- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- I2-4616-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02665-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos mokslų akademija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos mokslų akademijos skundą ikiteismine tvarka pradėtame administraciniame ginče pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos mokslų akademijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos mokslų akademija skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau - ir Komisija) 2020 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-497(AG-464/04-2020), kuriuo buvo panaikintas atsakovės 2020 m. gegužės 14 d. raštas Nr. 01-9-56 ir įpareigota atsakovė nagrinėti iš naujo pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. kreipimąsi.
Nurodo, kad atsakovės 2020 m. gegužės 14 d. raštas (atsakymas) atitinka pareiškėjo kreipimesi išdėstytų prašymų (reikalavimų) esmę, nes jame išdėstytas pirmasis prašymas (reikalavimas) „oficialiai raštu atsakyti pareiškėjui, kodėl jau 32 metus Lietuvos mokslų akademija į jo raštus ir ypač į 2018 m. rugsėjo 10 d. oficialiai raštu įteiktą reikalavimą sudaryti komisiją“ yra retorinis (nereikalaujantis atsakymo), nes ir iš pareiškėjo rašto turinio neseka ir toks reikalavimas, be to, pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. kreipimesi nepridėti jokie dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas prieš 32 metus ir 2018 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Lietuvos mokslų akademiją. Nagrinėjant ginčą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė į jo raštus neatsako 32 metus, bei, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. oficialiai įteikė raštą atsakovei su reikalavimu sudaryti komisiją. Komisijoje nagrinėtos bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų apie tokių raštų oficialų įteikimą Lietuvos mokslų akademijai, todėl Lietuvos mokslų akademija pagrįstai 2020 m. gegužės 14 d. rašte neatsakė į pirmąjį kreipimosi reikalavimą, juolab, kad skunde komisijai pareiškėjas atsakyti į šį 2020 m. balandžio 29 d. kreipimosi prašymą net nereikalauja.
Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas sudaryti komisiją istorijos slėpiniams ir klastotėms ištirti nėra pagrįstas moksliniais tyrimais pagrįstais duomenimis ir informavo, kad komisija istoriniams slėpiniams ir klastotėms ištirti nebus sudaroma. Toks atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatytus reikalavimus.
Nurodo, kad Komisija 2020 m. birželio 3 d. susipažinusi su pareiškėjo pirminiu skundu, nustatė 14 dienų terminą nuo šio sprendimo gavimo dienos pašalinti skundo trūkumus, t. y. tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą, pagrįsti jį aiškiomis aplinkybėmis ir įrodymais. Pareiškėjas 2020 m. birželio 8 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo nepašalino skundo trūkumų ir tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų, nepagrindė aiškiomis aplinkybėmis ir įrodymais. Pažymi, kad pareiškėjo skundo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7, 8 punktų reikalavimų bei liko neaišku, kodėl jis nesutinka su Lietuvos mokslų akademijos 2020 m. gegužės 14 d. atsakymu į jo kreipimąsi – ar dėl to, kad jam nežinoma kas nagrinėjo Lietuvos mokslų akademijoje jo kreipimąsi, ar dėl kitų aplinkybių. Be to, pareiškėjo skundas adresuotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Todėl mano, kad toks skundas negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.
Pažymi, kad pareiškėjas skunde nepaaiškina, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Lietuvos mokslų akademijos 2020 m. gegužės 14 d. atsakymas. Mano, kad 2020 m. gegužės 14 d. raštas yra informacinio pobūdžio, nenustato bei nesuteikia jokių teisių ar pareigų. Šiuo raštu tik buvo atsakyta į pareiškėjo rašytinį kreipimąsi, suteikiant jo prašomą informaciją. Rašytinis atsakymas akivaizdžiai neturi jokios įtakos pareiškėjo teisiškai reikšmingoms teisėms ar pareigoms, todėl pareiškėjo skundas dėl minėto rašto panaikinimo nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.
Vadovaujantis Lietuvos mokslų akademijos statusu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397, Lietuvos mokslų akademija pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina valstybės mokslo ir studijų politiką ir atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus ir komisijų, kokias prašo sudaryti pareiškėjas, Lietuvos mokslų akademija, kaip viešasis juridinis asmuo, sudaryti neturi teisės.
