. Jis paaiškino, kad įvyko kažkoks atsitikimas ir jam reikalingas dokumentas, liudijantis, kad jis 2007-06-15 dirbo mokykloje. Tuo metu buvo tvarkomas mokyklos fasadas, nuimami lietvamzdžiai. S. M. pati vakare buvo atvykusi į mokyklą apžiūrėti teritorijos ir matė I. Š.. Jį taip pat matė ten dirbantys darbininkai. Liudytojas P. Š. teismo posėdyje parodė, kad jis pažįsta ieškovą ir atsakovą ir jam žinoma, kad vyksta byla dėl skolos priteisimo už sudaužytą automobilį. 2007 m. vasarą, tikslios datos neatsimena. I. Š. paprašė J. G., kad šis leistų jam pravažiuoti jo automobiliu Audi A6. J. G. sutikus, liudytojas su I. Š. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Prie degalinės I. Š. vairuojamas Audi A6 susidūrė su kitu automobiliu, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Buvo iškviesta policija, surašytas protokolas ir visą tą vakarą jie išbuvo policijoje. Po įvykio I. Š. liudytojui pasakojo, kad J. G. prašė iš I. Š. 15000 Lt už sudaužytą automobilį ir kad viskas būtų įforminta raštiškai. Liudytojo akivaizdoje jokių rašytinių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje paskolos raštelyje, kuriuo ieškovas įrodinėja ginčo šalių paskolos santykių buvimą, pinigų perdavimo faktas paskolos davėjui yra aiškiai užfiksuotas, t.y. atsakovas I. Š. savo ranka rašytame paskolos raštelyje aiškiai nurodė, kad jis gavo iš J. G. 15000 Lt (b.l. 17-18) ir šis skolos dokumentas pilnai atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl teismas preziumavo, kad tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui, t.y. atsakovui I. Š.. Įvertinęs baudžiamosios bylos Nr. 10-1-00475-08 medžiagą, teismas nustatė, kad atsakovas I. Š., gavęs iš teismo ieškinį dėl skolos priteisimo, 2008-02-20 kreipėsi į policiją, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą dėl savavaldžiavimo ieškovui J. G.. Savo pareiškime atsakovas nurodė, kad J. G. privertė jį parašyti paskolos raštelį 15000 Lt sumai už sudaužytą automobilį. Priešingu atveju grasino pasikviesti draugus, kurie „išmušinėja“ skolas, taip pat grasino sunaikinti ar sužaloti atsakovo tėvų turtą. Šias aplinkybes jis patvirtino, būdamas apklaustas liudytoju bei teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą. Būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju R. N. parodė, kad I. Š., vairuodamas J. G. automobilį Audi A6, pateko į avariją bei jį sudaužė. Sekančią dieną I. Š. atvažiavo pas liudytoją bei kalbėjo su J. G. apie sudaužytą automobilį. Sakė, kad toks automobilis galėtų kainuoti apie 15000 Lt. Po poros savaičių draudimo bendrovei neišmokėjus draudimo išmokos, J. G. pasakė I. Š., kad šis sumokėtų jam 15000 Lt, o pastarasis atiduos dalį pinigų tada, kai jam draudimas išmokės draudimo išmoką. I. sutiko, žadėjo imti iš banko paskolą. Atsakovui nepavykus gauti paskolos, ieškovas ir atsakovas vėl susitiko prie liudytojo namų ir J. G. pasakė I. Š. parašyti paskolos raštelį 15000 Lt sumai. Teismas pažymėjo, kad J. padiktavo I. paskolos raštelio tekstą, o pastarasis jį parašė. Šiame raštelyje I. parašė, kad yra skolingas J. 15000 Lt, tačiau šių pinigų jis negavo, tai buvo pinigai už sudažytą automobilį. Tą pačią dieną ar sekančią J. G. atidavė I. Š. savo sudaužytą automobilį Audi A6. Įvertinęs liudytojo R. N. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, kad jie yra nenuoseklūs ir nesutampa su kitais įrodymais, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00475-08. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojais I. Š., M. Š., D. J. ir J. G., dalyvavo vertėja, nes jie pakankamai gerai nemokėjo lietuvių kalbos. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti tyrėjos G. K. parodymais apie tai, kad vertėja R. N. apklausos metu nebuvo kviesta todėl, kad šis mokėjo lietuvių kalba ir šia kalba davė parodymus. Šį faktą taip pat patvirtina apklausos protokole esantis R. N. parašas, kuriuo jis patvirtino, kad lietuvių kalbą moka. Teismas vadovavosi liudytojo R. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes R. N. yra J. G. draugas ir teismo posėdžio metu teigdamas, kad jam iš viso nieko nežinoma apie paskolos raštelį, bando padėti savo draugui prisiteisti nesuteiktą paskolą. Įvertinęs tokius ieškovo parodymus bei sulyginęs juos su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat remdamasis tikimybės pusiausvyros principu, teismas padarė išvadą, jog egzistuoja didesnė tikimybė, kad paskolos raštelis vis dėlto buvo surašytas ne prieš autoįvykį, o po jo. Tą netiesiogiai nurodė J. G. 2009-10-07 teismo posėdyje, teigdamas, jog paskolos raštelis buvo pasirašytas R. N. kieme ant sudaužyto automobilio Audi A6 kapoto. Šį faktą taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo R. N. parodymai, kuriuose teigiama, kad paskolos raštelis buvo surašytas jo kieme, praėjus maždaug dviem savaitėm po autoįvykio. Atsakovas I. Š. pateikė teismui pažymą, iš kurios darytina išvada, kad 2007-06-15, laikotarpiu nuo 15.00 val. iki maždaug 20.00-21.00 val. jis buvo M. M. vidurinėje mokykloje, padėjo daryti remontą (b.l. 86). Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. M. patvirtino pažymoje nurodytą aplinkybę, nurodydama, jog asmeniškai matė 2007-06-15 vakare mokykloje I. Š.. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas paskolos raštelio surašymo metu buvo pakankamai jauno amžiaus, kad galėtų skolinti ar skolintis tokią nemažą pinigų sumą ir tik vieno mėnesio laikotarpiui. Nors ieškovas iš pradžių teigė, kad jis pinigus užsidirbo dirbdamas, vėliau - kad pinigus užsidirbo iš žemės sklypų perpardavinėjimo, tačiau teismui nepateikė nei vieno įrodymo (pvz. išrašų iš banko sąskaitų, žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, pažymų apie darbo užmokestį ar pan.), iš kurių būtų pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad paskolos sutarties pasirašymo dieną J. G. iš tikrųjų galėjo turėti tokią pinigų sumą ir ją skolinti (LR CK 1.93 str., 6.870 str., 6.871 str., 6.875 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas J. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo J. G. ieškinį dėl 15000 Lt negrąžintos paskolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti, o atsakovo priešieškinį dėl 2007-06-15 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nekreipė dėmesio į tai, kad rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią ir juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiai įrodymais. Ieškovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis turi būti vertinama kaip prima facie įrodymais. Prima facie įrodymu patvirtintas aplinkybes paneigti liudytojų parodymais gali būti leidžiama tik konstatavus, kad draudimas juos panaudoti prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2007-06-15 pasirašytą paskolos sutartį nurodytos pinigų sumos negavo, kaip nurodė atsakovas, todėl jis turėjo pareigą įrodyti, kad pinigai jam nebuvo perduoti, tačiau teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė ieškovui. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo R. N. teisme duotais parodymais dėl pinigų perdavimo aplinkybių. Vienas iš pagrindinių teisės principų, kuriuo grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad iš ne teisės negali kilti teisė. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-11-02 sprendime nenustatė, jog 2007-06-15 paskolos sutartis sudaryta psichologinio smurto įtakoje ir sau nenaudingomis sąlygomis. Teismas tik padarė išvadą, kad pinigų perdavimo faktas šioje byloje neįrodytas. Atsakovo I. Š. veiksmai - kreiptis į policiją po 2007-06-15 paskolos sutarties pasirašymo, praėjus 8 mėnesiams, kaip vienintelis būdas jam iškilusiems finansiniams sunkumams spręsti, yra desperatiškas, bet gerai apgalvotas veiksmas, tačiau neįrodantis, jog ieškovas prieš atsakovo valią privertė jį pasirašyti paskolos raštelį, nes net atsakovo liudytoja S. M. teismo posėdyje patvirtino, kad dar 2007-06-27 atsakovas I. Š. jau ieškojo alibi dėl 2007-06-15 paskolos raštelio pasirašymo teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas vienašališkai ir neobjektyviai vertino kitas šios bylos aplinkybes, nurodydamas, kad ieškovas teikė prieštaringus parodymus dėl paskolos raštelio pasirašymo vietos ir aplinkybių. Byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai įrodo, kad atsakovo I. Š. sprendimas negrąžinti ieškovui iki 2007-07-15 15000 Lt skolos buvo apgalvotas ir jis gerai suvokė paskolos raštelio pasirašymo teisines pasekmes. Teismas neįvertino atsakovo argumentų dėl to, kad ieškovas dėl tariamų grasinimų 8 mėnesius nesikreipė į teisėsaugos organus, t.y. nesiėmė teisėtų ir protingų priemonių, kad išvengtų tariamos prievartos, grasinimų ir šiomis aplinkybėmis pradėjo remtis tik gavęs ieškinį ir kitus procesinius dokumentus (LR CK 1.91 str., 1.78 str. 5 d., 6.871 str. 3 d., 6.875 str. 1 d.).
