- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-02
- Bylos Nr.
- 2A-22-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01472-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- L. L., A. L.
- Ieškovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- M. L.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. L. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-714/2011 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams L. L. ir A. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo M. L..
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
ieškovė A. M. 2010-08-16 teismui pareiškė ieškinį. Teismą prašė nustatyti pagal jos siūlymą 2010-08-09 G. Mačiulskio paslaugų įmonės parengtą projektą teismui naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 5510-0005-0336, kadastrinis Nr. 5510/0005:336, esančio Lėbartų k., Dauparų–Kvietinių sen., Klaipėdos r., tvarką. Nustatyti, kad ieškovė A. M. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B1/1147 ir B2/353, bendrai su atsakovais L. L. ir A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C/88. Nustatyti, kad atsakovai L. L. ir A. L. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis A1/823 ir A2/678, bendrai su ieškove A. M. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C/88, ir priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra žemės sklypo, esančio Lėbartų k., Dauparų–Kvietinių sen., Klaipėdos r., bendraturčiai. Ieškovei priklauso ½ dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovams bendrai priklauso likusi ½ dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Žemės sklypą ieškovė su trečiuoju asmeniu M. L. įsigijo pagal 1999-05-25 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, prie jos buvo pridėtas perkamo 3 000 kv. m žemės sklypo planas. Pagal vėliau atliktus kadastrinius matavimus, vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-09 įsakymu Nr. 4-1176-91.3, VĮ Registrų centre įregistruotas žemės sklypo plotas – 3 089 kv. m. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta nebuvo.
Ieškovė ir atsakovai taip pat yra statinių, esančių minimame žemės sklype, bendraturčiai. Klaipėdos rajono notarų biuro notarė G. Pietarienė 2000-04-10 patvirtino naudojimosi statiniais tvarką. 2010-04-15 ieškovė, atstovaujama V. M., išsiuntė trečiajam asmeniui pasiūlymą dėl sodybos žemės sklypo pasidalijimo ir pasiūlė tris galimus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo būdus. Ieškovei pranešta, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyto klausimais ji turi kreiptis į atsakovą A. L.. Ruošiant teismui ieškinį sužinota, kad trečiasis asmuo M. L. jai priklausančią žemės sklypo dalį perleido atsakovams. 2010-04-23 raštu atsakovas A. L. pasiūlė ieškovei nepriimtiną naudojimosi žemės sklypu tvarką, ji iš esmės pablogintų ieškovės naudojimosi nuosavybe galimybes. Dėl to ieškovė parengė ketvirtąjį naudojimosi žemės sklypu tvarkos būdą (b. l. 3–6).
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-02-22 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 5510-0005-0336, kadastrinis Nr. 5510/0005:336, esančio Lėbartų k., Dauparų–Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav., tvarką pagal 2010-08-09 G. Mačiulskio paslaugų įmonės parengtą projektą. Nustatė, kad ieškovė A. M. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Bl/1147 ir B2/353, bendrai su atsakovais L. L. ir A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C/88. Atsakovai L. L. ir A. L. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Al/823 ir A2/678, bendrai su ieškove A. M. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C/88.
Priteisė iš atsakovų A. L. ir L. L. ieškovės A. M. naudai po 1 025,81 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir po 28,43 Lt valstybės naudai išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovei A. M. nuosavybės teise priklauso 0,3089 ha ploto 1/2 žemės sklypo dalis, 51/100 dalys pastato–gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir 4/10 dalys pastato–ūkinio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatas–daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,3089 ha, ploto 1/2 žemės sklypo dalis, 49/100 dalys pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6/10 dalys pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kad pagal 1999-05-25 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį A. M. ir M. L. nusipirko bendrosios dalinės nuosavybės teise po 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., dalis; kad atliktus kadastrinius matavimus Klaipėdos apskrities 2010-03-09 viršininko įsakymu Nr. 4-1176-(1.3) pakeistas M. L. ir A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 0,3089 ha, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės naudmenų kiekybinės charakteristikos; kad 2000-04-10 sutartimi bendraturtė A. M. ir trečiasis asmuo M. L. pasidalijo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų valdymą; kad 1992-03-17 sutartimi bendraturtė A. M. ir M. L. susitarė, kad bendrai naudosis 4 m pločio įvažiavimu į kiemą ir 6 m pločio privažiavimu prie ūkinio pastato, likusią sklypo dalį pasidalijo po lygiai, šalys valdys po 1312,5 kv. m žemės ploto pagal prie sutarties pateiktą planą; kad šalys ilgą laiką nesutaria dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, viena kitai teikė žemės sklypo planus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo; kad G. Mačiulskio paslaugų įmonė sudarė 3089 kv. m žemės sklypo ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano projektą pagal A. M. siūlymą; kad A. Beinoro individuali įmonė sudarė 3089 kv. m žemės sklypo ploto, kadastrinis Nr. 5510/0005:336, plano projektą pagal L. L. ir A. L. siūlymą; kad sodyba valdoma vienos giminės šeimų; kad nusistovėjo atitinkama naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp šalių; kad atskiros žemės sklypo dalys užtvertos tvora.