Atsiliepimas
Pareiškėjas E. S. atsiliepime į skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad prieš 32 metus jis pradėjo leisti Vilnijos kraštui laikraštėlius slavintų Lietuvos bajorų vyčių kalba, kuri yra tarpinė tarp baltarusiškų ir lenkiškų kalbų ir nepriklauso nei vienai iš tų kalbų. Lenkų veikėjai rašė skundus Suvienytųjų Nacijų Organizacijai, kad Sąjūdis kuria dirbtinę kalbą lenkų lietuvinimo tikslu, o Lietuvos mokslų akademija jiems pritariamai tylėjo. Ir šiomis dienomis Lietuvos mokslų akademija stengiasi nuslėpti, kad Vilniaus krašte yra tokia kalba, ir viską daro, kad būtų įdiegta lenkų kalba ir lenkiška dvasia. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos mokslų akademija nenori sudaryti komisijos ir išsamiai atsakyti į jo reikalavimą. Teigia, kad Lietuvos mokslų akademija, slepia tikrą lietuvių tautos kilmę ir tikrą Lietuvos istoriją, darydama nusikaltimą.
Pažymi, kad jo reikalavime buvo aprašytos „NATO, Lietuvos valdžios ir Lietuvos mokslų akademijos veiklos pasekmės, kurios privedė 90 proc. jaunų žmonių išvarymo iš Lietuvos ir didžiosios dalies lietuvių tautos sunaikinimo.“
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 21R-497(AG-464/04-2020), kuriuo panaikintas Lietuvos mokslų akademijos 2020 m. gegužės 14 d. raštas Nr. 01-9-56 ir Lietuvos mokslų akademija įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos mokslų akademijai pateikė prašymus: 1) oficialiai raštu atsakyti, kodėl jau 32 metus Lietuvos mokslų akademija neatsako į jo raštus ir ypač į 2018 m. rugsėjo 10 d. oficialiai raštu įteiktą reikalavimą sudaryti komisiją, 2) sudaryti komisiją istorijos slėpimams ir klastotėms ištirti. Nurodė, kad „NATO, Europos Sąjunga, katalikų bažnyčia, Lietuvos valdžia ir TS-1KD partija vykdo galutinį lietuvių tautos sunaikinimą. Jau išvaroma apie 90 proc. jaunų žmonių, kurie turi gimdyti ir auginti vaikus. Prie to savo veikla prisideda Mokslų Akademija įstaigos ir jų poveikyje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šioje veikloje pasižymi VU, VDU, Istorijos institutas, Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prie galutinio lietuvių tautos sunaikinimo, Lietuvos mokslų akademija įstaigų apgauti, patys to dažniausiai nesuvokdami, labai prisideda ŠMSM pavaldžių mokyklų ir kitų įstaigų istorikai ir kalbininkai, kurie niekina labai senas lietuvių pavardes apskelbdami jas prieš 200 metų atsiradusiomis ir slavinizmais niekina ir slepia senąją mūsų praeitį, slepia mūsų ryšį su Viduržemio jūros rytine dalimi ir Kinija, slepia krikščionišką kalbinę inkviziciją, slepia platų galių kalbų paplitimą Europoje ir Azijoje prieš 5 ir 4 tūkst. m. ir t. t. Kai sugalvojau vėju varomą laivą, kuris gali plaukti ir tiesiai prieš vėją (burlaiviai ir jachtos neplaukia), tai TSRS patentinės tarnybos jo pripažinimui išradimu priešinosi 13 metų. MA jo atradimams ir atskleidimams priešinasi jau 32 metus. Tikisi, jog šie metai bus lūžio metai pripažinimui jei ne per MA, tai per teisines įstaigas, ko nesinorėtų. MA gerai žinomos jo knygos ir elektroniniai laiškai. MA gerai žino, jog tik jis pirmas perskaitė dalies mūsų protėvių galių kalbomis prieš 3500 metų parašytus Kretos ir Kipro salose raštus, bet toliau sudaro sąlygas meluoti, jog pirmasis raštas Mažvydo katekizmas buvo prieš 450 metų. Universitetai, institutai, švietimo skyriai ir jiems pavaldžios mokyklos, vykdo istorinių ir kalbinių duomenų slėpimą bei klastojimą. Tokia veikla niekina lietuvių tautos, lietuvių kalbų ir lietuvių pavardžių labai seną praeitį. Lietuvių gimtosios kalbos, kaip išlaikiusios seniausių galių kalbų pagrindinius bruožus, yra labai vertingos tyrinėjant Afrikos, Europos ir Azijos daugelio tautų ir jų kalbų istoriją. Menkinant lietuvių kalbas, sudaromos sąlygos lietuvių kalbas laikyti mažareikšmėmis ir taip sudaryti sąlygas galutiniam lietuvių tautos ir lietuvių kalbų sunaikinimui. Ta nusikalstama Mokslų akademijos, Mokslo Tarybos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, vedančių universitetų ir institutų veikla turi būti nutraukta.“ Tuo pagrindu pareiškėjas teikė anksčiau minimus prašymus (reikalavimus).
