- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-13-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- UAB „Vilko pėda“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Regina Eltermanienė Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 24 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilko pėda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilko pėda” ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo A. R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilko pėda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 835,33 Lt skolos, 42,84 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, vykdydamas jam 2007-07-10 ir 2008-04-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. 30-1357 ir Nr. 30-740 pagrindu priskirtas daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo funkcijas, per laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2009-05-31 suteikė atsakovui priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas už 835,33 Lt sumą, tačiau atsakovas neįvykdė savo pareigos atsiskaityti, todėl ieškovui liko skolingas jo reikalaujamas sumas. Ieškovas taip pat nurodė, kad nesvarbu, kas faktiškai naudojasi butu, kadangi pareiga jį išlaikyti kyla jo savininkui, todėl, ieškovo manymu, Vilniaus miesto savivaldybė kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, privalo apmokėti butui suteiktas komunalines paslaugas. Pabrėžė, kad aplinkybė, jog 2006-04-12 Socialinio būsto nuomos sutartis įregistruota viešajame registre, neleidžia buto savininkui savo pareigos išlaikyti butą perkelti nuomininkui. Atsakovo vykdomos socialinės politikos įgyvendinimui negali turėti įtakos paslaugų teikimo subjektai ir teikiamų paslaugų pobūdis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-04-20 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad UAB „Vilko pėda“ 2007-07-10 ir 2008-04-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. 30-1357 ir Nr. 30-740 pagrindu vykdo daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo funkcijas. Ieškovas per laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2009-05-31 butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikė komunalinių (patalpų administravimo) paslaugų už 835,33 Lt sumą. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei asmeninės nuosavybės teise. 2006-04-12 sudaryta bei viešajame registre įregistruota Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 18A tretysis asmuo A. R. įsipareigojo ieškovui mokėti už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikiamas komunalines paslaugas. Ieškovas reikalavimą priteisti suteiktų administravimo paslaugų kainą motyvavo aplinkybe, kad gyvenamoji patalpa, kuriai yra suteiktos paslaugos, yra atsakovo nuosavybė, bei grindė įstatyme įtvirtinta patalpų savininko pareiga išlaikyti savo nuosavybę. Teismas motyvavo, kad CK 4.82 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, o namo administratoriaus suteiktų administravimo paslaugų išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 4 d). Tuo tarpu pagal CK 4.84 str. 3 d., savivaldybės paskirtas namo administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 2 punkte nurodyta, kad administratorius savo veikloje vadovaujasi CK, Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais. Šiuo atveju, akivaizdu, kad teisės aktų, kuriais turi vadovautis administratorius, sąrašas nėra baigtinis. Tokiu būdu, teismas laikė, kad administratorius privalo vadovautis ir Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas aprašu, kurio 5 punkte numatyta, kad savivaldybės patalpų nuomininkai už suteiktas komunalines paslaugas atsiskaito nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškindamas nurodytų teisės aktų turinį, teismas padarė išvadą, kad pareiga sumokėti administracines išlaidas kyla savivaldybės nuomojamų patalpų nuomininkui, o ne savininkui (CK 4.84 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010).
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB „Vilko pėda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Priteisti iš atsakovo apelianto naudai bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad namo administratorių ir buto savininką visų pirma sieja bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros teisiniai santykiai, o šių teisinių santykių turinio negali pakeisti buto savininko vienašališki veiksmai ar susitarimai su trečiaisiais asmenimis, todėl buto savininkas net ir išnuomavęs ar kokiu nors kitu pagrindu tretiesiems asmenims perleidęs teisę naudotis nuosavybės teise priklausančiu butu išlieka atsakingu prieš bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros paslaugas teikiantį subjektą bei turi pareigą atsakyti už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus namo administratoriaus atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, kaip buto savininkas, šiuo atveju atsakovas laikėsi, šių aukščiau nurodytų buto savininko pareigų, juo labiau, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens A. R. sudarytoje 2007-12-06 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. I.39-N07/0636 buvo numatyta nuomotojo pareiga kontroliuoti, kaip nuomininkas vykdo nuomos sutarties sąlygas, atsiskaito su paslaugų teikėjais. Kaip viena iš minėtos nuomos sutarties nutraukimo sąlygų buvo numatyta aplinkybė jei nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir/ar mokesčių už komunalines paslaugas (40.5 punktas) arba kai nuomininkas per 60 kalendorinių dienų nuo nuomos sutarties sudarymo dienos neįvykdo kitų sutartyje numatytų