- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- eI-834-484/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ atstovui D. D.,
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Oil Company“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2017 m. spalio 9 d. Turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2414.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad UAB „Baltic Oil Company“ vykdo didmeninę kuro prekybą Lietuvoje ir užsienyje, taip pat teikia laivų bunkeriavimo, užterštų vandenų surinkimo, laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos uoste. Šiuo metu atliekamas pareiškėjos mokestinis patikrinimas. Valstybinė mokesčių inspekcija motyvuodama tuo, jog pareiškėjai numatoma papildomai priskaičiuoti 503 826 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) ir, kad yra pagrįsta rizika, jog bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokesčio, priėmė sprendimą areštuoti UAB „Baltic Oil Company“ priklausantį turtą.
Pareiškėja nesutikdama su tokiu Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, nurodo, kad sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė tokį sprendimą.
Pareiškėjos teigimu, skundžiamame sprendime atsakovė nepagrindė turto praradimo rizikos, nenurodė, su kuo galėtų būti siejamas pareiškėjos turimo turto praradimas. Bendrovė pažymi, kad 2017 metais ji sumokėjo daugiau kaip 34 945 tūkst. eurų mokesčių, o Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos numatoma priskaičiuoti papildomai mokėtina PVM suma sudaro 503 826 Eur, t. y. nesiekia ir 13 proc. pareiškėjos per mėnesį vidutiniškai sumokamų mokesčių sumos. Taigi, pareiškėja mano, kad finansinių sunkumų sumokėti papildomą mokestinę prievolę laiku nebus ir atsakovė pritaikė perteklinę priemonę, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 101 straipsnio nuostatoms (I tomas, 1-4 puslapiai).
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. pavedimą tikrinti atlieka UAB „Baltic Oil Company“ mokestinį patikrinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo, nes bendrovė vykdė sandorius su įmonėmis, kurios įtrauktos į nustatytus mokesčių įstatymų pažeidimus, piktnaudžiavimo atvejus bei kitą mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę ir galimai vykdė nusikalstamą veiklą bei siekė išvengti su PVM susijusių prievolių bei pati galimai dalyvavo sandoriuose, susijusiuose su PVM sukčiavimu.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. spalio 6 d. rašte nurodė, jog bendrovei numatoma papildomai priskaičiuoti 503 826,00 Eur PVM, neskaitant baudų ir delspinigių. Vietos mokesčių administratorius pasiūlė areštuoti bendrovės turtą. Turto arešto aktu 2017 m. spalio 9 d. areštuotas bendrovei priklausantis 16 700, 00 Eur vertės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime teigia, kad Turto arešto akte yra nurodytas dokumentas, kurio pagrindu nustatyta mokestinė nepriemoka, išdėstytos visos aplinkybės, nurodytas turto arešto mastas 503 826,00 Eur, kuris nėra mažareikšmis. Būtent dėl šios priežasties, atsakovo teigimu, egzistuoja pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, dėl ko gali būti sunku išieškoti mokestinę nepriemoką. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad bendrovės mokestinė nepriemoka ženkliai didėja ir 2017 m. lapkričio 20 d. sudarė 5 371 046,27 Eur. Pareiškėjai priklausančio turto areštas grindžiamas tuo, kad pareiškėja galimai vykdė nusikalstamą veiklą bei siekė išvengti su PVM susijusių prievolių, kas laikytina sukčiavimu PVM prasme bei pati galimai dalyvavo sandoriuose, susijusiuose su PVM sukčiavimu. Visos šios aplinkybės aiškiai išdėstytos Turto arešto akte, todėl atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų (I tomas, 14-18, 19-23, 63-67, 68-72 puslapiai).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 9 d. Turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-2414 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. spalio 9 d. pagal Turto arešto aktą Nr. (23.31) – 08)-319-2414 areštavo mokesčių mokėtojo „UAB „Baltic Oil Comany“ turtą, t. y. 16 700, 00 Eur vertės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, 5-7, 24-27, 73-75 puslapiai).
Kaip matyti iš Turto arešto akto, Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjos turtą areštavo MAĮ 101 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, kurio 2 punkte nurodytas turto areštas.
Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Taigi tam, jog būtų areštuotas mokesčio mokėtojo turtas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalį, visų pirma, turi būti patikrinimo metu nustatytas mokesčių įstatymų pažeidimas ir, antra, turi būti pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad vietos mokesčių administratorius pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-1992 atlieka UAB „Baltic Oil Company“ mokestinį patikrinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (I tomas, 103 puslapis).
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 6 d. rašte Nr. (8.6E)-D2-2238, adresuotame Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 iš UAB „Akiraida“ įsigijo kuro už 13 957 848,05 Eur ir 2 931 148,12 Eur ir šias sumas įtraukė į PVM atskaitą. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Akiraida“ už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31d. PVM deklaracijose nedeklaravo pardavimų už 2 399 171,30 Eur bei nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo pardavimo PVM už 503 826 Eur sumą. Atsižvelgdamas į tai, vietos mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėja neįgijo teisės į 503 826 Eur pirkimo PVM, išskirtą išrašytose UAB „Akiraida“ PVM sąskaitose faktūrose, todėl pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 2 dalį pareiškėjai numato papildomai apskaičiuoti mokėtiną 503 826 Eur sumą, neskaitant baudų ir delspinigių. Be to, minėtame rašte nurodyta, kad UAB „Baltic Oil Company“ vykdė sandorius su įmonėmis, kurios įtrauktos į nustatytus mokesčių įstatymų pažeidimus, piktnaudžiavimo atvejus bei kitą mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos (MOKSI) duomenų bazę ir galimai vykdė nusikalstamą veiklą bei siekė išvengti su PVM susijusių prievolių, kas laikytina sukčiavimu PVM prasme, bei pati galimai dalyvavo sandoriuose, susijusiuose su PVM sukčiavimu (I tomas, 47-48, 96-97 puslapiai).
Vietos mokesčių administratoriaus pateikta informacija yra susijusi su Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimu.
Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-8080 atsisakė išdėstyti UAB „Baltic Oil Company“ 2 118 789,00 eurų PVM nepriemoką (I tomas, 37, 86 puslapiai). Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento 2017 m. spalio 3 d. išvadoje nurodyta, kad pagal pateiktus balansus UAB „Baltic Oil Company“ mokėtinos sumos, 2017 m. rugsėjo 30 d. lyginant su 2016 m. gruodžio 31 d., padidėjo 9,89 karto. Bendrovės ilgalaikių įsipareigojimų suma nekito, 2017 m. rugsėjo 30 d. ilgalaikiai bendrovės įsipareigojimai sudarė 2,2 proc. nuo visų įsipareigojimų. Per metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 97,7 proc. skolos tiekėjams (557 770,81 Eur), su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 12 460,00 Eur. Didžiausią dalį mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sudaro kitos mokėtinos skolos, t. y. 5 141 404,00 eurų skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (I tomas, 38-43, 87-91 puslapiai).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2017 m. spalio 30 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-255382 iš bendrovės sąskaitos nurašyti 2 414 272,20 eurų mokestinę nepriemoką, susijusią su akcizais (I tomas, 43, 44, 92, 93 puslapiai).
Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad mokesčių administratorius riziką dėl turto netekimo pagrįstai vertino pagrįsta.
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kurį pateikė atsakovės atstovė teismo posėdyje, patvirtina, kad UAB „Gerada“ nuosavybės teisė į 0,3920 ha žemės sklypą įregistruota nuo 2017 m. spalio 16 d., o įrašas apie ginčo žemės sklypo turto areštą galioja nuo 2017 m. spalio 10 d. (I tomas, 106-107 puslapiai). Turto arešto akte nurodyta, kad Turto arešto aktas surašytas remiantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio ir pareiškėjos atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu, pareiškėja pripažįsta, kad 2017 m. spalio 9 d., t. y. atsakovui priimant sprendimą areštuoti ginčo sklypą, šis sklypas priklausė pareiškėjai.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, mokesčių administratorius 2017 m. spalio 9 d. turėjo pagrindą areštuoti 16 700, 00 Eur vertės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal ginčijamuose turto arešto aktuose nurodytą areštuoto turto vertę, pareiškėjos turto buvo areštuota ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalis).
Atsakovės priimtas ir pareiškėjos ginčijamas Turto arešto aktas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, o pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos. Pareiškėjos skundo argumentas, jog skundžiamas Turto arešto aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų yra nepagrįstas.
Tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.