Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovui R. I. dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas per jo darbovietę (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 3d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. I. ir atsakovas R. I. susituokė 1988-03-26 (b.l. 5-6). 1995-07-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2806/1995 buvo nutarta nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką įregistruotą 1988-03-26, akto įrašo Nr. 55. Nutraukiant šalių santuoką, teismo sprendimu nebuvo išspręstas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Byloje esantis minėto teismo sprendimo išrašas patvirtina, kad sprendimas įsiteisėjo 1995-08-08 (b.l. 7). Šalių ištuoka įregistruota 2008-02-29 (b.l. 8). Šalys turi tris vaikus M. I. , gim. (duomenys neskelbtini), A. I. , gim. (duomenys neskelbtini) ir J. I. , gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). 2008-04-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-557-714/2008 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas R. I. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. I. ir J. I. , mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2008-04-23 iki jų pilnametystės (b.l. 29-30). VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovo R. I. vardu pagal 1995-11-13 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10577, yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1/3 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. (b.l. 9-11, 41-44). Byloje esantis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pranešimas patvirtina, kad 2008-07-04 vidutinė rinkos vertė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 279217,00 Lt, tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė buvo 2991,00 Lt o kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 715,00 Lt (b.l 47). 2008-10-28 UAB „Lituka“ ir Ko išvadoje dėl preliminarios turto vertės nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) preliminari rinkos vertė 141000,00 Lt, tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 400,00 Lt, o kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2000,00 Lt (b.l 60). VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis atsakovo vardu santuokos metu įgyta ir yra įregistruota transporto priemonė, tai yra automobilis „MERCEDES BENZ“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) , ieškovės vardu transporto priemonių nėra registruota (b.l. 48-49).

Šalių santuoka buvo nutraukta 1995-07-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2806/1995, o ištuoka įregistruota tik 2008-02-29, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23str. pagrindu darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo ištuokos procedūrai turi būti taikomos Lietuvos Respublikos SŠK normos, nes teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 1995-07-17. Kadangi šalių ištuoka įregistruota tik 2008-02-29 bei atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį bei jiems gimė sūnus J. I. , gim. (duomenys neskelbtini), todėl pripažintina, kad šalių santuoka laikoma pasibaigusia nuo 2008-02-29 (Lietuvos Respublikos SŠK 40str.). Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, jog Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001-07-01 normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad atsakovo R. I. vardu, pagal 1995-11-13 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10577 įregistruotas nekilnojamas turtas, tai yra 1/3 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, yra ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytas turtas, tai yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios preliminari rinkos vertė pagal 2008-10-28 UAB „Lituka“ ir Ko išvadą yra 47866,00 Lt.

Atsakovas neginčijo ieškovės pateikto turto įvertinimo ir nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad santuokos metu įgyto turto vertė yra kita nei ieškovės pateiktoje preliminarioje vertinimo išvadoje, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie automobilio „MERCEDES BENZ“, v.n.ž. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, be to pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad šį automobilį įsigijo už 12000,00 Lt. Įvertinant byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad šalių santuokos metu įgyto viso kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė yra 47866,00 Lt nekilnojamas turtas ir 12000,00 Lt automobilis, tai yra viso 59866,00 Lt (Lietuvos Respublikos CK 3.119 str.). Nustačius, kad bendra šalių santuokos metu įgyto turto vertė yra 59866,00 Lt bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1d. ieškovei ir atsakovui tenka po 1/2 dalį santuokos metu įgyto turto, kas sudaro 29933,00 Lt.

Iš esmės byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, tai yra ieškovė prašo priteisti jai visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, nukrypti nuo lygių santuokos metu įgyto turto dalių, o atsakovui priteisti automobilį bei 15000,00 Lt piniginę kompensaciją, išmokant ją dalimis per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovas nesutinka su ieškovės pasiūlytu santuokos metu įgyto turto padalinimo variantu, tačiau teismui nepateikė nei priešieškinio bei neatvyko į teismo posėdį, apie kurio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos CPK 178str. numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Respublikos CPK 12 str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 3.116?3.129 straipsniai. Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 2 d.). Sprendžiant, ar vienas iš sutuoktinių turi teisę į didesnę turto dalį, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 3.123 straipsnio nuostatomis, kur yra numatytos sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių. Šiame straipsnyje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis), sąrašas. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d). Formuodamas teismų praktiką, taikant CK 3.127 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus, tačiau vaikų interesai nesuteikia absoliutaus turtinio prioriteto. Įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Įvertinant tą aplinkybę, kad iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės darytina išvada, kad nėra pagrindo šiuo atveju nukrypti nuo lygių santuokos metu įgyto turto dalių.

Iš byloje pateiktos kadastro bylos kopijos nustatyta, kad šalims santuokos metu įgytą 1/3 dalį gyvenamojo namo sudaro du kambariai, ieškovė nurodo, kad atsakovas yra agresyvus ir naudojo smurtą prieš ją, todėl jų gyvenimas kartu nėra galimas, be to su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, nepilnamečio vaiko interesus augti saugioje aplinkoje, nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą ir į tai, kad vaikas gyvena šiuo metu dalijamame būste, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu jau yra išsikėlęs ir gyvena kitur, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra galimybės turto padalinti natūra, todėl ieškovei priteistinas visas nekilnojamas turtas natūra, o atsakovui iš ieškovės priteistina už jai tenkančią didesnę turto dalį kompensacija (Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3d.). Tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos metu įgyto automobilio „MERCEDES BENZ“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) , kuriuo naudojasi atsakovas, todėl jam po santuokos nutraukimo priteistinas šis automobilis. Kadangi atsakovui po santuokos nutraukimo atitenka automobilis, kurio vertė 12000,00 Lt, iš ieškovės atsakovui priteistina 17933,00 Lt piniginė kompensacija už jai atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Ieškovė ieškiniu prašo leisti iš jos atsakovui priteistą piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, išmokėti dalimis per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos Respublikos CK 3.117str. 3d. numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenkanti piniginė kompensacija yra 17933,00 Lt, bei tai, kad abi šalys yra dirbančios ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir leisti atsakovui tenkančią kompensaciją mokėti dalimis per dvejus metus.

Iš atsakovo valstybei priteistina 1809,23 Lt bylinėjimosi išlaidų (1025,99 Lt žyminis mokestis, 764,94 Lt išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą advokato pagalbai apmokėti ir 18,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, valstybei) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1d. 1p., 2p., 82 str., 85 str. 1d. 10p., 88 str. 1p. 6p., 92 str., 93 str. ir 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Padalinti ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytą turtą: 1/3 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone ir automobilį MERCEDES BENZ“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad ieškovei R. I. , a.k. (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise priteisiamas 1/3 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone.

A. R. I, a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį MERCEDES BENZ“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) .

Iš ieškovės R. I. , a.k. (duomenys neskelbtini) už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį atsakovui R. I. , a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 17933,00 Lt (septyniolikos tūkstančių devynių šimtų trisdešimt trijų litų) piniginę kompensaciją.

Iš atsakovo R. I. priteisti 1809,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.