Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L., būdama AB „Š.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadove, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje, kai žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesus.

Teismo posėdyje J. L. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad VMI juos tikrino ne pirmą kartą. Ji kaip vadovė supranta, kad mokesčius privalo mokėti, bet jei jie nieko nebūtų pirkę, būtų buvę priversti užsidaryti. Tos didelės skolos buvo padarytos buvusio direktoriaus, o ji darė viską, kad jie išliktų. Įmone niekas nepasitiki, nesutinka atidėti apmokėjimų. Ir per šį laikotarpį jie sumokėjo nemažai mokesčių. Įmonė turi daug turto, o likusi skola nėra didelė. Jiems siūlė bankrotą, bet ji iš visų jėgų stengiasi, kad nebūtų bankroto. Per tą laiką jie kreipėmės ir raštu į VMI, kad atidėtų mokėjimus, sudarytų grafikus, bet nesutinka. Jie atsiskaitėme su darbuotojais, bankais. Sutarė su akcininkais, kad atiduosi įsiskolinimą VMI. Jie gyventojų pajamų mokesčius visada mokėjo, o PVM mokėjo pagal išgales.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė L. S. paaiškino, kad su mokesčių inspekcija „Š.“ atsiskaitė labai nedaug. Dėl įsiskolinimo įmonė bandė tartis, bet įstatymo įtvirtinta nuostata, kad restruktūrizuojama įmonė negali sudaryti susitarimo. Šiai dienai einamųjų mokesčių yra likę 41155.85 eurai. Nuo gruodžio skola sumažėjo apie 8.000 eurų.

Be J. L. paaiškinimų, jos kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ( 1 t., b. l. 1-4), Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, 2017 m. rugsėjo 26 d. pradėtas ir 2017 m. spalio 26 d. baigtas AB „Š.“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., b. l. 22-26), J. L. 2017 m. spalio 2 d. paaiškinimu (1 t., b. l. 36-37), Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašais (1 t., b. l. 6-21), mokestinės nepriemokos balansu ir likučių derinimo ataskaitomis (1 t., 27-35), kasos knygos duomenimis (1 t., b. l. 40-88), avanso apyskaitomis (1 t., b. l. 89-199), banko sąskaitų išrašuose esančiais duomenimis (1 t., b. l. 200; 2 t., 1-102).

ANK 120 straipsnis (Kreditorių teisių pažeidimas) numato administracinę atsakomybę įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą. Administracinė atsakomybė numatyta už vieną iš alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pirmąja eile turi būti atsiskaityta pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile - pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile - pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile - pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile - pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymo projekto 2012 m. spalio 19 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Analogiškai CK 6.930¹ straipsnis suprantamas ir teismų praktikoje. Pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2AT-56-696/2015, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagrįstai nubaustas už kreditorių teisių pažeidimą, nors CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų jis ir teigė nesilaikęs norėdamas išsaugoti verslą ir tolygiai paskirstyti mokėjimus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L., būdama AB „Š.“ vadove ir žinodama, kad jos vadovaujama įmonė neturi pakankamai lėšų visiems finansiniams įsipareigojimams patenkinti, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. iš dalies nevykdė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos pareigos sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą pirmiau negu atsiskaityti su žemesnės nei trečios eilės kreditoriais, dėl ko VMI, administruojanti valstybės biudžetą, iš AB „Š.“ negavo dalies turėjusių būti sumokėtų mokesčių. Nagrinėjamu laikotarpiu bendrovė iš viso tiekėjams už prekes ir paslaugas bei kitiems kreditoriams, neįskaitant valstybinių institucijų, sumokėjo 256055,05 Eur. Šiais neteisėtais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. padarė kreditorių teisių pažeidimą. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad J. L. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija nebuvo visiškai nutraukti, t. y. jai buvo sumokėta 8,6% procentų nuo visos išlaidų sumos (kaip nurodyta VMI pareiškime). Tai patvirtino ir VMI atstovas teismo posėdžio metu. Be to, teismo posėdžio metu J. L. pateikė susirašinėjimo su VMI raštus, kurie įrodo, jog ji siekė susitarti dėl nesumokėtų mokesčių mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo. Tokios aplinkybės parodo, kad J. L., būdama bendrovės vadove, stengėsi atsiskaityti su visais kreditoriais, pažeidimas padarytas nepiktybiškai, o dėl to, kad asmuo stengėsi išlaikyti verslą ir jo nesužlugdyti. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad šiuo atveju galimas ANK 34 str. 5 d. taikymas, nes ir minimalios 1400 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 500 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

nutaria:

J. L., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.