- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-1477-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02044-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Markes“, R. G.
- Ieškovas
- L. M.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Markes“ ir R. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams UAB „Markes“ ir R. G. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Markes“ 5 000 Lt nuostoliams atlyginti, iš atsakovų UAB „Markes“ ir R. G. solidariai – 10 500 Lt nuostoliams atlyginti, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2012-02-21 su atsakovu UAB „Markes“ sudarė preliminariąją patalpų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria susitarė dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo iki 2012-05-20. Sutarties 4.1.1. p. ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 5 000 Lt avansą, šį įsipareigojimą ieškovė įvykdė tinkamai. Sutarties 4.1.5 p. šalys susitarė, kad sutartis nustos galioti, jeigu iki 2012-05-15 patalpų paskirtis iš gamybinės nebus pakeista į gyvenamosios. Tuo pagrindu 2012-02-21 buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovų, kuria atsakovas R. G. įsipareigojo pakeisti patalpų paskirtį iš gamybinės į gyvenamosios, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui R. G. 10 500 Lt. Šį įsipareigojimą ieškovė įvykdė tinkamai.
Atsakovas UAB „Markes“ nesudarė pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau negrąžino ieškovei 5 000 Lt avanso. Tiek preliminariosios sutarties, tiek tarpininkavimo sutarties projekto rengėjas atsakovas R. G., kurį pasiūlė atsakovas UAB „Markes“ ir kuris veikė išimtinai atsakovo UAB "Markes" interesais, neperdavė ieškovei atliktų darbų rezultato, nepranešė ieškovei apie atliktų darbų perdavimą, todėl preziumuojama, kad atsakovas R. G. tarpininkavimo sutartyje nurodytų darbų sutartyje nustatytais terminais neatliko, tačiau negrąžino ieškovei 10 500 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad patalpų paskirties pakeitimas privalėjo būti išimtinai tik profesionalaus pardavėjo, t.y. atsakovo UAB "Markes", pareiga, nes ieškovė, neturėdama jokių daiktinių teisių į patalpas, negalėjo nei pati pakeisti šių patalpų paskirties, nei būti tokio pobūdžio paslaugos užsakovu, ieškovė turimų teisių ribose sutiko tik finansuoti patalpų paskirties pakeitimo paslaugas, be to, sumokėtos lėšos už patalpų paskirties pakeitimą vėliau turėjo būti įskaičiuojamos į parduodamų patalpų kainą, nes, priešingu atveju, atsakovas UAB "Markes" nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-27 sprendimu ieškinį patenkino: 1) priteisė iš atsakovo UAB „Markes" ieškovės naudai 5 000 Lt nuostoliams atlyginti, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-01-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 500 Lt išlaidas už advokato pagalbą; priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Markes“ ir R. G. ieškovės naudai 10 500 Lt nuostoliams atlyginti, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-01-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė iš atsakovo R. G. ieškovės naudai 1 200 Lt išlaidas už advokato pagalbą; 4) priteisė ir atsakovų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš 2012-02-21 preliminariosios patalpų pirkimo – pardavimo sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi šalys susitarė, jog sudarys pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį iki 2012-05-20 pagal sutartyje numatytas sąlygas, o iš 2012-02-21 tarpininkavimo sutarties turinio matyti, kad atsakovas R. G. įsipareigojo tarpininkauti pakeičiant perkamų patalpų paskirtį, o atsakovas UAB „Markes“ įsipareigojo suteikti visą reikalingą dokumentaciją bei informaciją minėtiems darbams atlikti. Preliminariojoje sutartyje nurodytos patalpos nebuvo parduotos ieškovei. Tarp šalių kilo ginčas, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Teismas padarė išvadą, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo UAB „Markes“ kaltės, t.y. dėl patalpų paskirties nepakeitimo iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino. Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovei vienas iš Lietuvoje veikiančių bankų nesuteikė kredito patalpoms įsigyti, dar neįrodo tos aplinkybės, kad ieškovė neturėjo kitų lėšų ir finansinių galimybių bei finansavimo šaltinių patalpoms įsigyti. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė jokių pareigų, išskyrus sumokėti 10 500 Lt avansą, pagal 2012-02-21 tarpininkavimo sutartį neprisiėmė, be to, iš tarpininkavimo sutarties nuostatų matyti, kad būtent atsakovas UAB „Markes“ bei atsakovas R. G. sudarė minėtą sutartį ir susitarė, kad atsakovas R. G. įsipareigojo tarpininkauti pakeičiant patalpų paskirtį, o atsakovas UAB „Markes“ įsipareigojo suteikti visą reikalingą dokumentaciją bei informaciją minėtiems darbams atlikti, ieškovė įsipareigojo tik apmokėti nurodytą sumą. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju susiklostė tarpusavio teisiniai santykiai ir tarp atsakovų UAB „Markes“ ir R. G., o patalpų paskirties pakeitimas yra būtent patalpų savininko tinkamas pareigos įvykdymas pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus prieš ieškovę, todėl atsakovas UAB „Markes“, sudarydamas tarpininkavimo sutartį su atsakovu R. G. ir įpareigodamas šį asmenį atlikti atitinkamus veiksmus ir darbus dėl patalpų paskirties pakeitimo, priklausančius atlikti būtent patalpų savininkui, šiuo atveju prisiėmė ir atsakomybę dėl nesavalaikio patalpų paskirties pakeitimo. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas atsakovui R. G. dėl 10 500 Lt grąžinimo yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo tą aplinkybę, kad minėtą pinigų sumą ieškovė sumokėjo ir ją gavo asmeniškai būtent atsakovas R. G., o ne atsakovas UAB „Markes“, todėl ieškovė, šalims nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą piniginę sumą iš to asmens, kuriam minėtą pinigų sumą sumokėjo asmeniškai. Teismas sutiko su ieškovės argumentais apie tai, kad pagal tarpininkavimo sutartį abu atsakovai privalo atsakyti solidariai, kadangi ieškovė nėra profesionali sutartinių santykių dalyvė, kaip atsakovai, be to, ieškovė siekė įsigyti patalpas savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir niekada nebuvo nei preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties nei tarpininkavimo sutarties rengėja, be to, atsakovas R. G. privalėjo veikti sąžiningai ir įvertinti savo galimybes bei prisiimti riziką dėl prisiimtų prievolių neįvykdymo ar netinkamo jų įvykdymo, nes patalpų paskirties darbai nurodytais terminais nebuvo atlikti ir darbų rezultatas ieškovei nebuvo perduotas, o apie prievolių įvykdymą ieškovė atsakovų sąmoningai nebuvo informuota, be to, prieš vertinant ieškovės mokumą, atsakovai privalėjo įrodyti tas aplinkybes, kad iki 2012-05-20 jau egzistavo pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties objektas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki 2012-05-20 šis objektas neegzistavo.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAM „Markes“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė laikytina vartotoja, nes ji ketino įsigyti butą savo reikmėms, o atsakovas UAB „Markes" laikytinas verslininku, nes vertėsi nekilnojamo turto pardavimu. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Atsakovas UAB „Markes" niekada nesivertė nekilnojamo turto pardavimu. Jis patalpas pardavė, nes jos jam nebuvo reikalingos, šis sandoris buvo atsitiktinis, todėl šia prasme atsakovas UAB „Markes" nelaikytinas verslininku. Todėl tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Markes" kilęs ginčas kvalifikuotinas ne kaip kylantis iš vartojimo teisinių santykių, o kaip kilęs iš dviejų lygiaverčių vienodai nepatyrusių subjektų, kurių vienas ketino pirkti, o kitas – parduoti.