Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio VĮ Trakų miškų urėdija, skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-05-23 nutarimo Nr. VKTIN-61343146-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2016-04-26 surašė V. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straispnio 5 dalį už tai, kad 2016-04-26, patikrinimo metu, buvo užfiksuota, kad 2016-04-26 6 val. 29 min., (duomenys neskelbtini), valstybinės įmonės Trakų miškų urėdijos vairuotojas V. Z. transporto priemone VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (triašis vilkikas su triaše priekaba) važiavo maršrutu Onuškis – Alytus. Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas V. Z. vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. V. Z. pateikė leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais Nr. 054502, tačiau leidime nurodyta maksimali transporto priemonės (junginio) masė nurodyta 48 t. Patikrinus 2016-04-26 6 val. 50 min Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo skelbta.

Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, sumatorius EC100 Nr. 1690 su svėrimo plokščių Nr. 6289 ir Nr. 6290, metrologinės patikros liudijimas Nr. 12338, patikra galioja iki 2016-04-26 imtinai), nustatyta, kad:

Transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė – 57,65 t (leistina masė – 40 t nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministero 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl didžiausių laidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ II skyriaus 16.6 punkte. Įvertinus Neautomatinių svartyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-126, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t. apkrovos paklaida – 0,2 t.), transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė viršyta – 16,45 t. Tuo vairuotojas V. Z., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė 2002-10-03 Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. IX-1113, 20 straipsnio reikalavimus, 2000-10-12 Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032, 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministero 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl leidimų mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.6 punkto nuostatas. Vairuotojas V. Z., pagal krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008-02-21 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56, 9, 10 punktų nuostatas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal nustatytas transporto priemonės pakrovimo normas, tačiau šių reikalavimų nesilaikė ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais ir tuo padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 145 str. 5 d.Transporto priemonės varančiųjų ašių apkrova – 23,45 t. Įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-126 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svartyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t. Apkrovos paklaida – 0,2 t.) – 23,05 t., tai yra transporto priemonės varančiųjų ašių apkrova 4,05 t. Viršijo didžiausią leistiną varančiųjų ašių apkrovą – 19 t. Nustatyta Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 21,4 punkte. V. Z., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, tuo pažeidė LR Kelių įstatymo 20 str. 1 d. Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų LR susisiekimo ministro 20-02-18 įsakymu Nr. 3-66, 21.4 punkto leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir kontrolės mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministero 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl leidimų mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus, ir tuo padarė pažeidimą numatytą ATPK 145 str. 5 d.

Trakų rajono apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z. atstovo advokato D. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-05-23 nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad svarstyklės (WL-103) nėra įtrauktos į matavimo priemonių, priskirtų teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, tipų, kuriuos Lietuvos Respublikoje leidžiama gaminti ir / arba naudoti, registrą. Metrologijos įstatymas leidžia naudoti teisinėje metrologijoje tik tas matavimo priemones, kurios įrašytos į registrą.

Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis. Šio str. 2 d. nustato, kad teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą tvirtina ministerija. 2015 m. vasario 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 210 yra patvirtinti Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro nuostatai, reglamentuojantys matavimo priemonių įrašymą į registrą. Metrologijos inspekcijos tinklapyje yra pateiktas matavimo priemonių, esančių šiame registre sąrašas. Jame galima rasti alkotesterių, radarų, kitų matavimo prietaisų, tačiau tik ne svarstykles WL-103 „Haeni“. Nėra duomenų apie tai, kad svarstyklės būtų pripažintos tinkamomis teisinėje metrologijoje ir įrašytos į registrą kitoje ES šalyje. kad svarstyklės ((duomenys neskelbtini) „Haeni“) nėra įtrauktos į matavimo priemonių, priskirtų teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, tipų, kuriuos Lietuvos Respublikoje leidžiama gaminti ir / arba naudoti, registrą. Metrologijos įstatymas leidžia naudoti teisinėje metrologijoje tik tas matavimo priemones, kurios įrašytos į registrą. Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis. Šio str. 2 d. nustato, kad teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą tvirtina ministerija. 2015 m. vasario 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 210 yra patvirtinti Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro nuostatai, reglamentuojantys matavimo priemonių įrašymą į registrą. Metrologijos inspekcijos tinklapyje yra pateiktas matavimo priemonių, esančių šiame registre sąrašas. Jame galima rasti alkotesterių, radarų, kitų matavimo prietaisų, tačiau tik ne svarstykles WL-103 „Haeni“. Nėra duomenų apie tai, kad svarstyklės būtų pripažintos tinkamomis teisinėje metrologijoje ir įrašytos į registrą kitoje ES šalyje. Nurodė, kad Institucija protokole patvirtino, kad ji pati išdavė V. Z. darbdaviui VĮ „Trakų miškų urėdija" leidimą, kuriuo leido įmonei vežti krovinį (medieną) sunkiasvore transporto priemone, kurios bendra masė yra iki 48 t. 2016-04-26 atlikto kontrolinio svėrimo metu užfiksuota, kad miškovežio bendra masė yra 56,45 t, institucija surašė vairuotojui protokolą ir nutarimą, kuriame apskaičiavo viršsvorį nesivadovaudama tuo, kad vairuotojas turėjo leidimą. Valstybinė kelių transporto inspekcija savaip traktuoja ir aiškina aprašo 41. p. nuostatas. Šiame punkte nurodyta, kad kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1-40.3 papunkčių reikalavimai.