Teismas konstatavo, kad esminis ginčas byloje kilo dėl žemės sklypo dalies B2/353 naudojimo, kuri yra įsiterpusi tarp atsakovams priklausančių sklypo dalių ir prieina prie ieškovei priklausančių ūkinių pastatų, kad toje pačioje sodyboje prie tako yra pamatai, kurie priklauso atsakovams; kad pripažinus ginčijamą teritoriją bendro naudojimo, susidarytų situacija, kad tiesiogiai prie ieškovės ūkio pastatų esančia teritorija formaliai galėtų naudotis ir atsakovai, o nenustačius naudojimosi tvarkos, įtempti santykiai tarp šalių tęstųsi.
Teismas padarė išvadą, kad teritorija, esanti prie ieškovei priklausančių ūkinių pastatų, yra būtina, kad ji galėtų tais pastatais naudotis. Įvažiavus per susiformavusį įvažiavimą iš kelio pusės (plane pažymėtas „pravažiavimas“) per bendro naudojimo plotą C/88, dėl jo iš esmės nėra ginčo, prie ieškovei priklausančių ūkinių pastatų suformuojama 8 m pločio ir 17,03 m ilgio apsisukimo aikštelė, kuri iš esmės yra mažesnė nei nustatytas reikalaujamas apsisukimo aikštelėms plotis (12,5x 12,5 (STR 2.06.01:1999). Nubrėžus tiesią liniją matyti, kad prie atsakovams priklausančio ūkinio pastato jų asmeniniam naudojimui priklausantis plotas yra tokio pat ir dar didesnio ploto. Teismo nuomone, ieškovei priskirtina kiemo dalis nekliudytų atsakovams nei pravažiuoti iki toliau esančių pamatų, nei iki kitame sklype esančios kūdros, kadangi beveik visa kiemo A2/678 dalis yra pravažiuojama, kūdrą nuo kiemo skiria tvora. Iš atsakovų pateikto plano nustatė, kad pravažiavimui palikta 10,8 m pločio juosta ir atsakovų siūlymu ieškovei paskyrus trijų metrų pločio juostą prie jos ūkinių pastatų, ieškovė objektyviai nebegalėtų naudotis tais pastatais, nes už ūkinių pastatų sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, ir atsižvelgus į šalių tarpusavio santykius, ieškovė iš kitos pusės neturi jokios galimybės prieiti prie ūkinių pastatų, todėl kiltų naujų konfliktų grėsmė.
Gyvenamosios teritorijos paskirties 0,3089 ha ploto žemės sklypas priklauso ieškovei ir atsakovams lygiomis dalimis po 0,15445 ha. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės siūlomą planą atsakovams priklausanti dalis nesumažėtų. Ieškovė nurodė, kad ji pati perkeltų tvorą, skiriančią sklypo B1 ir A2 dalis. Šalys nepateikė jokių rašytinių įrodymų –apskaičiavimų dėl joms priklausančio turto vertės nustatymo sumažėjimo ar padidėjimo, atsižvelgiant į naudojimosi tvarkos nustatymą. Dėl sodybos pastatų išsidėstymo ir vienai, ir kitai pusei, susidaro nepatogumų, nes iš vienos pusės atsakovų valdomoje sklypo pusėje yra visi ūkiniai pastatai, iš kitos pusės, ieškovė, kad galėtų naudotis jai priklausančiais ūkiniais pastatais, turi kirsti atsakovams priklausančią sklypo dalį.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, suformuojant prie jos ūkinių pastatų optimaliai nedidelį plotelį, paliekant kuo mažesnį kiemo plotą bendram naudojimui, kad galima būtų privažiuoti prie ūkinių pastatų, niekaip nepažeidžia atsakovų teisių, užtikrina ieškovei galimybę naudotis jai priklausančiais ūkiniais pastatais pagal paskirtį, sudaro galimybę sklypą naudoti, paliekant kuo mažiau bendrų zonų, ir yra priimtina. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.) trijų metrų pločio juosta prie ūkinio pastato kaimo vietovėje yra sąlyginai labai nedidelis plotas, nes naudojimasis ūkiniu pastatu negali būti apibrėžtas vien tik jo durų atidarymu (b. l. 147–153).
