Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „M.“, teistas:

1. 2016 m. vasario 10 d. Didžiosios B. N. karūnos teismo nuosprendžiu už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą bei sukčiavimą – 2 mėnesių laisvės atėmimo ir baudos bausme;

2. 2017 m. kovo 6 d. Didžiosios Britanijos centrinio Londono magistratų teismo nuosprendžiu už nesunkų kūno sužalojimą – 14 dienų laisvės atėmimo bausme.

3. 2017 m. kovo 28 d. Didžiosios Britanijos centrinio Londono magistratų teismo nuosprendžiu už grasinimą bei tyčinį nuosavybės sugadinimą ir (ar) sunaikinimą – 14 dienų laisvės atėmimo bausme.

4. 2017 m. balandžio 20 d. Didžiosios Britanijos centrinio Londono magistratų teismo nuosprendžiu už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą ir vagystę – 14 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas.

5. 2017 m. balandžio 26 d. Didžiosios Britanijos šiaurės rytų Londono magistratų teismo nuosprendžiu už nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus – 42 dienų laisvės atėmimo bausme;

6. 2017 m. gegužės 23 d. Didžiosios Britanijos šiaurės rytų Londono magistratų teismo nuosprendžiu už valstybės pareigūno užpuolimą arba grasinimą jam – 28 dienų laisvės atėmimo ir baudos bausme;

7. 2018 m. balandžio 16 d. Austrijos Respublikos Vienos apygardos baudžiamųjų bylų teismo nuosprendžiu už pasikėsinimą arba rengimąsi vagystei – 12 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas iš dalies atidėtas;

8. 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti gydymą nuo priklausomybės ligų, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

9. 2021 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Teismas taip pat nustatė įpareigojimus – tęsti gydymą nuo priklausomybė ligos, neišeiti iš namų nuo 23 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: M. G., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,294 g narkotinės medžiagos - kanapinių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai laikė džinsinio švarkelio kairės pusės vidinėje kišenėje, popieriniame, rudos spalvos, maišelyje iki tol, kol 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 21.55 val., Vilniuje, Katedros aikštėje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus Reagavimo valdybos 6-iojo skyriaus patruliai rado bei paėmė minėtas narkotines medžiagas.

2024 m. rugpjūčio 23 d. įtariamuoju apklaustas M. G. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, jo esmę suprato, tačiau savo kaltę nepripažįsta. Turi priklausomybė nuo alkoholio, gydosi nuo 2018 m., lanko AA grupes. Kartais vartoja „Kvantepiną“. Nuo narkotinių medžiagų priklausomybės neturi. Dėl alkoholizmo gydėsi Parko g., Vilniuje RVPL, gydėsi 2021 m., tačiau neprisimena kokią diagnozę jam nustatė. Paskutinį karta galvos traumą turėjo 2012 metais. Anksčiau teistas už vagystę ir kūno sužalojimą. Šiuo metu nedirba. Parodymus duoti sutinka ir jos duos lietuvių kalbą. 2024 m. rugpjūčio 22 d. jo draugė Ž. Š. blogai jautėsi. Jis tvarkėsi namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kol jis tvarkėsi namus, prie jo prisijungė sugyventinė Ž.. Jis rūpindamas jos sveikata, pasakė jai, kad ji neprivalo tvarkytis ir jis viska padarys pats, į ką Ž. pasakė, kad jis jai netrukdytu. Šiuos žodžius jis priėmė labai jautriai, todėl paėmė šiukšles ir išėjo jas išmesti. Kai jis išmetė šiukšlės jis užėjo į parduotuvę ir nusipirko sidro, nes norėjo atsigerti jo garaže. Po to, kai jis nusipirko sidrą, jis užėjo į garažą ir jį išgėrė. Po to, kai jis išgėrė sidro, jis paskambino Ž., tačiau jį buvo ne nuotaikoje ir jis suprato, kad geriau jam kol kas negrįžt namo. Nusprendė nuvažiuoti į centrą. Užupyje jis užėjo į „kanapinę“, kur nusipirko raminančios arbatos ir žolės. Kiek supranta, ten visos žolės yra sveikatai. Nupirko arbatą ir žolę sau. Arbata yra raminanti. Žolę nusipirko parūkyti. Žolė buvo supakuota į rudos spalvos maišelį, apie 1 g, tiksliai neatsimena. Parduotuvėje išleido apie 13 eurų, už arbatą sumokėjo 5 eurus, o už žolę – 8 eurus. Po to, kai jis nusipirko šias prekės, jis nuėjo į Bernardinų parką, žaisti šachmatais. Kol žaidė šachmatais su jam nepažįstamais asmenimis, jis rūkė žolę. Dar be žaidžiant šachmatais, jis susipažino su žmogumi, su kurio bendravo ir apsikeitė kontaktais. Po to, kai jis pažaidė šachmatais, jis nusprendė grįžti namo, tačiau jis suprato, kad jam reikėtu grįžti pas jo naują pažįstamą pakalbėti, nes norėjo prisijungti prie jo verslo. Jis paskambino savo naujam pažįstamam ir jie bendrai nusprendė išgerti. Jis nuėjo į „Lidl“ parduotuvę ir nusipirko 0,7 l. talpos degtinės, po ko jis grįžo į Bernardinų parką ir vartojo su savo naujų pažįstamų degtinę. Vardo šiuo asmens jis neatsimena. Nuo degtinės, cigarečių ir žolės pasijautė apsvaigęs. Kas vyko toliau jis neatsimena, kol jį nesulaikė policijos pareigūnai. Ar jam buvo nustatytas girtumas ir ką sakė policijos pareigūnai jis neatsimena. Prisimena, kad buvo daryta krata adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ž. banko kortelė buvo pas jį, nes jie veda bendra ūkį ir su jos sutikimu jis naudojasi jos kortele. Su pranešimų apie įtarimą jis nesutinka, nes žolę nusipirko teisėtai ir nemano, kad tai narkotinės ir psichotropinę medžiagą. Daugiau nieko pridurti negali (t. 1, b. l. 161-164).

