Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. P. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl nustatytas 14 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugsėjo 3 d., todėl terminas apskųsti šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą prasidėjo sprendimą paskelbus – t. y. 2015 m. rugsėjo 3 d. ir baigėsi praėjus 14 kalendorinių dienų nuo šios datos – t. y. 2015 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėja apeliacinį skundą padavė tik 2015 m. rugsėjo 26 d., t. y. net 9 dienomis praleidusi apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėja iš esmės grindžia tik tuo, kad laiku negavo teismo sprendimo kopijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 1 straipsnio 2 dalimi, CPK nuostatos taikomos tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta ABTĮ. Priimto teismo sprendimo kopijos išsiuntimo klausimas yra reglamentuojamas ABTĮ, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis CPK nuostatomis. Atsižvelgus į tai, atmestinas pareiškėjos argumentas, kad jai išsiunčiant (netinkamai išsiunčiant) teismo sprendimo kopiją buvo pažeistos CPK nuostatos.

ABTĮ 93 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai; rašytiniu prašymu sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims; šio įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismo sprendimai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. ABTĮ 75 straipsnio 7 dalyje be kita ko nustatyta, kad kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šio straipsnio 8 dalis nustato, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Nustatyta, kad pareiškėja teismui skundą išsiuntė paštu (b. l. 16), tačiau 2015 m. rugpjūčio 14 d. teismui pateikė sutikimą teismo dokumentus gauti per EPP (b. l. 60). Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas kartu su lydraščiu (7 lapai) pareiškėjai per EPP buvo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 4 d. 9.52 val., o ne 2015 m. rugsėjo 10 d., kaip nurodo pareiškėja. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad teismo sprendimas pareiškėjos pasirinktu teismo dokumentų gavimo būdu buvo išsiųstas nepažeidus nei ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų teismo sprendimų nuorašų siuntimo terminų, nei būdų. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja teismo sprendimą gavo 2015 m. rugsėjo 4 d. 10.06 val. – t. y. šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja prie savo paskyros EPP prisijungė ir atidarė teismo siųstus dokumentus praėjus 15 minučių nuo teismo sprendimo išsiuntimo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. per EPP pareiškėjai siųsto teismo sprendimo nebūtų galima atidaryti, nustatyta, kad tai elektroniniu parašu pasirašytas PDF formato tekstinis dokumentas, kurį galima atidaryti naudojant PDF dokumentus atidarančią programą. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateikta dokumento kortelės kopija patvirtina tai, kad pareiškėja bandė atidaryti LITEKO įkelto teismo sprendimo elektroninės versijos dokumentą, o ne jai per EPP siųstą pasirašyto ir skaitmenizuoto teismo sprendimo kopiją. Akcentuotina, jog 2014 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo raštu pareiškėjai buvo nurodyta, kad informaciją apie tai, kaip naudotis EPP sistema, galima rasti EPP naudotojo vadove.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad nepavykus atidaryti per EPP gauto teismo sprendimo, ji du kartus elektroniniu paštu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinio teismo raštinę prašydama atsiųsti teismo sprendimo kopiją, tačiau pirmą kartą gavo teismo sprendimo kopiją, kuri buvo labai blogos kokybės, nebuvo galima perskaityti kai kurių teismo sprendimo dalių. Kaip buvo nurodyta, pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę – t. y. pareiškėja nepateikė įrodymų, kad du kartus elektroniniu paštu kreipėsi į teismą ir pirmą kartą gavo teismo sprendimo kopiją, trukdžiusią jai realizuoti teisę į apeliaciją.

Vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. pateikta informacija apie susirašinėjimą su pareiškėja nustatyta, kad pareiškėja pirmą kartą į Vilniaus apygardos administracinį teismą elektroniniu laišku dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo kreipėsi 2015 m. rugsėjo 10 d. Nustatyta, kad pareiškėjai atsakymas pateiktas tą pačią dieną elektroniniu laišku, kartu nusiunčiant ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo kopiją PDF formatu. Taip pat nustatyta, kad antrą kartą pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl teismo sprendimo kopijos kreipėsi 2015 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku, t. y. jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, ir nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo elektroniniu laišku siųstos teismo sprendimo kopijos kokybė nepakankama, nes nenuskanuota dalis teismo sprendimo, o skundą dėl teismo sprendimo rengiantis advokatas reikalauja geresnės kokybės teismo sprendimo kopijos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku pareiškėjai dar kartą buvo išsiųsta teismo sprendimo elektroninė versija. Taip pat akcentuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. rašte nurodyta, kad tiek per EPP, tiek ir elektroniniais laiškais pareiškėjai buvo siųsta ta pati elektroninė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo versija. Be to, kaip jau buvo pažymėta, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. gavo netinkamos kokybės teismo sprendimo kopiją, o iš Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktos pareiškėjai siųsto dokumento atspausdintos kopijos matyti, kad tai geros kokybės, įskaitomas dokumentas, kuriame yra visas teismo sprendimo tekstas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo susipažinti su per EPP siųsto teismo sprendimo turiniu laikytinos neįrodytomis. Surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai, kaip ji teigia, nepavykus laiku susipažinti su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, ji ėmėsi veiksmų gauti tinkamą nurodyto teismo sprendimo kopiją. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja pirmą kartą į teismą dėl teismo sprendimo kopijos kreipėsi praėjus 7 dienoms po teismo sprendimo paskelbimo, t. y. praėjus pusei apeliacinio skundo padavimo termino, o antrąjį kartą – praėjus 4 dienoms po apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, daro išvadą, kad net ir nustačius, kad pareiškėjai buvo siųsti teismo sprendimo elektroninė versija, kurios, kaip teigia pareiškėja, jai nepavyko atidaryti (per EPP), ar teismo sprendimo kopijos, gautos 2015 m. rugsėjo 10 d., kokybė buvo nepakankama, kad ji galėtų tinkamai realizuoti teisę į apeliaciją, tai nesudarytų pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes pareiškėjos veiksmai siekiant pašalinti kliūtis realizuoti teisę į apeliaciją nelaikytini pakankamais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja, siekdama apeliacinį skundą paduoti laikantis ABTĮ nustatyto termino, veikė nepakankamai operatyviai, gavusi, kaip ji nurodo, netinkamos kokybės teismo sprendimo kopiją 11 dienų delsė kreiptis į teismą dėl tinkamos kokybės dokumento atsiuntimo. Darytina išvada, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas elgesio variantas.

Pareiškėja prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja teismo posėdyje nurodė, jog sprendimo kopija pareiškėjai bus išsiųsta jos nurodytu „gyvenamosios vietos adresu“. Susipažinusi su 2015 m. rugpjūčio 24 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašu, teisėjų kolegija nustatė, kad bylą nagrinėjusi teisėja nurodė, jog teismo sprendimo kopija bus išsiųsta pareiškėjos „nurodytu adresu“. Kaip buvo nustatyta, pareiškėja buvo išreiškusi sutikimą teismo dokumentus gauti elektroniniu būdu – per EPP. Pažymėtina, kad tiek 2015 m. rugsėjo 10 d., tiek ir 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo pareiškėjai siųstuose elektroniniuose laiškuose paaiškinta, kad teismo sprendimo kopija paštu jai nebus siunčiama, nes susitarta, kad teismo sprendimo kopija pareiškėjai bus siunčiama per EPP, ir nustatyta, kad pareiškėja yra aktyvi EPP vartotoja. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tai, jog bylą nagrinėjusi teisėja pareiškėjai paaiškino, kad teismo sprendimo kopija jai bus išsiųsta pareiškėjos nurodytu adresu, negali būti laikoma aplinkybe, lėmusia termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėja terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, ar atsitiktinių aplinkybių, ir daro išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 127 str. 2 d.). Dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. P. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis neskundžiama.