Minėtas 41 p. yra neaiškus ir dviprasmis, nes jame nėra detalizuota kokiai transporto priemonės masės daliai jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) laikoma kad neturi leidimo, jei jis viršija leidime nurodytą masę daugiau nei 1 t - visai masės daliai, viršijančiai 40 t ar tik masės daliai, viršijančiai leidime nurodytą ribą (nagrinėjamu atveju - 48 t).

Valstybinė kelių transporto inspekcija, vadovaudamasi minėtu 41 p., traktuoja, kad leidimas važiuoti su viršsvoriu iš viso negaliojo ir vairuotojas turi būti baudžiamas už sunkiasvorės transporto priemonės vairavimą be leidimo, viršsvorį skaičiuojant nuo 40 t bendros leistinos ribos. Savo ruožtu atsakomybėn trauktinas asmuo ir jo atstovas tvirtina, kad viršsvoris turi būti skaičiuojamas nuo 48 t ribos, nurodytos leidime.

Aprašo 41 p. nedetalizuoja kokios yra sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo atsakomybės ribos - ar jis atsako už masę, viršijančią leidime nurodytą ribą (šiuo atveju - 48 t) ar už masę, viršijančią bendrą 40 t ribą. Aprašo 41 p. nedetalizuoja kaip turi būti įforminamas leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone panaikinimas (pripažinimas negaliojančiu) ir kokia institucija turi teisę tai padaryti. Nėra detalizuota ar leidimas vėl tampa galiojančiu, jei transporto priemonė nukraunama iki leidime nurodytos ribos.

Institucija neatsižvelgė į vairuoto paaiškinimą apie tai, kad jis negalėjo vizualiai nustatyti kokia yra jo vairuojamos transporto priemonės junginio bendra masė ir ašių apkrova. Medienos svoris itin kinta priklausomai nuo joje esančio drėgmės kiekio, o paties medienos kiekis, kurį veža miškavežis yra didelis, todėl susidaro didelės tūrio perskaičiavimo į masę. Vairuotojas nurodė, kad, įvertinus medienos apimtį kubiniais metrais, jos masė neturėjo viršyti leistino. Vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės nustatyti medienos drėgmės kiekio ir (atitinkamai) medienos masės - todėl jis negali būti laikomas pažeidimo subjektu.

ATPK 145 str. 5 d. numato alternatyvių subjektų atsakomybę - kiekvienu konkrečiu atveju byloje turi būti sprendžiama ar pažeidimo subjektas yra vairuotojas, ar įmonės vadovas (įgaliotas asmuo), ar jie abu. Šiuo atveju nutarime nėra nurodyta kodėl vairuotojas yra traukiamas atsakomybėn kartu su įgaliotu asmeniu (jam surašytas atskiras protokolas) ir kokiu būdu vairuotojas buvo informuotas apie viršsvorį, kokiu būdu jis galėjo sužinoti tokią aplinkybę. Šiuo atveju vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės ištirti miškavežio masės ir apkrovos. V. Z. šiuo atveju nėra tinkamas pažeidimo subjektas.