Lietuvos mokslų akademija pareiškėjui 2020 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 01-9-56 atsakė, kad Lietuvos mokslų akademija gavo pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktą 2020 m. balandžio 29 d. kreipimąsi dėl komisijos istorijos slėpimams ir klastotėms ištirti sudarymo. Jo kreipimasis užregistruotas Lietuvos mokslų akademijoje 2020 m. balandžio 30 d. suteikiant jam registracijos numerį 9-01-60. Išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus reikalavimus padarė išvadą, kad jo reikalavimai nėra grindžiami moksliniais tyrimais pagrįstais duomenimis ir informavo jį, kad Lietuvos mokslų akademija nesudarys komisijos istorijos slėpimams ir klastotėms ištirti.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašė panaikinti Lietuvos mokslų akademijos 2020 m. gegužės 14 raštą Nr. 01-9-56 ir įpareigoti Lietuvos mokslų akademiją patikslinti atsakymą, nurodant, kas išnagrinėjo jo atsakymą ir kodėl jo knygose pateikti kitų autorių moksliniai duomenys nėra pagrįsti moksliniais tyrimais. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jo reikalavimai yra grindžiami moksliniais tyrimais pagrįstais duomenimis, t. y. jo knyga „Lietuviškos pavardės“, Kaunas, 2012 – 206 psl., ir internetinė knyga „Tikra Lietuvos istorija“, Kaunas, 2018 – 115 psl. Atsakyme apie tai nepasisakyta. Teigė, kad atsakymas pažeidžia jo, kaip daugelio istorinių ir kalbinių atradimų autoriaus, teises ir teises į žinomumą. Atsakymu norima nuslėpti didžiosios dalies lietuvių labai seną istoriją ir labai seną pavardžių kilmę, o tai pažeidžia jų teises žinoti savo pavardžių ir savo tautos istoriją.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. kreipimosi turinį daro išvadą, kad juo nėra siekiama apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus, juo taip pat nėra ginamas viešasis interesas. Pareiškėjas pateiktame kreipimesi Lietuvos mokslo akademijai nurodo nekonkrečius, abstrakčius argumentus, pvz. „NATO, Europos Sąjunga, katalikų bažnyčia, Lietuvos valdžia ir TS-LKD partija vykdo galutinį Lietuvos tautos sunaikinimą. Jau išvaroma apie 90 proc. jaunų žmonių, kurie turi gimdyti ir auginti vaikus. Prie to savo veikla prisideda Mokslų akademijos įstaigos ir jų poveikyje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šioje veikloje pasižymi VU, VDU, Istorijos institutas, Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Arba pareiškėjo argumentas, kad Universitetai, institutai, švietimo skyriai ir jiems pavaldžios mokyklos, vykdo istorinių kalbinių duomenų slėpimą ir klastojimą.“ Ir kiti pareiškime nurodomi teiginiai. Pareiškėjo skunde pateikiama informacija vertintina kaip pranešimas apie galbūt padarytus pažeidimus („istorinių ir kalbinių duomenų slėpimas ir klastojimas“), tokie pranešimai (prašymai) nagrinėtini Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Taisykles. Minėta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas nepriskirtinas prie prašymų suteikti administracinę paslaugą, suteikti informaciją, priimti administracinį sprendimą, todėl, remiantis Taisyklių 35.4 punktu, pareiškėjui turėjo būti pateiktas atsakymas laisva forma.
Tikrinant, ar atsakovas tinkamai reagavo į pareiškėjo nurodytą pareiškimą ir pateikė pakankamą atsakymą, teismas turi vadovautis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Lietuvos mokslų akademija yra žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus jungianti valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos Seimas yra valstybės, kaip Mokslų akademijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Lietuvos mokslų akademijos statutas, I Bendrosios nuostatos 1 punktas). Lietuvos mokslų akademijos statuto 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos mokslų akademija, įgyvendindama savo misiją, siekia šių svarbiausių strateginių tikslų: 1) nuosekliai skatinti aukštą mokslinių tyrimų ir studijų lygį, ypač daug dėmesio skiriant svarbiausiems Lietuvos mokslo, kultūros, kalbos, ūkio ir socialinės pažangos klausimams, atsižvelgiant į pasaulio mokslo tendencijas; 2) ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą; 3) puoselėti mokslo ir akademinę laisvę, mokslinių tyrimų etiką. 