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagrindinė patalpų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo UAB „Markes" kaltės, nes preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo pakeista patalpų paskirtis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad patalpų paskirtis iki nustatyto termino, t.y iki 2012-05-15, nebuvo pakeista. Tačiau nežiūrint to, ieškovė ir toliau pageidavo įsigyti patalpas. Ieškovė jokių pretenzijų dėl nesavalaikio patalpų paskirties pakeitimo nereiškė, priešingai - patvirtino, kad ir toliau pageidauja įsigyti patalpas. Tai matyti ir iš byloje esančių ieškovės rašytų elektroninių laiškų bei iš vėlesnio ieškovės kreipimosi į AB SEB bankas dėl kredito suteikimo. Atsakovas UAB „Markes“ taip pat pageidavo sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 10 500 Lt atsakovui R. G. pagal trišalę tarpininkavimo sutartį. Sutartimi atsakovas R. G. įsipareigojo atskirti parduodamas patalpas ir pakeisti jų paskirtį iš gamybinių į gyvenamąją iki 2012-04-21. Tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta pačios ieškovės pageidavimu. Atsakovas UAB „Markes" jokio suinteresuotumo patalpų paskirties pakeitimu neturėjo. Patalpų paskirtis laiku nebuvo pakeista dėl atsakovo R. G. kaltės, atsakovas UAB „Markes" jokiais savo veiksmais ar neveikimu to neįtakojo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarpininkavimo sutartyje numatyti darbai nebuvo laiku atlikti dėl atsakovo UAB „Markes" kaltės. Jei teismas nuspręstų, kad buvo iš esmės pažeista tarpininkavimo sutartis, 10 500 Lt ieškovei privalo grąžinti atsakovas R. G., ir nėra teisinga šių pinigų reikalauti iš atsakovo UAB „Markes", kuris jų negavo, kuriam nebuvo reikalingas patalpų paskirties pakeitimas bei kuris nepažeidė tarpininkavimo sutarties.
Šalies argumentai
Atsakovas R. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl reikalavimų atsakovui R. G. ir sprendimą šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 str.). Ieškovė žyminio mokesčio nesumokėjo, nes priskyrė save vartotojai, kuri pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Tačiau ieškovės reikalavimai atsakovui R. G. akivaizdžiai nėra kylantys iš vartojimo santykių, bet yra turtinio pobūdžio reikalavimai, kylantys iš atlygintinos tarpininkavimo sutarties.
2. Teismas iš esmės suklydo darydamas išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo UAB „Markės" kaltės, t.y. dėl nesavalaikio patalpų paskirties pakeitimo iki nustatyto termino. AB banko DNB raštas, kad ieškovė 2012-05-07 kreipėsi dėl kredito į šį banką ir kad jis atsisakė tenkinti prašymą dėl nepakankamų ieškovės pajamų, įrodo aplinkybę, kad ieškovė neturėjo kitų šaltinių gauti lėšas patalpoms įsigyti. Be to, teismas nekreipė dėmesio į ieškovės parodymus, duotus teismui 2013-11-07 teismo posėdžio metu, kuriame ieškovė nurodė, kad sutartą ginčo buto pirkimo-pardavimo dieną ji pinigų šiam turtui įsigyti neturėjo, todėl buvo išvykusi sezoniniam darbui iš Lietuvos ir sugrįžo tik rudenį. Ieškovė teismui nurodė, kad rudenį toliau ketino pirkti butą ir dėl jo įsigijimo 2012-10-24 kreipėsi į SEB bankas.
3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pagal tarpininkavimo sutartį abu atsakovai privalo atsakyti solidariai. Atsakovas R. G. galėjo tik tarpininkauti randant kvalifikuotus projekto rengėjus ir matininkus bei su jais sudarant atitinkamas sutartis. Įtakoti rašytinius įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus paprastojo remonto projektui, pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimą, deklaracijos pateikimą ir jos išdavimą tarpininkas jokios teisinės galimybės neturi. Šiuos veismus gali įtakoti tik pats savininkas, statytojas. Atsakovas UAB „.Markes" jokio įgaliojimo atsakovui R. G. išdavęs nebuvo. Teismas nevertino, kokius veiksmus realiai galėjo padaryti atsakovas R. G., veikdamas pagal tarpininkavimo sutartį, ir todėl nepagrįstai nusprendė, kad dėl atsakovo R. G. neatsakingumo ir prisiimtos rizikos patalpų paskirtis nebuvo pakeista laiku. Tai nesąžininga, nes negalima reikalauti to, ko neįmanoma įvykdyti. Atsakovas R. G. realiai negalėjo pakeisti paskirties, tarpininkavimas apėmė tik veiksmus randant asmenis, kurie tai galėjo padaryti. Atsakovo R. G. rastos bendrovės UAB „Statico" ir UAB „Kagema" darbus atliko laiku ir nepriekaištingai.
