- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-353-350-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00406-2007-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- A. R., D. M.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Valentinas Baltrūnas, Valentinas Baltrūnoa
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-353-350/2011
Teisėja Jolanta Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00406-2007-4
2011 m. spalio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Eligijaus Gladučio,
nuteistiesiems A. R., D. M., A. R.
nuteistųjų gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Artūrui Balčiūnui, Alfonsui Mašalui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R., D. M. ir A. R. gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-03 nuosprendžio, kuriuo
A. R. pagal BK 178 str. 3 d. nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2007-06-14 iki 2007-06-16.
A. R. pagal BK 178 str. 3 d. nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2007-06-14 iki 2007-06-16.
D. M. pagal BK 178 str. 3 d. nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2007-06-14 iki 2007-06-16.
iš A. R., A. R., D. M. solidariai 9 057,99 Lt UAB DK „(duomenys neskelbtini) “ naudai;
iš A. R., A. R. ir D. M. po 16,23 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., D. M. ir A. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje 2007-06-06 laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 04.30 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į saugomą ŽŪB (duomenys neskelbtini) aikštelę, kur nupjaudami uždarytų vartų spyną, išdauždami vairuotojo pusės durelių stiklą ir sugadindami durelių ir užvedimo spyneles, pagrobė didelės vertės svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 64170 Lt vertės, kuriuo naudodamiesi 2007-06-06 apie 20 val. nuvarė į (duomenys neskelbtini) esančią V. A. sodybą ir paliko saugojimui iki 2007-06-13 kol buvo surastas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. R. skundu prašo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad šio nusikaltimo nepadarė. Nurodo, jog teismas, pripažindamas apeliantą kaltu dėl automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės, iš esmės vadovavosi 2008-05-13 specialisto išvada Nr. 140-1-IS1-42, kurioje teigiama, kad yra tikėtina, kad kvapų pėdsake, paimtame 2007-06-13 automobilio VW Transporter apžiūros metu nuo baltos spalvos pirštinės yra apelianto kvapas, liudytojos A. K. parodymais, jog apeliantas buvo atėjęs į barą ir jos klausė ar gali tas autobusiukas pabūti jų kieme, subjektyviais liudytojo V. A. parodymais, jog jis (duomenys neskelbtini) suprato, kad sugedęs automobilis yra apelianto, liudytojo S. Š. parodymais, jog pas V. A. važiavo jis (S. Š.), o apeliantas kitu automobiliu su dar dviems asmenimis, kurių neįsidėmėjo, juos suvedęs su V. A., paliko kieme pas V. A., o pats išvažiavo. Tačiau šie duomenys neįrodo, kad apeliantas dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą.
Specialisto išvadoje teigiama, jog tikėtina, kad pėdsake paimtame 2007-06-13 automobilio VW Transporter apžiūros metu nuo baltos spalvos pirštinės, yra A. R. kvapas. Apeliantas nurodo, jog tai paaiškintina tuo, kad prieš nusikaltimą tris dienas iš eilės 2007 m. birželio 4-6 dienomis jis važinėjo automobiliu VW Passat, priklausiusiu D. M., todėl apelianto darbinė pirštinė galėjo atsirasti minėtame automobilyje ir būti panaudota kitų asmenų ar atsidurti pagrobtame automobilyje VW Transporter.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad V. A., S. Š. parodymai neįrodo jį dalyvavus padarant automobilio VW Transporter vagystę, nes jiems apeliantas nepaaiškino, kad ieškojo kur pastatyti ne savo automobilį, o nepažįstamo asmens. Liudytojo S. Š. parodymai, kad pas V. A. važiavo vienas, o apeliantas kitu automobiliu su dar dviem asmenimis, kurių jis neįsidėmėjo, vertintini kritiškai, nes apeliantas pas V. A. važiavo su nepažįstamuoju, kuriam, kaip šis teigė, priklausė autobusiukas.