Atsakovai L. L. ir A. L. 2011-03-23 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-22 sprendimą. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 5510-0005-0336, esančio Lėbartų k., Dauparų–Kvietinių sen.,, Klaipėdos r., tvarką pagal 2010-10-26 A. Beinoro individualios įmonės parengtą planą: ieškovė A. M. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B1 (1152 kv. m) ir B2 (272 kv. m), bendrai su atsakovais L. L. ir A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C (240 kv. m). Atsakovai L. L. ir A. L. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis A1 (821 kv. m) ir A2 (604 kv. m), bendrai su ieškove A. M. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C (240 kv. m).
Apeliantai nesutinka su teismo nuomone, kad atsakovams procesiniame dokumente nesuformulavus savo reikalavimo, atsakovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas. Tokia teismo pozicija prieštarauja CPK 142 str. nuostatoms, nes atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovai privalo nurodyti nesutikimo motyvus ir įrodymus, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai, to pakanka šalies pateiktiems įrodymams ir jos pozicijai vertinti. Apeliantų manymu, teismas privalėjo vertinti atsakovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą kaip įrodymą, kuriuo atsakovai grindė savo nesutikimo motyvus. Teismas pažeidė civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl paskyrimo ieškovei A. M. naudotis žemės sklypo dalimi B2/353 pažeidžia apeliantų teises ir teisėtus interesus, nes teismas neatsižvelgė į tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minima žemės sklypo dalimi B2/353 iki bylos iškėlimo teisme naudojosi abi šalys, kad toje žemės sklypo dalyje yra 6 m pločio akmenimis grįstas kelias, kuriuo galima privažiuoti prie atsakovų kūdros ir pamatų, kurie yra už ieškovės pastatų; kad vertingumo požiūriu kelias, grįstas akmenimis, neabejotinai vertingesnis už tą žemės sklypo dalį, kuriame tokį kelią bus reikalinga įrengti, kad atsakovai galėtų privažiuoti prie jiems priklausančių pamatų. Atsakovų pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo būdas, į kurį teismas neatsižvelgė ir jo nevertino, atitiktų abiejų šalių interesus, sudarytų galimybę atsakovams privažiuoti prie tos žemės sklypo dalies, kurioje yra jiems priklausantys pamatai ir kūdra (b. l. 162–165).
Ieškovė A. M. 2011-04-19 pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą. Juo prašo netenkinti atsakovų L. L. A. L. apeliacinio skundo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priešingai nei nurodo atsakovai apeliaciniame skunde, vertino ir analizavo abiejų šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus; kad teismas atsižvelgė į tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius; kad teismas įvertino ieškovės išdėstytas aplinkybes, jog apskritai akmenimis grįsto kelio nėra, yra įkasta į žemę akmenų juosta ties ieškovės pastatais ir ties atsakovų pamatais; kad teismas atsižvelgė į bylos specifiką, pasiūlė atsakovams posėdžio metu pareikštą prašymą patvirtinti jų siūlomą žemės sklypo naudojimo projektą išdėstyti teismui raštu, atsakovams atstovavo kvalifikuotas teisininkas, tačiau atsakovai priešieškinio į bylą nepateikė; kad teismas atsižvelgė į abiejų šalių interesus, kadangi nepaliekant bendro naudojimo ploto bus užkirstas kelias tolimesnių konfliktų tarp šalių tikimybę. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą atsakovams priklausanti dalis nesumažės. Atsakovai apeliaciniame skunde reiškia netinkamą reikalavimą – nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą pasiūlymą, nors toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme pareikštas nebuvo (b. l. 171–174).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi B2/353, kuri įsiterpusi tarp atsakovams priklausančių sklypo dalių ir prieina prie ieškovei priklausančių ūkinių pastatų.
Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovams procesiniame dokumente nesuformulavus savo reikalavimo, atsakovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas, kad tokia teismo pozicija prieštarauja CPK 142 str. nuostatoms, nes atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovai privalo nurodyti nesutikimo motyvus ir įrodymus, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai, to pakanka šalies pateiktiems įrodymams ir jos pozicijai vertinti, kad teismas privalėjo vertinti atsakovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą kaip įrodymą, kuriuo atsakovai grindė savo nesutikimo motyvus ir kad teismas pažeidė civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad buvo pažeisti civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 str.). Pirmosios instancijos teismo 2011-02-01 byloje priimta nutartis dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo įrodo, kad šalims pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus ir pareikšti reikalavimus (b. l. 112–115). Išeitų, kad atsakovams realiai buvo sudaryta galimybė suformuluoti ieškinio (priešieškinio) reikalavimus ieškovei A. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jų siūlymu parengtą 2010-10-26 A. Beinoro individualios įmonės parengtą planą, nes 2011-01-18 teismo posėdyje atsakovų atstovas advokatas V. Garbaravičius prašė teismą atmesti ieškinio reikalavimus, patenkinti atsakovų reikalavimus pagal jų atsiliepime į ieškinį išdėstytus teiginius ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pasiūlytą 2010-10-26 A. Beinoro individualios įmonės parengtą planą (b. l. 56, 110). Atsakovams nesuformulavus ieškinio (priešieškinio) reikalavimų ieškovei A. M. CPK 135 str., 143 str. nustatyta tvarka, bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendime nurodė, kad atsakovų pateiktas planas vertintinas kaip vėliau pateiktas rašytinis įrodymas (b. l. 77) (CPK 181 str.).