Teismo posėdžio metu V. Z. atstovas advokatas D. S. nurodė, kad jo atstovaujamasis nėra pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 5 d., subjektas. Vairuotojo tyčios ar neatsargumo šiuo atveju nėra, nes jis objektyviai negalėjo miške vizualiai nustatyti kokia yra jo vairuojamos transporto priemonės junginio bendra masė ir ašių apkrova. Medienos svoris itin kinta priklausomai nuo joje esančio drėgmės kiekio, o paties medienos kiekis, kurį veža miškavežis yra didelis, todėl susidaro didelės tūrio perskaičiavimo į masę. Vairuotojas nurodė, kad, įvertinus medienos apimtį kubiniais metrais, jos masė neturėjo viršyti leistino, o medienos svorį privalėjo apskaičiuoti įmonės inžinierius, kuris buvo apklaustas teismo posėdžio metu. Pastarasis liudytojas patvirtino teismui, kad būtent jis buvo atsakingas už tinkamą medienos svorio apskaičiavimą, turėjo reikiamas lenteles ir būtent jis davė vairuotojui nurodymą paimti visą miško sandėlyje esančią medieną. Palaiko skundo argumentus apie tai, kad institucija nepagrįstai nurodė, kad vairuotojas padarė du pažeidimus (viršijo leistiną bendrą masę bei viršijo ašių apkrovą). Abu šių maksimalių leistinų dydžių viršijimai (jei tokie buvo) buvo padaryti viena ir ta pačia veika, kuri yra aprašyta ATPK 145 str. 5 d. ir yra įvardinta kaip vienas pažeidimas. Taip pat nurodė, kad atliktame svėrimo akte nurodytas svėrimo kvito numeris „12816“ nesutampa su byloje pateiktu svėrimo kvitu „774“, taip pat nesutampa kiti kvito ir svėrimo akte užfiksuoti duomenys. Todėl ir prašė skundą tenkinti išdėstytais motyvais panaikinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu priimtą nutarimą ir nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Liudytojas R. V. apklaustas teismo posėdžio, vykusio 2016-10-19, metu, nurodė, kad dirba Trakų miškų urėdijoje, vyr. inžinieriumi ir V. Z. pažįsta. V. Z. dirba vairuotoju, veža medieną, jis atsakingas už medienos gabenimą. Nurodė, kad miške nėra jokių galimybių pasverti medienos, todėl ji kraunama pasikliaujant nuojauta, atsižvelgiant į medžio rūšį, iškirtimo laiką. Svoris nustatomas pagal kubinius metrus. Surašomi tik rastų vienetai ir erdviniai kubai. Nurodė, kad mediena buvo pjauta sausio mėnesį, o vežta ji buvo balandžio 26 dieną. Mediena buvo jau pagulėjusi. Asmeniškai nedalyvauja, kai yra kraunami rastai į miškavežį. Į medienos kiekį pasižiūri girininkijos darbuotojai. Kiekvienas vairuotojas turi pasikliauti savo nuojauta. Pagal leidimą vairuotojui buvo leista vežti 48 tonas. Nurodė, kad svarstyklių naudojimas miške yra sunkiai įgyvendinimas, nes reikia surasti kietą pagrindą medienos svėrimui.

Liudytojas R. T. teismo posėdžio, vykusio 2016-12-01, metu, nurodė, kad dirba kelių transporto inspekcijoje. Tą kartą budėjo, kai paskambino iš Raigardo pasienio posto dėl sulaikyto krovinio, nes kilo įtarimas, kad vežamas krovinys viršija leistiną svorį. Patikrino vairuotojo turimus dokumentus, važtaraščius, viskas buvo tvarkoje. Turi mobilias svarstykles, kuriomis ir svėrė gabentą krovinį. 2016-04-26 pasvėrę V. Z. vairuojamą miškavežį nustatė, kad jis svėrė virš 50 tonų. Po patikrinimo rašo protokolą, kontrolės aktą, svėrimo aktą, šie duomenys būną iš kvito, kuris atsispausdina pasvėrus krovinį. Nurodė, kad jis nepatikrino suvestos datos ir laiko prieš svėrimą, tačiau svėrė krovinį 2016-04-26. Taip pat nurodė, kad krovinio vairuotojas nematė svėrimo rodmenų. Kadangi transporto priemonė buvo sustabdyta netoli iškrovimo punkto, tai ir leido jai nuvežti ten krovinį ir jį iškrauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vyr. specialistės 2016-05-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje V. Z. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 5 d. nubaustas 1100 Eur dydžio bauda.

ATPK 145 str. 5 d. numato atsakomybę tam, kas važiavo be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t. ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2011-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2243/2011).

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių <...>, kurių <...> ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio <...> ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintų „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 4 punkte įtvirtinta, kad <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais <...> galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais <...> sunkiasvore transporto priemone.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 16.6. punkte nustatyta, kad didžiausioji leidžiama naudojantis triašio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, leidžiama bendroji masė yra 40 t. 21.4 punkte nurodyta, kad, kai automobilio varančiosios ašies ratai suporinti ir pakaba pneumatinė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausia apkrova ant kiekvienos ašies neviršija 9,5 t, didžiausios leidžiamos naudojantis keliais automobilių ir jų junginių ašies (ašių) apkrovos yra 19,00 t.