Apeliantas neneigia, kad teiravosi A. K. dėl galimybės ilgiau jų kieme palaikyti autobusiuką, tačiau dėl praėjusio ilgo laiko tarpo suklydo dėl bendravimo su A. K. aplinkybių, tai yra manė jai skambinęs telefonu.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo parodymai dėl nepažįstamojo sutikto (duomenys neskelbtini), kuris prašė pagalbos dėl savo sugedusio automobilio ir klausė, kur jį galėtų trumpam palikti, nelaikytini melagingais. Iškart po įvykio apeliantas galėjo apytiksliai apibūdinti šį žmogų, tačiau praėjus 4 metams nebeprisiminė, todėl teismas be pagrindo laikė, jog apeliantas bandė parodymus derinti prie surinktų įrodymų taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo nuomone duotų parodymų netikslumai galėjo objektyviai susidaryti jam sąžiningai suklydus dėl atskirų 2007 metų birželį buvusių įvyki aplinkybių, nes nuo šių įvykių praėjo gana ilgas laikotarpis. Apeliantas pažymi, kad anonimas paskambinęs policijai pranešti apie automobilio vagystę, paminėjo tik D. M. kaip nusikaltimo vykdytoją, kitų asmenų, taip pat ir apelianto, nusikaltimo vietoje ar pasišalinant iš nusikaltimo vietos niekas nematė.
Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas V. Baltrūnas skundu prašo priimti A. R. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Gynėjas teigia, kad A. R. nuteistas nepagrįstai. Skundžiamame nuosprendyje yra esminių prieštaravimų, kurie lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą ir A. R. nekaltumo klausimo išsprendimą. Pagal byloje esančius įrodymus, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad A. R. veikė bendrininkų grupėje kartu su A. R. ir D. M. ir įvykdė kaltinime nurodytą nusikaltimą. Nuosprendyje išvardinti liudytojai ir jų duoti parodymai niekaip nėra susiję su A. R. inkriminuota veika – vagyste. Tokią išvadą teismas padarė neatlikęs visų bylos įrodymų analizės, o remiantis išimtinai tik atliktų specialistų išvadomis. Iš 2008-02-08 specialisto išvados Nr. 140-(11272)-IS1-1205 turinio matyti, kad ar tirti pateiktas automobilio VW „Transporter“ spynelės atraktas buvo išlaužtas pateiktais metaliniais laužimo įrankiais, rastais kratos metu pas A. R., negalima, nes neaptikta kokių nors individualiųjų požymių; o iš 2007-09-20 specialisto išvados Nr. 11-2123(07) matyti, kad: ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo VW „Transporter“ vairuotojo sėdynės, rasti pavieniai juodos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. R. bliuzono trikotažo pluoštais arba kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo VW „Transporter“ vairuotojo sėdynės, rasti pavieniai margi medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. R. pilkos spalvos šortais. A. R. gynėjo teigimu, priešingai, nei nurodo teismas, minėtos specialistų išvados neįrodo A. R. kaltės, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas būtent jomis remiasi kaip A. R. kaltinančiais įrodymais. Byloje nesant kitų faktinių duomenų - nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymų, kuriais būtų galima pagrįsti A. R. kaltę, remtis vien tik specialistų išvadomis aiškiai nepakanka. Nuteistojo A. R. gynėjas teigia, kad teismas neobjektyviai ir šališkai vertino kaltinamojo A. R. parodymus dėl per kratą jo namuose rastų dviejų SIM kortelių atsiradimo aplinkybių bei metalinių įrankių, kurie pagal specialistų išvadas nėra susiję su kaltinime nurodyto automobilio vagyste. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė motyvą, jog atmesdamas A. R. parodymus, atsižvelgia į tai, kad teisme parodymus kaltinamasis davė po visų proceso dalyvių apklausų, taip pat prieš tai susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis, žinodamas, kokie įrodymai prieš jį surinkti. Tokiu būdu teismas pažeidė kaltinamajam įstatymo suteiktą teisę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, su kuriais jis nesutinka bei priėmė A. R. apkaltinamąjį nuosprendį remiantis išimtinai tik prielaidomis pagrįstomis specialistų išvadomis.
