Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-648-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-25
Bylos Nr.
1A-490-648-2013
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01138-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
R. G.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-648/2013

Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01138-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei,nuteistajai R. G., jos gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. už tai, kad ji 2013-04-06, apie 17 val., būdama prekybos centre „Ozas“, esančiame Ozo g. 18, Vilniuje, parduotuvėje „L (duomenys pakeisti)“, prekybos salėje paimdama nuo kabyklos ir įsikišdama po striuke, pasikėsino pagrobti UAB „L“ priklausantį turtą - 2 vnt. moteriškų paltų, kurių vieneto vertė 249 Lt, bendros 498 Lt vertės, ir išėjo pro parduotuvės kasas už juos nesumokėjusi, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios, kadangi suveikus apsaugos vartelių signalizacijai už parduotuvės kasų buvo sulaikyta parduotuvės pardavėjų.

Šalies argumentai

Nuteistoji R. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nuosprendį sumažinant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Nurodo, kad ji serga sunkia lėtine liga - narkomanija. Šiuo metu apeliantė gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre metadono programoje. R. G. ketina nutraukti gydymą metadonu, tačiau tam reikalingas kitoks gydymas - detoksikacija, kuri trunka beveik trisdešimt dienų. Be to, ji gyvena kartu su motina bei patėviu. Apeliantės motina yra iš dalies nedarbinga, ji viena akimi nemato, todėl jai būtina priežiūra. R. G. tvarko namų buitį, perka maisto produktus motinai, padeda atlikti gyvybiškai būtinus veiksmus. Apeliantės patėvis yra visiškai nedarbingas, jis yra netekęs abiejų kojų, valdo tik vieną ranką, yra patyręs insultą. Kadangi R. G. patėvis jau dvidešimt metų atstoja jai tikrą tėvą, todėl ji jaučia pareigą rūpintis patėviu, kuriam reikalinga visokeriopa pagalba kiekviename žingsnyje. Nuteistosios nuomone, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati jos padarytiems nusikalstamiems veiksmams.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistoji R. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jai paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme teigdama, kad ši bausmė yra per griežta. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda. R. G. turėjo teisę apskųsti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendį dėl jai pernelyg griežtos bausmės paskyrimo Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, tačiau iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad ji to nepadarė. Taigi, apeliantės atžvilgiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendis, kuriuo jai buvo paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, yra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju tikrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tik dalyje dėl R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. bei atlikto bausmių bendrinimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistąja R. G., kad jai paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

R. G. nusikalto turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t.y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. G. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

R. G. pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei veikdama tiesiogine tyčia. Nuteistosios atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ji nedirba, yra iš dalies nedarbinga (b.l. 27). R. G. nuo 2009 m. traukta baudžiamojon atsakomybėn net 7 kartus, visus kartus už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą (b.l. 13, 24-26), ji turi galiojančią administracinę nuobaudą už smulkiojo svetimo turto pagrobimą (b.l. 14), ji nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąją, rodo jos didelį pavojingumą visuomenei, kadangi ji ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojinga. Todėl darytina išvada, kad R. G. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jos neteisėti veiksmai buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 50 str. 2 d., terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantei minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, numatytą baudžiamajame įstatyme. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad ji gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre metadono programoje, prižiūri motiną ir patėvį, kurie yra neįgalūs, nesudaro pagrindo jai taikyti dar švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamu atveju R. G. nusikalto, kai jai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendžiu buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 metams. Taigi, nuteistosios atžvilgiu pagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatos, t. y. jai teisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė prie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendžiu neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bausmės subendrintos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 64 str. reikalavimų. Todėl nepritartina R. G., kad jai paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. ar 54 str. nuostatas šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistajai paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistosios R. G. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjos Laureta UlbienėVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė