- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- eI2-936-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02398-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 2R-1944(2.13Mr) (toliau – ir 2022 m. gegužės 6 d. Sprendimas) bei 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 3R-317(2.13-1.E) (toliau – ir 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad jos sutuoktinis D. S. niekur niekada nėra davęs sutikimo ir nebuvo pasirašęs, kad Kauno miesto savivaldybės administracija gaus ir tvarkys duomenis ir informaciją apie pareiškėją ir bendrai gyvenančius asmenis, kuriais vadovaujantis nustatoma teisė į paramą, iš valstybės registrų, žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų, kitų informacinių sistemų, be to, negalėtų ir neturėtų teisinės galios tai atlikti.
Akcentuoja, jog pareiškėjos sutuoktinis nuo santuokos sudarymo - 2019 m. spalio 10 d. niekada neturėjo jokių E. B. įgaliojimų ir / ar pavedimų tvarkyti jos reikalus ir / ar juo labiau pasirašyti dokumentus ir / ar sutikimus ir / ar leidimus ir Kauno miesto savivaldybėje. Tokių įrodymų ir / ar aplinkybių nepateikė ir pati Kauno miesto savivaldybė ir Inspekcija ikiteisminio tyrimo pareigūnams Kaune.
Pažymi, kad iš 2022 m. balandžio 7 d. policijos Nutarimo Kaune vykusiame parengiamajame tyrime paaiškėjo naujos aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai atlikdami tiesiogines pareigas 2020 m. sausio 3 dieną, galėjo padaryti ir nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnį (sukčiavimas apgaule), BK 228 straipsnis (piktnaudžiavimas tiesiogine tyčia), bei BK 300 straipsnis (oficialaus dokumento klastojimas). O būtent, 2020 m. sausio 3 d. D. S. atvykus į Šilainių seniūniją dėl socialinės pašalpos skyrimo, D. S. pateikti iš anksto paruoštą dokumentą su iš anksto surašytu tekstu, kad apgauti ar apgaule suklaidinti D. S., bei vėliau tuo manipuliuoti ir tada turėti galimybę prieiti prie kitų D. S. šeimos narių duomenų tikrinimo, nors ir baudžiamieji įstatymai, ir asmens duomenų apsaugos įstatymai tai griežtai draudžia.
Sprendime neįvertinta situacija, kad pareiškėja nėra Kauno miesto gyventoja ir ja niekada ir nebuvo; pareiškėja niekada nebuvo davusi raštiško sutikimo Kauno miesto savivaldybei žiūrėti, tikrinti, naudoti ar kitaip gauti ar disponuoti jos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų saugomais privataus fizinio asmens duomenimis.
Pabrėžia, kad privataus fizinio asmens E. B. asmeniniai duomenys saugomi įstatymų.
Pareiškėjos manymu, pagal BDAR sutikimas tvarkyti asmens duomenis turi būti duodamas aktyvia išraiška. Sutikimo davimo aplinkybė negali būti įterpta tarp šimto sutarties sąlygų. Be to, tikrai neprivaloma duoti sutikimo, jei nenorima. Sutikimas gali būti bet kada atšauktas.
Pažymi, jog asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenumato menkesnės asmenų duomenų apsaugos ar nesaugojimo vien dėl to, kad šie duomenys yra viešame registre. Tai, kad registro duomenys pasiekiami suinteresuotiems asmenims, nėra pagrindas išvadai, jog šie asmenys gali tvarkyti asmens duomenis nesilaikydami asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, esant neišvengiamumui, nepagrindę savo teisinio intereso pagal BDAR reikalavimus.
Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje jau yra nustatytos neginčijamos aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė neteisėtai ir neturėdama pareiškėjos sutikimo, tikrai rinko duomenis apie neviešą privatų fizinį asmenį E. B. ir Inspekcija už tai griežtai baudžia pažeidėjus, tačiau šiuo atveju yra nueita iki netoleruotinų dvigubų standartų, bandant nuo teisinės atsakomybės „ištraukti“ grubius teisės pažeidimus padariusią Kauno miesto savivaldybę.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nesutinka su 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu, kadangi mano, jog ydingas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte dabar galiojantis teisinis reguliavimas, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai. Šiuo atveju nacionalinės teisės normos akivaizdžiai prieštarauja ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisei. Tokio (ap)ribojimo tiesioginio taikymo Reglamente nėra nustatyta, todėl šiuo atveju Inspekcija privalėjo tiesiogiai taikyti ES teisės normas bei vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau - ir ESTT) pateiktais išaiškinimais. Taip pat ESTT savo sprendimuose ne kartą pabrėžė nacionalinių teismų pareigą atsisakyti taikyti teisės aktą, prieštaraujanti Europos Bendrijos teisei, net jei tokios teisės nacionaliniams teismams nesuteikė vidaus teisės aktai.Be to, tokio termino ribojimo (kaip du metai), pirmiausia, itin trumpo (įtvirtinto nacionaliniame įstatyme - Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme), bei jo skaičiavimo eigos pradžia - ne nuo sužinojimo, o nuo pačio pažeidimo padarymo dienos, irgi akivaizdžiai teisiškai yra ydinga, bei pažeidžia ir konstitucinį teisinės valstybės princip
Mano, jog šioje išskirtinėje situacijoje neišvengiamai yra būtina kreiptis ir į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šio klausimų - terminų (ne)taikymo ir jų taikymo taisyklių pagal BDAR, siekiant nubausti pažeidėją (ap)ribojimo taikymo galimybės.