5. Siekdama šių tikslų, Mokslų akademija: 1) inicijuoja arba Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu organizuoja ir koordinuoja mokslinius tyrimus; 2) pagal savo kompetenciją konsultuoja Seimą ir Vyriausybę, teikia jiems rekomendacijas ir ekspertinius vertinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka gali įgyvendinti valstybės kaip juridinių asmenų, reikalingų Lietuvos mokslų akademijos veiklai užtikrinti, savininkės teises ir pareigas; 4) nustato mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas, leidžia mokslo ir mokslo populiarinimo periodinius ir neperiodinius leidinius, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pavedimu koordinuoja mokslo leidinių ir mokslo bei technologijų sklaidos priemonių (mokslo populiarinimo audiovizualinės medžiagos rengimas ir periodinių leidinių leidyba, nacionalinių mokslo populiarinimo renginių organizavimas, žinių apie mokslą ir technologijas kompetencijų tobulinimas) įgyvendinimą; 5) organizuoja mokslinius kongresus, konferencijas, simpoziumus, seminarus, kitus Mokslų akademijos veiklą atitinkančius renginius; 6) sudaro bendradarbiavimo sutartis su užsienio mokslų akademijomis, Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei organizacijomis, stoja į tarptautines mokslines organizacijas, skatina savo narių veiklą jose, dalyvauja tarptautinėse, užsienio valstybių ir nacionalinėse programose; 7) skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą, konkurso būdu iš valstybės biudžeto, paramos teikėjų lėšų ar kitų teisėtai gautų lėšų skiria dotacijas ir stipendijas moksliniame darbe pasižymėjusiems mokslininkams ir studentams, siunčia mokslininkus stažuotis ir dirbti į užsienio mokslo centrus; 8) steigia ir teikia garbės vardus, premijas ir apdovanojimus už mokslo laimėjimus ir (arba) indėlį į eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą; 9) bendradarbiauja su pramonės ir verslo įmonėmis bei organizacijomis mokslo ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros klausimais; 10) bendradarbiauja su mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijomis; 11) turi įstatymų, kitų teisės aktų ir Statuto nustatytą savarankiškumą, nustato savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų; 12) saugo savo archyve Mokslų akademijos narių asmens bylas, taip pat Mokslų akademijos įsteigtų juridinių asmenų archyvinius dokumentus ir kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą; 13) naudojasi kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.
Atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą Komisijai, matyti, kad pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. prašymą (-us) svarstė atsakovo prezidiumas, kurį atstovaujantis prezidentas atsakymą pareiškėjui ir pasirašė. Mokslų akademijos veiklai tarp Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Mokslų akademijos prezidentas ir Mokslų akademijos prezidiumas (Statuto 11 p.). Mokslų akademijos prezidentas yra vienasmenis Mokslų akademijos valdymo organas. Jo kompetenciją sudaro statuto 43 punkte nurodytos teisės, įskaitant teisę Mokslų akademijos vardu pasirašyti teisės aktus, dokumentus, sutartis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslų akademijos pareiškėjui pateikto 2020 m. gegužės 14 d. rašto turinį, daro išvadą, kad rengiant atsakymą į pareiškėjo kreipimąsi, nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, viešojo administravimo subjektas tinkamai veikė savo kompetencijos ribose, atsakovo veiksmai atitiko tikslus ir uždavinius, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, t. y. įgyvendinti valstybės mokslo ir studijų politiką ir atlikti ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus, atsižvelgiant į skunde nurodytus argumentus, buvo atlikta tinkamai. Pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodė, kad nebuvo įvertinti jo pateikti atsakovui moksliniais tyrimais grįsti duomenys, o būtent jo rašytos knygos ir jose pateikiami tyrimų duomenys. Nei prie 2018 m. rugsėjo 10 d., 2020 m. balandžio 29 d. prašymų nematyti, kad pareiškėjas būtų pridėjęs raštuose minimus mokslinius tyrimus ir jų duomenis. Raštuose iš esmės daromos nuorodos į pareiškėjo rašytas ir publikuotas knygas. Iš atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą Komisijai matyti, kad atsakovas vertino pareiškėjo pateiktus duomenis, tačiau, įvertinęs turimus duomenis apie pareiškėjo specialybę, apgintos elektros ir elektronikos krypties disertaciją, nelaikė pareiškėjo istoriku ar kalbotyrininku, o 2020 m. balandžio 29 d. prašyme kelti būtent šios srities ir pobūdžio reikalavimai.
Įvertinus ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei nenustačius ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų skundžiamo administracinio teisės akto panaikino pagrindų, laikytina, kad Lietuvos mokslo akademijos 2020 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 01-9-56 „Dėl Jūsų 2020 m. balandžio 29 d. kreipimosi į Lietuvos mokslų akademiją“ naikinti ir atitinkamai tenkinti pareiškėjo skundo nebuvo teisinio pagrindo, todėl, tenkinant atsakovo skundą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo skundas atmetamas. Pateiktas atsakovo atsakymas į kreipimąsi buvo, įvertinus atsakovo kompetenciją ir steigimo tikslus, pakankamai lakoniškai aiškus, atsakantis į esminį prašymą (sudaryti nurodomą komisiją), pasirašytas įgalinto asmens.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
Patenkinti atsakovės Lietuvos mokslų akademijos skundą.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-497(AG-464/04-2020).
Atmesti pareiškėjo skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.