Nuteistasis D. M. skundu prašo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta tiesioginių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ne įrodymais, o tik prielaidomis.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, o nuteistieji bei jų gynėjai - tenkinti.
Nuteistųjų D. M., A. R. ir A. R. gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliaciniai skundai atmetami.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Nuteistieji apeliaciniuose skunduose ginčija savo kaltę, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta ir teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jie nuteisti nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė visiškai nekeliančią jokių abejonių išvadą, kad A. R., D. M. ir A. R. padarė jiems inkriminuotą veiką, o tuo tarpu apeliaciniuose skunduose išdėstyti samprotavimai apie neva netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginiai, kad apeliantai nusikaltimo, už kurį jie nuteisti nepadarė, yra paneigti byloje sutrinktų bei teismo ištirtų įrodymų visetu.
Nuteistųjų A. R., D. M. ir A. R. kaltė dėl automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės skundžiamame nuosprendyje pirmiausia grindžiama specialistų išvadų duomenimis, patvirtinančiais, kad minėti asmenys dalyvavo įvykdant šią nusikalstamą veiką, tačiau skirtingai nei nurodo apeliantai, šie įrodymai buvo vertinami visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, atsižvelgiant tiek į liudytojų parodymus, tiek ir į rašytinius įrodymus.
Kaip jau minėta, vienu iš įrodymų patvirtinančių A. R. kaltę dėl automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės yra 2007-09-20 specialisto išvada Nr.11-2123(07), kuria nustatyta, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo VW Transporter vairuotojo sėdynės, rasti pavieniai juodos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. R. bliuzono trikotažo pluoštais; ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo VW „Transporter“ vairuotojo sėdynės, rasti pavieniai margi – šviesiai pilkšvai rudi-violetiniai juodi medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. R. pilkos spalvos šortų audeklo atitinkamais pluoštais bei 2007-12-20 specialisto išvada Nr. 140-(11271)-IS1-9400 patvirtinančia, kad ant įrankių Nr. 8, Nr. 6 ir Nr. 4 paimtų kratos pas A. R. metu yra rastos metalizacijos dalelės, kurių cheminė sudėtis vienarūšė pagrobto automobilio spynelės metalo cheminei sudėčiai. Nuteistojo D. M. kaltė įvykdžius aptariamą nusikaltimą grindžiama ir 2009-03-23 specialisto išvada Nr. 140-(7164)IS1-2214, kurioje nurodoma, kad ant cigaretės nuorūkos, paimtos 2007-06-13 apžiūros metu nuo automobilio VW Transporter priekinio keleivio kilimėlio, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. M. genotipu. Nuteistojo A. R. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtina 2008-05-13 specialisto išvada Nr.140-1-IS1-42, kuria nustatyta, kad - tikėtina, kad kvapų pėdsake, paimtame 2007-06-13 automobilio VW Transporter apžiūros metu nuo baltos spalvos pirštinės yra A. R. kvapas.
Visi aukščiau aptarti objektų tyrimai atlikti laikantis nustatytos tvarkos ir nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. R., D. M. ir A. R. kaltais, vadovavosi prielaidomis ar abejotinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skirtingai nei nurodo apeliantai apkaltinamasis nuosprendis nėra grindžiamas išimtinai tik aptartomis specialistų išvadomis.