Pastebi ir tai, kad BDAR neįtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad tyrimo termino pradžia būtų skaičiuojama (užskaitoma) tik nuo dokumento ištirti asmens duomenų apsaugos pažeidimą pateikimo išimtinai nacionalinei asmens duomenų apsaugos oficialiai institucijai fakto / momento, o ne būtų skaičiuojam nuo kreipimosi į bet kurią kompetentingą tai tirti nacionalinės valstybės instituciją, kaip ir yra šiuo atveju – 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjai E. B. pateikus pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Inspekcijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo motyvuojamoji dalis susideda iš 6 dalių, kurios išskirtos pagal pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skunde Inspekcijai pateiktus prašymus. Pareiškėjos skunde teismui nėra nurodyta, kuri Inspekcijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo dalis pareiškėjos netenkina, tačiau pagal pareiškėjos skundo teismui 5 punkte pateikiamą citatą, Inspekcija sprendžia, kad pareiškėja skundžia Inspekcijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 2.2 papunktyje pateiktus argumentus bei padarytas išvadas.
Šalies argumentai
Nurodo, jog pareiškėjos sutuoktinis su prašymu gauti paramą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Šilainių seniūniją, todėl ši institucija priimdama sprendimą dėl paramos skyrimo (neskyrimo) ir turėjo pareigą vertinti abiejų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą, todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos skundo Inspekcijai nagrinėjimo metu pareiškėja neinformavo Inspekcijos apie tai, kad dėl jos skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl Inspekcijai nebuvo pagrindo pradėto tyrimo nutraukti būtent šiuo pagrindu.
Šalies argumentai
Inspekcijos manymu, pareiškėja pateikdama du skundus dėl to paties dalyko įvairioms institucijoms - prokuratūrai ir Inspekcijai - piktnaudžiauja savo teisėmis ir švaisto valstybės lėšas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog D. S. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pasirašytą 2020 m. sausio 3 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. Ši-6617174, kurios 10 punkte nurodyta detali informacija, jog bus renkami duomenys apie D. S. ir bendrai gyvenančius asmenis (bendrai gyvenantys asmenys reiškia ir šeimos narius, nepriklausomai nuo to, kaip jie faktiškai gyvena - kartu ar atskirai). Nėra objektyvių duomenų, kad šis dokumentas yra negaliojantis ir kad D. S. jo nepasirašė, todėl atsakovė privalėjo juo vadovautis, ką ir padarė, priimdama skundžiamą sprendimą.
Kauno miesto savivaldybės administracija, spręsdama socialinės pašalpos skyrimo klausimą pareiškėjui, turėjo surinkti duomenis ne tik apie pareiškėjo, bei ir apie jo sutuoktinės E. B. materialinę padėtį tam, kad būtų galima įvertinti, ar pagal gaunamas pajamas bei turtą pareiškėjui priklauso socialinė pašalpa.
Pareiškėjas ir E. B. 2019 m. rugsėjo 23 d. yra sudarę ikivedybinę sutartį, kuria susitarė, jog kiekvienos šalies turtas yra asmeninė tos šalies nuosavybė. Pareiškėjas ir E. B. 2019 m. spalio 10 d. susituokė. Šiuo atveju nėra pagrindo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąvoką „bendrai gyvenantys asmenys“ aiškinti pažodžiui kaip tai daro pareiškėjas, manydamas, kad bendrai gyvenantys asmenys turi faktiškai kartu gyventi vienoje gyvenamojoje patalpoje. Sąvoka „bendrai gyvenantys asmenys“ reiškia sutuoktinius ir nėra svarbu, ar pareiškėjas su sutuoktine gyvena kartu ar atskirai. Tam tikrais atvejais valstybės parama yra siejama su šeimos gaunamomis pajamomis. Pareiškėjo sudaryta ikivedybinė sutartis apibrėžia jo ir sutuoktinės tarpusavyje pasirinktą turto valdymo modelį, tačiau neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos teikti valstybės institucijoms teisingą ir išsamią informaciją apie savo šeimos turtinę padėtį. Ikivedybinė sutartis nepakeičia Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų ir nesuteikia pareiškėjui teisės savaip interpretuoti įstatymo normų. Priešingu atveju, tokia ikivedybinė sutartis turėtų būti laikoma negaliojančia, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms.