Iš byloje esančios administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. VKTIN-61343146-16 (b.l. 9-10), 2016-04-26 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. VKTIP-58526666-16 (b.l. 12-13), 2016-04-26 svėrimo akto Nr. K-021516, matyti, kad 2016-04-26 6.29 val. Naujojoje g. 132, Alytuje, patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė VOLVO FH 64R, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO D3MS11T11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis automobilis su triaše priekaba), kurią vairavo V. Z.. 6.29 val. Naujojoje g. 132, Alytuje, minėtas transporto priemonių junginys buvo pasvertas ašinėmis svarstyklėmis WL 103. V. Z. atstovas teigia, kad šios svarstyklės negalėjo būti naudojamos, nes nėra įrašytos į registrą. Šis atstovo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas. Pagal metrologijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą įrašomi tik Lietuvoje patvirtinti matavimo priemonių tipai. Šiuo atveju buvo naudojamos svarstyklės, kurių tipą patvirtino kitos ES valstybės narės kompetentinga įstaiga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, toks matavimo priemonių tipas Lietuvoje pripažįstamas ir atskirai jo įtraukinėti į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą nėra reikalaujama (2016-10-25 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016).

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-10-24 įsakymu Nr. 4-761 patvirtintų Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 47 punkte nurodyta, kad matavimo priemonės pirminės patikros rezultatai galioja tiek pat laiko kaip ir periodinės patikros. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp patikrų sąrašo 2.2. punkte nurodyta, kad neautomatinių ir automatinių automobilių, geležinkelio vagonų ir bunkerinių svarstyklių laiko intervalas tarp patikrų, ne rečiau kaip 1 metai, todėl atsižvelgiant į tai, kad V. Z. vairuojama transporto priemonė buvo sveriama svarstyklėmis, kurioms pirminė patikra atlikta 2015-04-27 ir išduotas sertifikatas Nr. 0012338, konstatuojama, kad minėtos svarstyklės galėjo būti naudojamos iki 2016-04-28, tačiau vien ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad nutarimas Nr. VKTIN-61343146-16 buvo surašytas teisėtai.

Bylos 2016-04-26 6 val. 29 min. svėrimo akte, kuriuo remiantis surašytas tiek protokolas, tiek nutarimas, nurodomi svėrimo kvito Nr. 12816 svėrimo rezultatai – 4,45 t apkrovos viršijimas (2 ašis) ir 17,65 t apkrovos viršijimas (KTP (jų junginio) svorio) (b.l. 14). Pažymėtina, kad iš svėrimo akto (bylos b. l. 14) matyti, kad gaunant nurodytus svėrimo rezultatus, kurie turi esminės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui pagal ATPK 145 str. 5 d., buvo vadovautasi svėrimo duomenimis, užfiksuotais svėrimo kvite Nr. 12816, tačiau svėrimo kvitas nurodytu numeriu byloje nėra, o byloje esančio svėrimo kvito (su analogiškais svėrimo rezultatais kaip ir svėrimo akte nurodyti) numeris ir data su svėrimo akto data ir svėrimo akte nurodytu svėrimo kvito numeriu nesutampa. Byloje esančio svėrimo kvito (bylos b. l. 88) data yra 2015-04-27, 4 val. 38 min. (nors ginčijamame nutarime Nr. VKTIP – 61343146-16 nurodyta, kad svėrimas atliktas 2016-04-26 6 val. 29 min., svėrimo numeris – 774. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad institucijos pareigūnas R. T. svėrimo metu svėrimo akte Nr. K-021516, klaidingai nurodė svėrimo kvito numerį.

Esant tokiai situacijai teismas vertina, kad byloje esantys svėrimo duomenys, kurių pagrindu priimtas nutarimas, nėra patikimi ir jų pagrindu pareiškėjas V. Z. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 str. 5 d. Teismas vadovaudamasis principu, kad abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o nesant kitų patikimų viršsvorį pagrindžiančių duomenų byloje, nelaiko, kad Institucijos atstovo V. D. pateikta informacija yra visiškai patikima ir pakankama. Remiantis principu, kad visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nėra pakankamo pagrindo V. Z. atsakomybei pagal ATPK 145 str. 5 d. atsirasti. Pažymėtina, kad kaip ir kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje, taip ir šioje, turi būti patikimai įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008). Nustatant kaltus veiksmus negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais, o pakankamai nesurinkus objektyvių įrodymų išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, asmens administracinė atsakomybė negalima.

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog patrauktas administracinėn atsakomybėn V. Z. nepadarė administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 145 str. 5 d., už kurį jam ginčijamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 1100 Eur -, kadangi dėl nurodytų aplinkybių nutarimas negali būti laikomas pagrįstu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V. Z. nėra tinkamas šio pažeidimo subjektas, jo veikoje nėra ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl šios priežasties skundžiamas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-05-26 nutarimas laikytinas nepagrįstu, todėl skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla V. Z. pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-05-23 nutarimą Nr. VKTIN-61343146-16, kuriuo V. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1100 Eur bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per trakų rajono apylinkės teismą.