reikalavimų, t.y. nesudaro tiesioginių sutarčių su paslaugų teikėjais (kas šiuo atveju ir nebuvo padaryta). Įvertinus skolos už suteiktas paslaugas susidarymo laikotarpį yra akivaizdu, kad atsakovas visiškai nevykdė sutarties laikymosi kontrolės, tokiu būdu sudarydamas sąlygas augti įsiskolinimams paslaugų teikėjams (tarp jų ir ieškovui) už butui suteiktas paslaugas. Be to, ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, nebuvo nuomos sutarties šalis, neturėjo galimybės kontroliuoti, kaip buvo laikomasi sutarties sąlygų ar daryti įtakos tokios sutarties sąlygoms, todėl reikia konstatuoti, kad atsakovas, vienašališku sprendimu perkeldamas nemokumo riziką UAB „Vilko pėda“ ir nevykdydamas jokios savo nuosavybės teise priklausančiose patalpose gyvenančių asmenų atsiskaitymų kontrolės, nebuvo sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vietos savivaldos įstatymo pagrindu vykdydama socialinio būsto suteikimo funkciją, žinojo ir turėjo žinoti, kad socialinį būstą gaunantys asmenys dažnai nemoka jokių su naudojimusi jiems perleistu butu susijusių mokesčių, tarp jų ir atsakovui mokamo nuomos mokesčio, todėl privalėjo imtis tinkamų veiksmų siekiant užkirsti kelią nuolatiniam socialinio būsto nuomininkų skolų už suteiktas paslaugas didėjimui. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio reikalavimus nepagrįstai rėmėsi LAT 2010-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Nepaisant to, kad minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, kas turi atsakyti už savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, pastato eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau abiejų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos, todėl teismas turėjo atsisakyti remtis LAT 2010-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-20 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Vilko pėda“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, teisingai taikė teisės aktus, rėmėsi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, visapusiškai tyrė įrodymus ir teisingai vertino bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje ginčo teisiniai santykiai kyla iš daugiabučio namo savininkų bendrosios dalies nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi naujausia LAT praktika – 2010-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, kurioje buvo nagrinėjama situacija, kai UAB „Mūsų namų valda“ siekė prisiteisti skolą už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros paslaugas iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje, visų pirma, atkreipė dėmesį į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai - turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje taip pat pažymėjo, jog kai CK 4.84 str., kitų nurodytų teisės aktų bei administravimo sutarties pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d.), išskyrus atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. Administravimo sutartyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo (LAT 2010-04-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-132/2010).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CK 6.583 str. 2 d. nustatyta, jog valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.584 str. 1 d. dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (patvirtintame Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472) nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali būti neįtraukiamos su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos į nuomos mokestį, o sudarant nuomos sutartį su nuomininku numatyti, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 punktas). Taigi, savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai. Nagrinėjamoje byloje socialinio būsto nuomos sutartis tarp UAB „Vilko pėda“ ir A. R. buvo sudaryta 2006-04-12 (b.l. 25-26), jos 4 punkte aiškiai numatyta, kad nuomininkas privalo mokėti už komunalines paslaugas. Taip pat tos sutarties 14 punkte buvo numatyta papildoma sąlyga, kad nuomininkas privalo atsiskaityti už visas suteiktas paslaugas nuo 2006-01-06. Minėta nuomos sutartis buvo perrašyta 2007-12-06 (b.l 27-30). Šios sutarties 11 punkte nuomininkas įsipareigojo mokėti visus mokesčius bei atsiskaityti su paslaugų teikėjais. 33 punkte aiškiai numatyta, kad nuomininkas moka mokesčius paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka. Be to, nuomos sutartis sudaryta tarp A. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės yra įregistruota viešajame registre. Taigi, iš minėtos sutarties nuostatų aiškiai išplaukia, jog nurodytas išlaidas administratoriui turi apmokėti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkas. Būtent nuomininkas yra galutinis teikiamų paslaugų vartotojas ir jis vykdo pareigas, kylančias iš nuomos sutarties bei atsako pagal prievoles, kylančias iš minėtos sutarties. Savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei neatsirado pareigos jų mokėti CK 4.82 str. 3 d. pagrindu. Ji pareigą išsaugoti ir išlaikyti namą, kai savivaldybės butai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, įvykdė ir vykdo per profesionalų administratorių - nagrinėjamoje situacijoje - ieškovą. Šiuo atveju, kai CK 4.84 str., kitų nurodytų teisės aktų bei administravimo sutarties pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d.), išskyrus atvejus, nustatytus administravimo sutartyje.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistina 8,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Vilko pėda“ (į.k. 121480265) 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.