Ieškovė su atsakovo UAB „Markes“ apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumenais.
1. Verslininkas vartojimo teisiniuose santykiuose turi būti suprantamas plačiai, t.y. kuris veikia savo verslo tikslais siekdamas ekonominės naudos. Atsakovas UAB „Markes“ norėjo parduoti patalpas, nes siekė gauti pajamų vykdyti ekonominę veiklą. Todėl tai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas UAB „Markes“ yra verslininkas plačiąja prasme ir jis yra stipresnioji sandorio šalis.
2. Ieškovės sutartinė prievolė sudaryti 2012-02-21 preliminariojoje sutartyje apibrėžtą pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį baigėsi dar 2012-05-15, t.y. atsakovui UAB "Markes" neatidalinus ketinamų parduoti patalpų ir nepakeitus jų paskirties į gyvenamąją. Nepakeitus patalpų paskirties ir nesukūrus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties objekto, atsakovui UAB "Markes" atsirado besąlyginė prievolė grąžinti ieškovei jos sumokėta 5 000 Lt avansą.
Byloje neginčijamai įrodžius, kad iki nustatyto termino, t.y. iki 2012-05-15, atsakovui UAB „Markes“ nepakeitus patalpų paskirties į gyvenamąją, neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės atsakovo UAB „Markes“ vertinimai, ar ieškovė būtų galėjusi atsiskaityti už perkamą daiktą. Ieškovė niekada nenurodė ir nepareiškė atsakovui UAB "Markes", kad ji abejoja savo mokumo galimybėmis, kad ketina atsisakyti sandorio, jei negaus iš banko ar kitos kredito ištaigos paskolos. Ieškovė ketino naudotis banko finansavimu, bet turėjo ir kitų galimybių atsiskaityti patalpų pirkimo pardavimo momentu.
3. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovas UAB "Markes" preliminariąja sutartimi įsipareigojo parduoti ieškovei gyvenamosios paskirties patalpą. Pasirašius preliminariąją sutartį, ginčo patalpų paskirties pakeitimas buvo išimtinai pardavėjo ir daikto savininko atsakovo UAB "Markes" pareiga. Tai, kad šios pareigos vykdymą daikto savininkas tarpininkavimo sutarties pagrindu pavedė atsakovui R. G., nešalina daikto savininko atsakomybės ieškovės atžvilgiu.
Ieškovė su atsakovo R. G. apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Atsakovas R. G. neneigia esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kad tarpininkavimo sutarties sudarymo metu jis dirbo nekilnojamojo turto brokeriu, profesionaliai vertėsi nekilnojamojo turto sandoriais, pažinojo asmenis, kurie, atsakovo teigimu, savo kompetencijos ribose galėjo atlikti patalpų atidalinimo ir paskirties pakeitimo darbus. Todėl ta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas R. G. veikė kaip verslininkas, neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad atsakovas R. G. viso bylos nagrinėjimo metu, o taip pat apeliaciniame skunde nesugebėjo paaiškinti ir pagrįsti, kokia forma jis veikė teikdamas paslaugas pagal tarpininkavimo sutartį ir kokiu teisiniu pagrindu siekė ekonominės naudos, priimdamas iš ieškovės 10 500 Lt.
