- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- A-261-3107-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00435-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. A. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. Ž-1325 „Dėl Rokiškio rajono Obelių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria A. A. įrašyta į asmenų, kurie nedalyvavo projektuojant arba atsisakė siūlomų žemės, miško sklypų sąrašą, Nr. 2, bei panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. Ž-1325 „Dėl Rokiškio rajono Obelių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria nutarta išbraukti A. A. iš Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. Ž-933 „Dėl sąrašo patvirtinimo (Rokiškio rajonas) patvirtinto sąrašo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjos A. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėja A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai ir jos teritoriniams padaliniams atlikti bet kokius veiksmus žemės reformos žemėtvarkos projekto ribose (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.
Prašyme nurodė, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas bei liudytojos A. P. ir E. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektas numatomas rengti 2011 m. liepos mėnesį, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai. Pradėjus vykdyti naują žemės reformos projektą bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjos pageidaujamas išsinuomoti žemės sklypas gali būti išnuomotas ar parduotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Tokiu būdu patenkinus pareiškėjos skundą, nebus galimybės įvykdyti teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz., administracinės bylos Nr. AS15-183/2006, Nr. AS11-367/2007, Nr. AS8-488/2007, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS146–125/2009, Nr. AS525–222/2010 ir kt.), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą taip pat būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus) turi būti konkrečiai nurodyta kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų negalimu, draudžiama atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra numatomas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektas. Teisėjų kolegija pažymi, jog žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas yra specialiaisiais teisės aktais reglamentuotas sudėtingas iš eilės etapų (darbų stadijų) susidedantis procesas. Kiekvieno konkretaus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu būna suinteresuotas atitinkamai didesnis ar mažesnis skaičius pretendentų, kurie pageidauja įsigyti žemę projektuojamoje kadastro vietovėje. Todėl teisinis įsiterpimas į šiuos procesus taikant reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti taikomas tik dėl konkrečiai apibrėžto ploto ir (ar) konkrečiai įvardintų žemėtvarkos projekto rengimo veiksmų (darbų), jei yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tenkinus pareiškėjos prašymą ir pritaikius reikalavimo užtikrinimą jos nurodoma apimtimi būtų pažeisti kitų tos kadastro vietovės pretendentų, laukiančių žemės suteikimo, o tuo pačiu ir viešasis interesai. Tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga pareikštiems reikalavimams. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pretenduoja į (norėtų sudaryti ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį) 0,95 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo, būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą pareiškėja sieja tuo, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų suteikiama galimybė tretiesiems suinteresuotiems asmenims sudaryti sandorius dėl ginčo žemės, t. y. žemės sklypas gali būti išnuomotas ar parduotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (2006 m. balandžio 20 d. redakcija, išdėstyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159) 2 punktą žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Pažymėtina, jog teritorijų planavimo dokumentais nuosavybės teisės neatsiranda ir nėra perduodamos, todėl pareiškėjos argumentas dėl galimybės tretiesiems suinteresuotiems ginčijamo įsakymo pagrindu sudaryti sandorius dėl žemės sklypo yra nepagrįstas. Kadangi jokių kitų konkrečių argumentų, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas pareiškėja nenurodė, ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija, įvertinusi reikalavimo pobūdį, daro išvadą, kad taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės reformos žemėtvarkos projektu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje – nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
netenkinti A. A. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Nutartis neskundžiama.