Apeliantų teigimu, teismo sprendimo dalis dėl paskyrimo ieškovei A. M. naudotis žemės sklypo dalimi B2/353 pažeidžia apeliantų teises ir teisėtus interesus, nes teismas neatsižvelgė į tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantų apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, nes pirmosios instancijos teismas, remdamasis G. Mačiulskio paslaugų įmonės parengtu žemės sklypo planu pagal A. M. siūlymą, sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad teritorija, plane žymima B2/353, esanti prie ieškovei priklausančių ūkinių pastatų, yra būtina, kad ji galėtų tais pastatais naudotis. Įvažiavus per susiformavusį įvažiavimą iš kelio pusės (b. l. 42) (plane pažymėtas „pravažiavimas“) per bendro naudojimo plotą C/88, dėl jo iš esmės nėra ginčo, prie ieškovei priklausančių ūkinių pastatų suformuojama 8 m pločio ir 17,03 m ilgio apsisukimo aikštelė, kuri iš esmės yra mažesnė nei nustatytas reikalaujamas apsisukimo aikštelėms plotis (12,5x 12,5 (STR 2.06.01:1999).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime esančiu konstatavimu, kad ieškovei priskirtina kiemo dalis, plane žymima B2/353, nekliudys atsakovams nei pravažiuoti iki toliau esančių pamatų, nei iki kitame sklype esančios kūdros, kadangi beveik visa kiemo, plane žymima A2/678, dalis yra pravažiuojama, kūdrą nuo kiemo skiria tvora (b. l. 123–125). Iš atsakovų pateikto plano minimas teismas teisingai sprendime nustatė, kad pravažiavimui palikta 10,8 m pločio juosta ir atsakovų siūlymu ieškovei paskyrus trijų metrų pločio juostą prie jos ūkinių pastatų (b. l. 77), ieškovė objektyviai nebegalėtų naudotis tais pastatais, nes už ūkinių pastatų sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, ir atsižvelgus į šalių tarpusavio santykius, ieškovė iš kitos pusės neturi jokios galimybės patekti prie ūkinių pastatų, todėl kiltų naujų konfliktų grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant detalią naudojimosi tvarką ir paliekant kuo mažesnį bendro naudojimo plotą, užkertamas kelias konfliktų tarp šalių kilimo ateityje tikimybei ir užtikrinama bendraturčių interesų pusiausvyra.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje yra 6 m ploto akmenimis grįstas kelias, kuriuo galima privažiuoti prie atsakovų kūdros ir pamatų, jie yra už ieškovės pastatų. Iš byloje esančių projektų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai į žemės sklypus patenka per atskirus įvažiavimus ir naudojasi bendru įvažiavimu C88 (b. l. 42). Tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovų pateiktų žemės sklypo planų (b. l. 42, 77) nematyti, kad yra trečias įvažiavimas iš kitos sklypo pusės pro kūdrą. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovei būtinas įvažiavimas per žemės sklypo dalį, žymimą plane C88, ir apsisukimas aikštelės ploto, kurio dydis iš esmės nustatytas pagal Statybos techninį reglamentą Nr. 2.06.01:1999. Teisėjų kolegijos manymu, jog dėl to atsakovų teisės nėra pažeidžiamos, kadangi ieškovei priskirtina kiemo dalis nekliudo atsakovams nei pravažiuoti iki toliau esančių pamatų, nei iki kitame sklype esančios kūdros, nes beveik visa kiemo dalis, plane žymima A2/678, yra pravažiuojama. Aplinkybė, jog abi šalys iki bylos iškėlimo teisme ginčijama dalimi naudojosi, teisiškai nereikšminga.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, faktinėms bylos aplinkybėms tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo patenkinti apeliantų apeliaciniame skunde suformuluotų reikalavimų, nes tokie reikalavimai nebuvo suformuluoti pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.