3. Atsakovas R. G., pasirašydamas 2012-02-21 tarpininkavimo sutartį ir paimdamas 10 500 Lt už paslaugos suteikimą iš ieškovės, prisiėmė sutartinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu. Pagal 2012-02-21 trišalę tarpininkavimo sutartį tarpininkas R. G. įsipareigojo iki 2012-04-21 atskirti dalį patalpų (kurių plotas 49,10 m²), pakeisti atskirtų patalpų paskirtį iš gamybinių į gyvenamąją. Todėl atsakovui R. G. sutartinė atsakomybė galėtų būti netaikoma tik tuo atveju, jei atsakovas R. G. CPK nustatyta tvarka būtų įrodęs, kad iki sutartimi nustatyto termino jis patalpų atidalinimo ir paskirties pakeitimo prievolę atliko arba jos neatliko dėl įstatymų leidėjo apibrėžtų jo civilinę atsakomybę šalinančių priežasčių. Pasirašius preliminariąją sutartį, ginčo patalpų paskirties pakeitimas buvo pardavėjo ir daikto savininko atsakovo UAB "Markes" pareiga. Tai, kad šios pareigos vykdymą daikto savininkas pasirinko pavesdamas ją atlikti tarpininkavimo sutarties pagrindu atsakovui R. G., nešalina solidariosios atsakovo R. G. atsakomybės ieškovės atžvilgiu. Atsakovas R. G. veikė išimtinai daikto savininkoatsakovo UAB "Markes" naudai.
Kritiškai turi būti vertinami atsakovo R. G. teiginiai, kad daikto savininkas atsakovas UAB "Markes" nesuteikė jam visų būtinų įgaliojimų. Atsakovas R. G. nepateikė jokių įrodymų, kad po tarpininkavimo sutarties jis būtų kreipęsis į atsakovą UAB "Markes" dėl prievolės įvykdymui būtinų įgaliojimų suteikimo ir daikto savininkas jų nesuteikė ar neperdavė reikiamų dokumentų. Todėl byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo R. G. nurodomas aplinkybes, kad jis laiku negalėjo įvykdyti prievolių dėl įgaliojimų trūkumo.
Byloje pateiktas dokumentų perdavimo aktas, kuris pasirašytas ne anksčiau kaip 2012-07-20 (tą patvirtino atsakovo R. G. atstovė 2013-11-07 posėdžio metu), tiesiogiai patvirtina, kad abu atsakovai ignoravo ieškovės teises ir teisėtus interesus ir, pasibaigus 2012-02-21 tarpininkavimo sutarties ir 2012-02-21 preliminariosios sutarties galiojimui, atliko aktyvius veiksmus, siekdami patalpų atidalinimo ir paskirties pakeitimo, t.y. siekė pagerinti daiktą ieškovės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-02-21 ieškovė ir atsakovas UAB „Markes“ sudarė preliminariąją sutartį, kuria šalys susitarė iki 2012-05-20 sudaryti pagrindinę 49,10 kv.m. patalpų ir 2,85 kv.m. pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovui UAB „Markes“, pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariąja sutartimi šalys taip pat susitarė, kad sutartis nustos galioti, jei iki 2012-05-15 patalpų paskirtis iš gamybinių nebus pakeista į gyvenamosios (butų). Tokiu atveju atsakovas UAB „Markes“ privalės grąžinti ieškovei 5 000 Lt avansą.
2012-02-21 ieškovė, atsakovas UAB „Markes“ ir atsakovas R. G. sudarė tarpininkavimo sutartį, kuria atsakovas UAB „Markes“ sutiko, o atsakovas R. G. įsipareigojo atskirti nuo 158 kv.m. gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 49,10 kv.m. patalpas ir pakeisti šių patalpų paskirtį iš gamybinių į gyvenamąją (buto), atsakovas UAB „Markes“ sutiko suteikti visą reikalingą dokumentaciją ir informaciją atsakovui R. G. tikslu atstovauti visose valstybinėse institucijose, ruošiant projektavimo ir paskirties keitimo darbus. Ieškovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti atsakovui R. G. 10 500 Lt, iš kurių 500 Lt yra atlyginimas atsakovui R. G. už atliktas paslaugas.
Iki 2012-05-15 patalpų paskirtis nebuvo pakeista, deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą sudaryta 2012-08-03. Pagrindinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Markes“ nebuvo sudaryta. 2012 m. lapkričio mėn. patalpos buvo parduotos kitam asmeniui.
Preliminariosios ir tarpininkavimo sutarčių sudarymo metu galiojusi CK 1.39 str. 1 d. nustatė, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2013 ir kt.).
