Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, pasirengdama nagrinėti teismo posėdyje civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3070 Eur žalos, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, jog 2019 m. gruodžio 28 d. ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio H. C. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu K. J. g. (duomenys neskelbtini), užvirto medis ir sugadino minėtą automobilį. Ieškovas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kurie 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pažymoje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad šiuo atveju žala atsirado ne dėl kito asmens tyčinės ar netyčinės veiklos, o dėl nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių, ir kad dėl atitinkamos žalos reikia kreiptis į teismą. Dėl šio įvykio ieškovas patyrė žalą – sumažėjo ieškovui priklausančio automobilio vertė. Dėl nuostolių įvertinimo ieškovas kreipėsi į nepriklausomą vertintoją UAB „Autosigma“, kuris pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, pateikė duomenis, kad transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo buvo 3950 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai 3550 Eur, transporto priemonės likutinė vertė 887 Eur. Ieškovas apgadintą automobilį pardavė už 1050 Eur, atitinkamai, pagal faktinę apgadinto automobilio realizavimo kainą pakoregavęs nepriklausomo turto vertintojo nustatytą likutinę automobilio vertę, laiko, jog ieškiniu prašoma atlyginti suma yra ieškovo patirti nuostoliai (3950 Eur automobilio rinkos vertė iki apgadinimo – 1050 Eur suma, gauta už apgadinto automobilio pardavimą, + 170 Eur sumokėta turto vertintojui).

Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodo, jog nesutinka su ieškiniu, prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas, turintis pareigą atlyginti automobiliui kilusią žalą dėl galimai nugriuvusio medžio, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra nei savininkė, nei valdytoja K. J. g. (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kuriame augo ieškovo nurodomas ant automobilio nugriuvęs medis. Vilniaus miesto savivaldybės GIS duomenų bazėje esantys duomenys aiškiai patvirtina, jog kitoje K. J. gatvės pusėje, būtent kurioje augo ant automobilio nugriuvęs medis, esanti teritorija yra valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), kuris valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise šį Žemės sklypą valdo valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl mano, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija šioje byloje nelaikytina tinkamu atsakovu, kadangi atitinkamos pareigos, susijusios su valstybinės reikšmės miškų sanitariniu kirtimu, priežiūra, inventorizacija ir kitais veiksmais yra atitinkamai nustatytos valstybinės reikšmės miškų savininkams, valdytojams, Valstybinei miškų tarnybai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kitoms institucijoms.

Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nes mano, jog ieškovas neįrodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje numatytos viešosios valdžios institucijų atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir juos siejančio priežastinio ryšio, todėl viešoji atsakomybė atsakovui negali kilti. Teigia, jog šiuo atveju yra ir paties nukentėjusiojo kaltės, nes automobilis buvo pastatytas neleistinoje vietoje, draudžiamu būdu. Todėl tokie ieškovo veiksmai neabejotinai patvirtina paties transporto priemonės valdytojo kaltę: statydamas (palikdamas stovėti) automobilį neleistinoje vietoje, draudžiamu būdu, transporto priemonės valdytojas priėmė sprendimą elgtis neteisėtai, taip prisiimdamas ir visą riziką dėl savo neteisėto elgesio pasekmių. Atsakovo manymu, ši aplinkybė turėtų būti priežastis atmesti ieškovo reikalavimą atlyginti jo patirtą žalą.

Gavus atsakovo atsiliepimą į ieškinį ir nustačius, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 227 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, sutinkamai su CPK 227 str. 1 d. nustatytas pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovui ir atsakovui nustatytas terminas įvykdyti CPK 227 str. 2 d. numatytas pareigas dublikui ir triplikui pateikti.

Ieškovas dublike nurodė nesutinkąs, jog pareiga atsakyti pagal ieškinį kyla ne atsakovui, o kitam asmeniui, palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindu.

Atsakovas tripliku išreiškė nesutikimą su ieškiniu, atkartodamas iš esmės atsiliepimo į jį motyvus.

Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus, 2020 m. gegužės 13 d. pareiškė savarankišką prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Valstybinę miškų tarnybą, VĮ Valstybinių miškų urėdiją, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, mano, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos šių subjektų teisėms ir pareigoms.

Teismas, susipažinęs su šalių pateiktais procesiniais dokumentais, juose išsakyta šalių pozicija, susipažinęs su bylos turiniu bei pasirengimo bylą nagrinėti eigoje gautais rašytiniais įrodymais, mano, jog yra visi pagrindai ir sąlygos pasirengimo stadiją pripažinti pasibaigusia. Ieškovui nesutinkant keisti atsakovą, byla nagrinėtina iš esmės pagal esamą reikalavimą, nukreiptą į ieškinyje įvardintą asmenį (CPK 45 str. 3 d.).

Įvertinęs prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą turinį, teismas laiko, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad bylos išsprendimas pagal pareikštą reikalavimą gali turėti įtakos ieškovo prašomų į bylos nagrinėjimą traukti trečiaisiais asmenimis subjektų teisėms ir pareigoms, nes reikalavimo pagrindu esantis įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybei priskirtoje prižiūrėti miesto kiemo dalyje, būtent savivaldybei atsiranda pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą. Atsakovo į bylą pateikta Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištrauka neįrodo priešingai. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo traukti ieškovo nurodytus subjektus dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje sprendžiant analogiško turinio ginčus.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad teismas priėmė nagrinėti sau neteismingą bylą.

Nors santykiai, susiję su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje reglamentuojamos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai, tačiau CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. e A-1038-1062/2017, kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą ir nustačius aplinkybę, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, laikytina, jog šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas priėmė nagrinėti sau neteismingą bylą.

CPK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtu vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui, šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog po bylos iškėlimo teisme paaiškėjus, kad ji priimta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, todėl yra teisinis pagrindas perduoti šią bylą nagrinėti pirmąja instancija Vilniaus apygardos administraciniam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Dėl to teismo posėdžio data pripažinus pasirengimo stadiją byloje pasibaigusia nėra nustatoma.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pasirengimo stadiją byloje pripažinti pasibaigusia.

Netenkinti ieškovo prašymo dėl trečiųjų asmenų į bylą įtraukimo.

Perduoti civilinę bylą Nr. e2-14318-727/2020 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis bylos perdavimo ją nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui dalyje per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.