2024 m. spalio 28 d. įtariamuoju apklaustas M. G. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, jo esmę suprato, kaltę pripažįsta pilnai. Šiuo metu bando gydytis nuo alkoholizmo. Alkoholinių gėrimų nevartoja jau apie savaitę. Dirba UAB „M.“ meistro padėjėju. Labai gailisi dėl savo poelgio, pasistengs daugiau nenusikalsti. Su pranešimų apie įtarimą visiškai sutinka. Daugiau nieko papildomai pridurti neturi. Sutinka baigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, 40-42).

2024 m. rugpjūčio 23 d. liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ame skyriuje. 2024 m. rugpjūčio 22 d. dirbant kartu su vyr. patrule G. K., apie 21.31 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Katedros aikštėje, kur vyksta pasiruošimai koncertams, šiuo metu vaikštinėja neblaivus pilietis, kuris kabinėjasi prie žmonių ir siūlo visiems alkoholio. Atvykus nurodytu adresu R. L. nurodė, kad iki jų atvykimo asmenį, kaip vėliau nustatyta M. G., sulaikė, t. y. uždėjo antrankius, nes pastarasis elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi prie žmonių. Susikalbėti su M. G. nepavyko, nes pastarasis buvo akivaizdžiai apsvaigęs ir vengė atsakinėti. Kadangi asmuo trikdė viešąją rimtį, nutarė jį vežti į nakvynės namus. Prieš įsodinant M. G. į tarnybinį automobilį paklausė ar pastarasis turi prie savęs draudžiamų turėti daiktų, pastarasis nurodė, kad draudžiamų daiktų su savimi neturi. Atlikus M. G. dalinę apžiūrą, jo džinsinio švarkelio kairės pusės vidinėje kišenėje rado popierinį, rudos spalvos, viršuje užspaudžiamą pakelį su žalios spalvos, augalinės kilmės ir specifinio kvapo medžiaga, galimai narkotinė. M. G. patvirtino, kad pakelio viduje yra narkotinė medžiaga – kanapės, kurios priklauso jam. Daugiau nieko M. G. apie rastą galimai narkotinę medžiagą nekomentavo. Iškart po to, t. y. 21.58 val. M. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilnius. Tyrimui pateiktą popierinį, rudos spalvos, viršuje užspaudžiamą pakelį su viduje esančia žalios spalvos, augalinės kilmės ir specifiniu kvapu medžiagą, galimai narkotinę. Daugiau nieko papasakoti apie įvykį neturi (t. 1, b. l. 49-52).