Ieškovė yra fizinis asmuo, ieškovė nurodė, kad preliminariąja sutartimi patalpas (butą) siekė įsigyti asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu, yra ieškovės veikla, iš kurios ieškovė gauna pajamas. Atsakovas UAB „Markes“ yra juridinis asmuo, kurio tikslas – gauti pelną iš vykdomos veiklos. Lietuvos Aukščiausioko Teismo 2009 metų teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Vartotojų teisių apsauga sutartiniuse santykiuose nurodyta, kad nacionalinės teisės aktuose nustatytas vienas bendrasis požymis, kurio pakanka, kad asmuo, esantis pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo santykiuose su vartotoju, būtų laikomas verslininku – jis turi veikti verslo tikslais. Nors atsakovas UAB „Markes“ nurodė, kad jis neužsiima veikla, susijusia su nekilnojamojo turto pardavimu, o dalį patalpų nusprendė parduoti, nes jos jam buvo nereikalingos, tai taip pat laikytina veikimu verslo tikslais, nes tokiu būdu atsakovas UAB „Markes“ siekė optimizuoti savo verslą, gauti pajamas, kurios galės būti panaudotos verslui vykdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turi būti vadovaujamasi vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.
Tarpininkavimo sutartis yra neatsiejamai susijusi su preliminariąja sutartimi, tarpininkavimo sutartimi buvo realizuotas atsakovo UAB „Markes“ preliminariąja sutartimi prisiimtas įsipareigojimas atskirti dalį patalpų ir pakeisti jų paskirtį į gyvenamąją (butų). Tarpininkavimo sutartimi atsakovas UAB „Markes“ pavedė atsakovui R. G. atsakovo UAB „Markes“ vardu atlikti visus veiksmus, reikalingus atskirti dalį patalpų ir pakeisti jų paskirtį. Ieškovė tik įsipareigojo apmokėti patalpų atskyrimo ir paskirties pakeitimo išlaidas ir sumokėti atlyginimą atsakovui R. G.. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar atsakovas R. G. vertintinas kaip verslininkas, nes viena iš tarpininkavimo sutarties šalių yra atsakovas UAB „Markes“, kuris, ketindamas parduoti dalį patalpų ieškovei ir atlikdamas veiksmus, reikalingus pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (atskirti dalį patalpų ir pakeisti jų paskirtį), veikė kaip verslininkas ieškovės kaip vartotojos atžvilgiu.
Net ir padarius priešingą išvadą dėl šalis siejančių vartojimo teisinių santykių, tai nebūtų pagrindas šioje proceso stadijoje palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą kaip neapmokėtą žyminiu mokesčiu (ieškinys žyminiu mokesčiu nebuvo apmokėtas CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t.y. kai reiškiami reikalavimai, atsirandantys iš vartojimo teisinių santykių). Pagal CPK 296 str. 2 d., kai ieškinys yra neapmokėtas žyminiu mokesčiu, jis gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, jei šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.
Preliminariąja sutartimi ieškovė ir atsakovas UAB „Markes“ susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2012-05-20, taip pat susitarė, kad preliminarioji sutartis baigs galioti, jei iki 2012-05-15 preliminariojoje sutartyje nurodytų patalpų paskirtis nebus pakeista iš gamybinių į gyvenamosios (butų). Preliminarioji sutartis baigė galioti atsakovui UAB „Markes“ preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nepakeitus patalpų paskirties. Preliminariąja sutartimi šalys taip pat susitarė, kad, nustojus galioti preliminariajai sutarčiai dėl to, kad iki 2012-05-15 nebuvo pakeista patalpų paskirtis, nustos galioti ir preliminariosios sutarties 5 punktas, numatantis šalių atsakomybę už pagrindinęs sutarties nesudarymą, o atsakovas UAB „Markes“ grąžins ieškovei 5 000 Lt avansą. Todėl nėra reikšminga atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ieškovė neturėjo piniginių lėšų pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl pagrindinė sutartis vis tiek nebūtų sudaryta ir nebūtų sudaryta dėl ieškovės kaltės. Atsakovui UAB „Markes“ iki 2012-05-15 nepakeitus patalpų paskirties ir tuo pagrindu nustojus galioti preliminariajai sutarčiai, ieškovė nebeturi pareigos sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovas UAB „Markes“ pagal preliminariosios sutarties 4.1.5. privalo grąžinti ieškovei 5 000 Lt avansą.
Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-355-809/2014 pagal atsakovo UAB „Markes“ ieškinį ieškovei dėl nuostolių pagal preliminariąją sutartį atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovas R. G., nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad nėra ieškovės kaltės dėl to, jog nebuvo sudaryta preliminariojoje sutartyje nurodyta pagrindinė sutartis, taip pat nėra duomenų, kad preliminarioji sutartis buvo pratęsta (duomenys iš LITEKO sistemos). Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Todėl teisėjų kolegija plačiau nebepasisako dėl atsakovų argumentų, susijusių su ieškovės kalte dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
Ck 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.). Tarpininkavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo už patalpų atskyrimą ir paskirties pakeitimą sumokėti 10 500 Lt. Tarpininkavimo sutarties dalykas – preliminariojoje sutartyje nurodyto buto suformavimas. Nors tai atliekama atskiriant dalį patalpų ir pakeičiant jų paskirtį, nėra susitarta dėl atlyginimo už atskiro veiksmo atlikimą, tarpininkavimo sutarties tikslas – atskiro buto suformavimas, šiam tikslui pasiekti būtina atlikti tiek patalpų atskyrimą, tiek patalpų paskirties pakeitiką. Šiuos veiksmus įsipareigojo atlikti abu atsakovai, t.y. atsakovas R. G. įsipareigo atsakovo UAB „Markes“ vardu atlikti patalpų atskyrimą ir paskirties pakeitimą, o atsakovas UAB „Markes“ įsipareigojo suteikti atsakovui R. G. visą tam reikalingą dokumentaciją ir informaciją. Taigi, patalpų atskyrimas ir paskirties pakeitimas turėjo būti atlikti bendrais abiejų atsakovų veiksmais.
Pagal tarpininkavimo sutartį paskirties keitimo darbai turėjo būti atlikti iki 2012-04-21. Kaip jau nurodyta, patalpų paskirtis buvo pakeista tik 2012-08-03. Byloje nėra įrodymų, kad patalpų paskirtis iki 2012-04-21 nebuvo pakeista tik dėl vieno iš atsakovų veiksmų. Nors atsakovas R. G. nurodė, kad jis atliko visus tarpininkavimo sutartyje nurodytus veiksmus, t.y. jo surastos bendrovės laiku parengė patalpų atidalinimo projektą ir patalpų paskirties pakeitimo techninį projektą, atsakovas R. G. įsipareigojo tarpininkauti atliekant ne tik šiuos veiksmus, bet įsipareigojo tarpininkauti atliekant patalpų atskyrimą ir paskirties pakeitimą, t.y. galutinis rezultatas turėjo būti baigtas patalpų paskirties pakeitimo procesas. Atsakovas R. G. nenurodė, kokių konkrečių įgaliojimų ar dokumentų, reikalingų tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal tarpininkavimo sutartį, jam nesuteikė/neperdavė atsakovas UAB „Markes“. Atsakovas UAB „Markes“ taip pat yra tarpininkavimo sutarties šalimi, patalpų atskyrimo ir paskirties pakeitimo darbai atliekami atsakovo UAB „Markes“ vardu, tarpininkavimo sutartis yra sudaryti siekiant atsakovui UAB „Markes“ įvykdyti įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, pagal preliminariąją sutartį sumokėti pinigai buvo panaudoti patalpų atskyrimo ir paskirties pakeitimo išlaidoms padengti. Kaip jau nustatyta, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovas UAB „Markes“ neįvykdė preliminariojoje sutartyje nustatyto įsipareigojimo iki 2012-05-15 pakeisti patalpų paskirtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas UAB „Markes“ ir atsakovas R. G. yra solidariai atsakingi prieš ieškovę už tarpininkavimo sutartyje nurodyto įsipareigojimo neįvykdymą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Markes“ ir atsakovo R. G. ieškovės L. M. naudai po 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.