A. R. kaltę patvirtinantys įrodymai – drabužių pluoštai rasti apžiūrint automobilį po vagystės, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. R. namuose rastų drabužių – džemperio ir šortų pluoštais, kaip teigia apelianto gynėjas neturi individualiųjų požymių, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skirtingų drabužių, pasiūtų iš skirtingų audinių, kurių priklausomybės neneigia pats nuteistasis, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) pluoštų radimas pagrobtame automobilyje gali būti vertinamas tik kaip atsitiktinumas ar sutapimas. Pažymėtina, kad nuteistasis neigia kada nors važiavęs aptariama transporto priemone, paaiškinti kaip jam priklausančių drabužių pluoštai galėjo atsirasti pagrobtame automobilyje negali. A. R. kaltę taip pat patvirtina ir aplinkybė, kad jo namuose buvo rasti įrankiai, pritaikyti automobilių spynelėms persukti, kuriuos jis įvardijo kaip varžtų atsuktuvus su specialiomis galvutėmis, ant kurių (Nr. 8, Nr. 6 ir Nr. 4) buvo rastos vienarūšės cheminės sudėties su pagrobto automobilio spynelėmis metalizacijos dalelės. Be to, A. R. parodymų nenuoseklumas ir nelogiškumas bei jo nurodyta aplinkybė, kad vagystės naktį jis buvo namuose ir miegojo, o apie vagystę nieko nežino, yra paneigta ne tik aukščiau išvardintais įrodymais, bet ir vagystės naktį, jam priklausančių mobilaus ryšio telefonų SIM kortelių pasijungimu bazinės stoties, veikiančios (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad aukščiau aptarti duomenys ir mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizė, patvirtina, 2007 m. birželio 6 d. 0.50 val, 0.55 val., 0.58 val., 01.00 val. skambučius į ir iš A. R. kratos metu paimtos SIM kortelės abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytos priklausomybės abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam 2007 m. birželio 6 d. 20.03 val. taip pat buvo skambinta ir iš kitos pas A. R. rastos SIM kortelės abonento Nr.(duomenys neskelbtini) . Minėti išklotinių duomenys taip pat atskleidžia, kad A. R. 2007 m. birželio 5 d. 23.13 val., 2006 m. birželio 6 d. 11. 46 val., 19.33 val., 19.50 val. iš pas jį rastos SIM kortelės abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir A. R. skambino ir siuntė žinutę nenustatytos priklausomybės abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2006-06-06 19.43 val. skambino S. Š. abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), bei to paties nenustatytos priklausomybės abonento Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) skambučiais ir žinutėmis 2007m. birželio 5 d. 22.54 val., 22.56 val., 22.57 val., 23.12 val. bei birželio 6 d. 11.20 val.,19.27 val., 22.23 val. į ir iš kratos metu pas D. M. rastos SIM kortelės abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2007-06-06 18.43 val., 18.48 val., 20.17 val. D. M. SIM kortelės abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siųstomis žinutėmis į A. R. SIM kortelės abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). O taip pat A. R. kontaktus su S. Š. patvirtina A. R. SIM kortelės abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į S. Š. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , 2007 m. birželio 6 d. 13.53 val. išsiųsta žinutė ir 2007 m. birželio 6 d. 19.50 val. S. Š. skambutis į A. R. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) . Šie kontaktai prieš vagystę, jos metu ir po jos patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu A. R. veikė bendrininkų grupėje kartu su A. R. ir D. M.. A. R. gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas A. R. parodymus, atsižvelgė į tai, kad jis teisme parodymus davė po visų proceso dalyvių, taip pat prieš tai susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis, tokiu būdu pažeidė kaltinamajam įstatymo suteiktą teisę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų yra atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.