2024 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 21.55 val., Katedros aikštėje, Vilniuje, Vilniaus Reagavimo valdybos 6-iojo skyriaus patruliai atvykę į pranešimą dėl neblaivaus piliečio M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atlikę jo dalinę apžiūrą, džinsinio švarkelio kairės pusės vidinėje kišenėje rado popierinį, rudos spalvos, viršuje užspaudžiamą maišelį su žalios spalvos, augalinės kilmės ir specifinio kvapo medžiaga, galimai narkotinė (t. 1, b. l. 1-9).

2024 m. rugpjūčio 23 d. buto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) kratos protokole nurodoma, kad apžiūrėjus buto kambarius, vonios ir tualeto patalpas, virtuvę, draudžiamų daiktų, nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 37-40).

2024 m. rugpjūčio 23 d. buto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) kratos protokole nurodoma, kad apžiūrėjus minėtus kambarius, vonios patalpas, virtuvę, kratos metu draudžiamų daiktų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 41-44).

2024 m. rugsėjo 30 d. gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2572/2024(01) nurodyta, kad M. G. šlapime rasta tetrhidrokanabinolio korboksirūgšties pėdsakų, nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 % (promilės) etilo alkoholio (t. 2, b. l. 7).

2024 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popierinio-plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 3, IBPS-V-2284860-24(1)) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,294 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,46 %. Tirti pateiktose M. G. rankų nuoplovose (vokas Nr. 1, IBPS-V-2284775-24(1)) narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) nerasta (t. 2, b. l. 8-11).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę tam, kas neteisėtai a) gamino, b) perdirbo, c) įgijo, d) laikė, e) gabeno ar f) siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamos sudėties saugoma vertybė (objektas) – narkotinių psichotropinių medžiagų disponavimo tvarka. BK 259 straipsnio sudėtys yra formalios, todėl padarinių ir priežastinio ryšio požymiai nenustatomi. BK 269 straipsnio 1 dalis apibrėžia nusikalstamos veikos dalyko požymį – tai medžiagos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Šiam nusikaltimui būdinga tiesioginė tyčia suponuoja kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sudėtis numato privilegijuojantį veikos požymį – nedidelis narkotinių psichotropinių medžiagų kiekis, kuris nustatomas pagal 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-239 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų.

Taigi, įvertinęs byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, teismas konstatuoja, kad M. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir skirtinos bausmės

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 2) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 3) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyto alternatyvias bausmės rūšis, nesusijusias su terminuoto laisvės atėmimo bausme, o būtent: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda ir areštas. Bylos duomenimis 2024 m. spalio 28 d. M. G. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 59-66). Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (t. 2, b. l. 67-69). Tyrimo meto nuo kaltinamojo M. G. nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų asmenų ir žalos nenustatyta. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaida ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Išnagrinėjus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad M. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris neišsiskiria ypatingu pavojingumo laipsniu, nes kaltinamasis disponavo tik labai nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu savo asmeniniam vartojimui. Jokios žalos savo neteisėtais veiksmai nesukėlė. Nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuota baudžiamąjį nusižengimą realizavo tiesiogine tyčia. Registrų išrašų duomenimis M. G. anksčiau ne kartą teistas už skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (t. 2, b. l. 43-55). Baustas Administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (ANK 446 straipsnio 4 dalis) ir alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (ANK 484 straipsnio 2 dalis) (t. 1, b. l. 130-133). Sodros duomenimis M. G. nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB „M.“ (t. 1, b. l. 56-58). Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos M. G. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąjį nusižengimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgdamas į bendrąsias ir specialiąsias bausmių skyrimo taisykles, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri teismo vertinimu yra teisinga ir proporcinga padarytai veikai. Prokurorės pasiūlytas baudos dydis – 60 MGL (3 000 Eur), atsižvelgiant į padaryto baudžiamojo nusižengimo ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, parinktas teisingai, todėl jo mažinti nėra pagrindo.

Kadangi M. G. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas M. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – iki 40 MGL dydžio (2 000 Eur) baudos. Be to, teismas įskaito į M. G. skirtiną bausmę vieną dieną išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. 21.58 val. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. 14.40 val. – prilyginant ją įvykdytai 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti - įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. G. paskirtą 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL dydžio (2 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi į M. G. paskirtą bausmę įskaityti vieną parą išbūtą laikinajame sulaikyme (nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. 21.58 val. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. 14.40 val.) prilyginant ją įvykdytai 2 MGL (100 Eur) baudai ir paskirti galutinę 1 900 Eur baudą.

M. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigose ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

1. 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) baudą per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi sumokėti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3571-1218/2024 ir įmokos kodą 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

7. Tuo atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.