Pareiškėjas neginčija fakto, kad yra susituokęs, vadinasi, jam ir jo sutuoktinei taikoma Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta sąvoka „bendrai gyvenantys asmenys“ ir taip pat taikomos to paties įstatymo 6 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatos, numatančios, kad sprendžiant, ar pareiškėjas turi teisę į socialinę pašalpą, turi būti vertinama ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės materialinė padėtis. Pareiškėjui pateikus 2020 m. sausio 3 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. Ši-6617174, pagal šio prašymo-paraiškos duomenis, Kauno miesto savivaldybės administracija, laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, patikrino pareiškėjos duomenis, reikalingus išskirtinai tik sprendžiant klausimą dėl socialinės paramos skyrimo.
Pažymi, kad atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nėra įstatymo leidėjas ir jai nėra suteikta kompetencija koreguoti ar aiškinti įstatymą kitaip, nei jis yra išdėstytas. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte šiuo metu aiškiai reglamentuota, kad „Priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai“, todėl atsakovė kitaip vertinti nurodyto termino neturi teisės. Todėl pareiškėjos skundo teiginiai, kad dėl to atsakovės priimtas sprendimas turėtų būti vertinamas kaip neteisėtas, nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą abejoti dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės aktams. Byloje nagrinėjamas ginčas išimtinai susijęs su nacionalinės teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pareiškėjos nurodytais klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 2R-1944(2.13Mr) bei 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 3R-317(2.13-1.E) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja E. B. ir D. S. 2019 m. spalio 10 d. sudarė santuoką Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje bei sudarė ikivedybinę sutartį.
Pareiškėjos sutuoktinis D. S. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pasirašytą 2020 m. sausio 3 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. Ši-6617174. Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaujantis D. S. minėtu prašymu tvarkė tiek jo, tiek jo sutuoktinės asmens duomenis.
2020 m. sausio 6 d. pareiškėja pateikė Inspekcijai skundą dėl galimai neteisėto pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo Kauno miesto savivaldybės administracijoje.
Inspekcija priėmė 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 3R-556(2.13-1.), kuriuo pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skundo dalies dėl neteisėto jos asmens duomenų tvarkymo nagrinėjimą nutraukė, o 2020 m. sausio 6 d. skundo dalį dėl duomenų saugumo atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-2545- 789/2021) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Inspekcijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 3R-556(2.13-1) „Dėl E. B. 2020 m. sausio 6 d. skundo“ dalį, kuria nuspręsta nutraukti pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skundo dalies dėl jos asmens duomenų tvarkymo nagrinėjimą bei įpareigojo Inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skundo dalį dėl jos asmens duomenų tvarkymo ir kitus su asmens duomenų tvarkymo neteisėtumu susijusius reikalavimus, išskyrus pareiškėjos skundo dalį, kurios nagrinėjimas buvo nutrauktas ta apimtimi, kuria prašoma atlikti tyrimą dėl Kauno miesto savivaldybės Šilainių seniūnijos specialistės J. B. padarytų asmens duomenų apsaugos pažeidimų ir neteisėtos informacijos apie pareiškėją rinkinio, reikalaujant pateikti duomenis apie jos darbo užmokestį už sausio mėn., vedybine sutartį, žemės nuomos dokumentus, žemės pasėlių deklaraciją.
Inspekcija priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą.
2022 m. gegužės 11 d. Inspekcija gavo E. B. 2022 m. gegužės 9 d. skundą dėl 2020 m. kovo 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos savavališko jungimosi ir duomenų tikrinimo VĮ Registrų centre, nors tokio sutikimo ji niekada nedavė.
2022 m. gegužės 12 d. sprendimu Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. skundą, kadangi pareiškėja skundė Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus dėl jos asmens duomenų tvarkymo 2020 m., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus nuo pareiškėjos skundo gavimo Inspekcijoje dienos.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).
BDAR 5 straipsnyje yra įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); to paties straipsnio b punktas numato, jog asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); 5 straipsnio f punkte įtvirtintas vientisumo ir konfidencialumo principas, kuris reiškia, jog asmens duomenys tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo. BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.
Inspekcija savo veikloje vadovaujasi BDAR, ADTAĮ, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d.) bei kitais teisės aktais. Nuostatų II skyriuje detaliai išdėstyti Inspekcijos veiklos tikslai ir funkcijos. Pažymėtina, jog Inspekcija veikia, be kita ko, ir nagrinėja skundus, tik savo kompetencijos ribose.
Dėl 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sutuoktinis D. S. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė 2020 m. sausio 3 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. Ši-6617174.
Pareiškėjos teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė tvarkė jos duomenis neturėdama jos sutikimo, todėl tokiu būdu buvo pažeistas BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktas. Tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėja, BDAR 6 straipsnio 1 dalis e punktas nustato, jog asmens duomenų tvarkymas yra pripažįstamas teisėtu, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sutuoktinis D. S. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos gavimo, todėl Kauno miesto savivaldybė vykdė videšosios valdžios funkcijas. Atkrreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijamame Inspekcijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendime taip pat buvo akcentuota, jog pareiškėjos asmens duomenys buvo tvarkomi (įskaitant jų peržiūrą valstybės registruose ir informacinėse sistemose) vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta teisėtumo sąlyga, kai tvarkyti duomenis būtina vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte, o detalizuotos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 20 d.) 2, 6, 8, 14, 17, 18, 20 straipsniuose, o taip pat Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatuose patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. Al-172, (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. birželio 12 d.) (toliau - ir SPIS nuostatai). Pažymėtina, jog Inspekcijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendime pagrįstai konstatuota, jog Kauno miesto savivaldybės veiksmai tvarkant pareiškėjos asmens duomenis atitiko tiek BDAR, tiek ir specialiųjų teisės aktų reikalavimus.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracija duomenis apie D. S. sutuoktinę rinko 2020 m. sausio 3 d., t. y. dar tuo metu, kai savivaldybei nebuvo pateikta ikivedybinė sutartis.
Pažymėtina, jog teisė į duomenų apsaugą, kuri yra saugoma BDAR, negali būti naudojama kaip įrankis ginti visas kitas įmanomas teises, kurių įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo asmens duomenų tvarkymo.
Pagal ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vadovaujantis ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, analogišku atveju skundo ar jo dalies nagrinėjimas nutraukiamas. Pažymėtina, jog Inspekcija 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 2R-150 (2.13.) apie aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą informavo pareiškėją, tačiau pati pareiškėja nepateikė duomenų Inspekcijai, kad ji dėl to paties skundo dalyko ir pagrindo kreipėsi ir į prokuratūrą.
Dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo
Dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad būtų priimtas prejudicinis sprendimas
Pareiškėjos teigimu, Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. skundą, todėl prašo teismo naikinti 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą, kadangi vadovaujamasi ydingu ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, be to, nacionalinės teisės normos akivaizdžiai prieštarauja ES teisei.
Pagal ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas dviejų metų senaties terminas siejamas su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio nuostata, kuri nustato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atitinkamai, nagrinėjant skundus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, nuo kurių padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai, BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punkte nustatyta sankcija - administracinė bauda - negalėtų būti skiriama.
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai dėl pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo buvo padaryti dar 2020 m., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus nuo pareiškėjos skundo gavimo Inspekcijoje dienos, Inspekcija pagrįstai taikė ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymų leidėjas šiuo atveju terminą sieja su pažeidimo padarymo momentu, o ne su atitinkamos informacijos sužinojimo momentu. Pažymėtina, jog Inspekcija nėra teisės aktus priimanti institucija, o savo veikloje privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais.
Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į ES Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą
Pagal ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nacionaliniai teismai nėra saistomi proceso šalių iniciatyvos dėl prejudicinio sprendimo. ESTT yra nurodęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 267 straipsnis nėra nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalims suteikiama kreipimosi į ESTT priemonė, ir dėl to vienos šalies tvirtinimo apie byloje kylantį klausimą dėl Europos Sąjungos teisės išaiškinimo nepakanka, kad atitinkamas teismas privalėtų laikyti, jog iškilo klausimas SESV 267 straipsnio prasme (ESTT 2006 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Nr. C-344/04 International Air Transport Association ir kt., p. 28). Tik pats bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas gali nuspręsti, ar ESTT pateiktas Europos Sąjungos teisės išaiškinimas yra svarbus bylai, t. y. galėtų turėti reikšmės ginčo baigčiai. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C-466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2969-1062/2019).
Teismo vertinimu ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nuostatos, kuriose apibrėžti atsisakymų nagrinėti skundą terminai siejant juos su pažeidimo momentu, yra aiškios ir nekelia teisės aiškinimo klausimų, todėl pareiškėjos prašymas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo kreiptis į ESTT yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Inspekcijos ginčijami Sprendimai pripažintini pagrįstais ir teisėtais, todėl jų naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina ginčijamų Sprendimų turinys nesudaro pagrindo Sprendimus pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais.
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.