D. M. apeliaciniame skunde išsakyti argumentai, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų yra paneigti ne tik specialisto išvada, kad ant cigaretės rastos pagrobtame automobilyje yra rastas biologinio pėdsako genotipas sutampantis su D. M. biologinio pėdsako genotipu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. M. išsakytus teiginius apie nuorūkos atsitiktinį atsiradimą pagrobtame automobilyje, t.y., kad ji galėjo kam nors prilipti ir būti pernešta į įvykio vietą, ypač atsižvelgus į jo parodymus, kad įvykio vietoje niekada nėra buvęs, įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, D. M. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina ir liudytojo V. A. parodymai, kad automobiliu, kurio apibūdinimas pagal byloje esančius duomenis atitinka D. M. turimą VW Passat automobilį, vairuojamu jam nepažįstamo asmens, į jo sodybos kiemą atvažiavo S. Š. su savo pusbroliu A. R., kuris paprašė parodyti kur galėtų palikti jo sugedusį automobilį, kaip vėliau paaiškėjo VW Transporter.
Apelianto A. R. apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl jo kvapų pėdsako ant darbinės pirštinės, kuri buvo rasta pagrobtame automobilyje, atsiradimo, galimai nenustatytiems asmenims ją pernešus iš D. M. automobilio VW PASSAT, kuriuo jis važinėjosi kelias dienas iki vagystės, į pagrobtą automobilį yra atmestini kaip nepagrįsti, nelogiški ir prieštaraujantys byloje surinktiems duomenims. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, kad buvo įsibrauta į D. M. automobilį VW PASSAT ar, kad iš jo dingo kokie nors daiktai. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad šiam tyrimui buvo naudoti trys šunys ir visi reagavo į tiriamą būtent A. R. kvapų pėdsaką, todėl teiginiai, kad pirštine galėjo pasinaudoti kiti asmenys yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo tokia specialisto išvada abejoti. Todėl A. R. parodymai, kad jis šios vagystės nepadarė, o automobilis V. A. kieme buvo pastatytas jam nepažįstamo, atsitiktinai sutikto asmens, kurio jis negali nei apibūdinti, nei nurodyti jo kontaktų, įvertinus aplinkybę, kad parodymus apie nepažįstamą asmenį ir bendravimą su juo ir V. A. ar jo sugyventine A. K., keitė vis nurodydamas skirtingas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendyje visiškai pagrįstai įvertinti kaip pasirinktas gynybos būdas.
Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas savo daromų išvadų negalėjo grįsti liudytojo S. Š. parodymais ir jo subjektyviu supratimu, kad pas V. A. vogtu automobiliu važiavo būtent nuteistasis su dar dviem asmenimis, kadangi liudytojas nurodytu metu buvo neblaivus ir jo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tačiau teismo nuomone, šio liudytojo parodymai yra patvirtinti ne tik aukščiau aptartais įrodymais, bet ir to paties V. A. ir A. K. parodymais apie pagrobto automobilio laikymą jų sodybos kieme, o taip pat aukščiau aptartos telefonų išklotinėse užfiksuotais duomenimis. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais ar juos vertinti kaip neobjektyvius, duodamus šališkai ar siekiant apkalbėti nuteistąjį. Pažymėtina, kad liudytojų S. Š., V. A. ir A. K. parodymuose išdėstytos aplinkybės sutampa su byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių visetu ir šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę, todėl jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. A. R. gynėjo apeliaciniame skunde išsakyta nuomonė, kad anonimo policijos pareigūnams suteikta informacija, kad vagystės naktį jis matė tik D. M. savo juodos spalvos automobiliu VW PASSAT automobiliu tempiantį raudonos spalvos VW Transporter, vertinant šiuos duomenis visų byloje surinktų įrodymų kontekste nesudaro pagrindo teigti, kad nusikalstama veika buvo padaryta vieno asmens.
Visos šios aplinkybės, vertinant aptariamų įrodymų visumą bei duomenis apie nuteistųjų tarpusavio santykius yra pakankamos konstatuoti, kad automobilį pagrobė būtent šie asmenys ir nėra jokio pagrindo teigi, kad pirmosios instancijos teismas A. R., D. M. ir A. R., pripažindamas kaltais, vadovavosi prielaidomis.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliantų skundų teiginiai, jog jie nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, nėra jokių jų kaltę patvirtinančių įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. R., D. M. ir A. R. gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliacinius skundus atmesti.