Atsakovas I. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį netenkinti ir palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad paskolos raštelio buvimo niekas neneigia. Atsakovas tik nurodė, kad paskolos raštelis surašytas bijant realių J. G. grasinimų ir surašytas pačiam sau nenaudingomis sąlygomis. Prima facie - įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, tačiau atsakovas nesutinka su tuo, kad rašytinė paskolos sutartis turi būti vertinama kaip įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas teisingai įvertino paskolos sutartį ir kitus surinktus civilinėje byloje įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pinigai pagal paskolos sutartį perduoti nebuvo. Apeliantas necituoja tų įrodymų, kurių pagrindu padarytos teismo išvados, o cituoja tik tas sprendimo dalis, kurios naudingos, ruošiant apeliacinį skundą. Apeliantas nenurodo, kodėl teismas turėjo vertinti R. N. parodymus, duotus teisme ir, kodėl neturėjo vertinti jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teismas vertino visus šio liudytojo parodymus, visų įrodymų kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas sakė tiesą. Apeliantas taip pat nenurodė, kaip teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Apeliantas nenurodo bylos aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais gali būti grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, todėl, remiantis šiuo argumentu, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CK 6.156 str.,. 6.228 str., 6.871 str.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Įstatymų leidėjas nustatė, kad paskolos sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (LR CK 6.871 str.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp ieškovo J. G. ir atsakovo 2007-06-15 sudarytą sutartį dėl 15000 litų paskolos (b.l. 8, 17-18). Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino pinigų neperdavimo faktą, savaime nereiškia, kad teismas viršijo savo kompetenciją, nes aiškinant sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes dėl šios sutarties sudarymo. Teismas, aiškindamas sutarties sudarymo aplinkybes, pirmiausia išnagrinėjo tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rėmėsi gramatiniu sutarties teksto aiškinimu. Pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių nustatymas ir paskolos sutarties aiškinimas atitinka CK 6.193 str. ir tikruosius šalių ketinimus, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas atsakovui, kaip paskolos gavėjui.
Tai, kad paskolos sutartis yra surašyta ranka, savaime nereiškia, kad ji priskiriama prie oficialių rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią, nes fizinių asmenų ranka surašytas dokumentas nėra priskiriamas prie oficialių rašytinių įrodymų, kuriuos išdavė valstybės ar savivaldybės institucijos (CPK 197 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, nes ieškovas, reikalaudamas priteisti 15000 Lt skolos, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad jis disponavo tokia pinigų suma (CPK 178 str.), o atsakovas, ginčydamas paskolos sutartį, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad 15000 Lt sumos pagal paskolos sutartį negavo (LR CK 6.875 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo liudytojo R. N. teisme duotais parodymais dėl pinigų perdavimo aplinkybių, nes šio liudytojo parodymai yra nenuoseklūs, neatitinkantys byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl teismas pagrįstai nesirėmė šio liudytojo parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas R. N. parodė, kad nematė 15000 Lt pinigų perdavimo fakto atsakovui I. Š..
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pinigų perdavimo faktas šioje byloje neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas objektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, nurodydamas, kad ieškovas teikė prieštaringus parodymus dėl paskolos sutarties pasirašymo vietos ir aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad 2007-06-15 paskolos sutarties sudarymo metu turėjo 15000 Lt sumą. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad apdairus ir protingas asmuo, kurio automobilį vairavęs vairuojas padarė avariją, neskolins pinigų asmeniui, sudaužusiam automobilį, nes tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, logiško, apdairaus ir protingo elgesio standartų (CPK 182 str. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų G. K. ir S. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus ir jų visumą. Teismas nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nustatydamas, kad atsakovas 15000 Lt sumos pagal paskolos sutartį negavo. Ta aplinkybė, kad 15000 Lt suma iš tikrųjų nebuvo atsakovui, kaip paskolos gavėjui, perduota, sudarė teisinį pagrindą pripažinti paskolos sutartį nesudaryta CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Nustačius, kad atsakovas faktiškai pinigų negavo, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti aplinkybių dėl to, ar paskolos sutartis sudaryta psichologinio smurto įtakoje ir atsakovui nenaudingomis sąlygomis, nes bylos nagrinėjimo dalykui esminę reikšmę turėjo pinigų 15000 Lt sumai faktiškas neperdavimas atsakovui.
Ta aplinkybė, kad I. Š. kreipėsi į policiją po 2007-06-15 paskolos sutarties pasirašymo, praėjus 8 mėnesiams, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nustatytam esminiam faktui, kad 15000 Lt suma iš tikrųjų nebuvo atsakovui, kaip paskolos gavėjui, perduota, nes kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigas parodo asmens teisių realizavimą jo pasirinktu būdu įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu atmetė ieškinį ir patenkino priešieškinį, apgindamas atsakovo teises, nes 15000 Lt suma iš tikrųjų nebuvo atsakovui, kaip paskolos gavėjui, perduota. Tokiu būdu laikantis principo, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš nesudarytos paskolos sutarties negali atsirasti prievolė grąžinti pinigus, kurių šalis, kaip paskolos gavėjas, faktiškai negavo. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo ieškovo, kaip proceso šalies, teisės teikti įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atskleidžiant bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.193 str., 6.871 str. 3 d., 6.875 str. 1 d.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 177 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis neįgijo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų atsakovui, kuris nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str. 88 str., 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą.