- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-867-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- UAB „Respublikos leidiniai“
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Respublikos leidiniai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui UAB „Respublikos leidiniai“, dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą paskleistus duomenis, kad „Seimo narė R. J. aktyviai agitavo už „Williams“ atėjimą į Lietuvą siekdama asmeninės naudos, ir už tai R. J. šeima gavo apie trečdalį milijono litų“, „Seimo narė R. J. melavo neigdama, kad jos šeima turėjo papildomų pajamų iš „Williams“, „Seimo narė R. J. apgaudinėjo savo rinkėjus, nuo jų slėpė, šeimos biudžetą pildė iš „Williams“ konsultanto gauti pinigai – ketvirtis milijono litų“; įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti minėtus duomenis adekvačiai jų paskelbimo laikui, formai ir būdui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė įpareigoti atsakovą išplatinti tokio turinio paneigimo tekstą: „Dienraščio „Respublika“ 2005-10-31 Nr. 253(4705) A. M. straipsnyje „R. J. maitino „Williams“ pinigai?“, 2005-11-02 Nr. 254(4706) V. S. straipsnyje „R. J. klimpsta melo purve?“ 2005-11-15 A. M. straipsnyje „R. J. demaskavo A. A.“ ir 2006-03-07 Nr. 53 (4808) A. M. straipsnyje „Politikų šeima apgavo valstybę“ buvo paskelbti tiesos neatitinkantys ir Seimo narės R. J. garbę bei orumą žeidžiantys duomenys apie tai, jog: Seimo narė R. J. aktyviai agitavo už „Williams“ atėjimą į Lietuvą siekdama asmeninės naudos, ir už tai R. J. šeima gavo apie trečdalį milijono litų; Seimo narė R. J. melavo neigdama, kad jos šeima turėjo papildomų pajamų iš „Williams“; Seimo narė R. J. apgaudinėjo savo rinkėjus, nuo jų slėpė, kad šeimos biudžetą pildė iš „Williams“ konsultanto gauti pinigai – ketvirtis milijono litų. Dienraščio „Respublika“ redakcija atsiprašo Seimo narės R. J. už tiesos neatitinkančių duomenų paskelbimą“; taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog dienraščio „Respublika“ 2005-10-31 Nr. 253(4705), buvo išspausdintas A. M. straipsnis „R. J. maitino „Williams“ pinigai?“, kuriame buvo rašoma: „Respublikos“ šaltinių teigimu, didžiausias pajamas R. J. šeima iš bendrovės „A. A. ir partneriai“ galėjo gauti po to, kai bendrovė tapo „Mažeikių naftą“ įsigijusios kompanijos „Williams“ konsultante. Tuomet R. J. su kitais konservatorių lyderiais labai aktyviai agitavo už „Williams“ atėjimą į Lietuvą. „Mažeikių naftos“ pardavimo sutartis pasirašyta 1999 m. pabaigoje, o jau kitais metais, redakcijos duomenimis, Z. J. iš konsultacinės firmos „A. A. ir partneriai“ gavo apie trečdalį milijono litų. Pajamų R. J. vyras iš konsultacinės firmos „A. A. ir partneriai“ gavo ir 1999-aisiais“.
Dienraščio „Respublika“ 2005-11-02 Nr. 254(4706) buvo išspausdintas V. S. straipsnis „R. J. klimpsta melo purve?“, kuriame teigiama, kad „Respublika“ remdamasi savo šaltiniais, rašė, kad po 1999 m. įvykusios „Mažeikių naftos“ pardavimo sutarties pasirašymo Z. J. iš konsultacinės firmos „A. A. ir partneriai“ gavo beveik trečdalį milijono litų. Pajamų R. J. vyras iš konsultacinės firmos „A. A. ir partneriai“ gavo ir vėliau“. R. J. vis dar neigia, kad šeima turėjo papildomų pajamų iš „Williams“.“
Dienraščio „Respublika“ 2005-11-15 numeryje buvo išspausdintas A. M. straipsnis „R. J. demaskavo A. A.“, kuriame buvo rašoma: „ „Respublika“ rašė, kad iš „Williams“ konsultavusios bendrovės „A. A. ir partneriai“ R. J. vyras Z. J. gavo 250 tūkst. litų. Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo R. J. vyro buvusio verslo partnerio A. A. raštą, kuriame nurodoma, kad politikės vyras vis dėlto gavo pajamų iš „Williams“ konsultavusios TŪB „A. A. ir partneriai“.
Dienraščio „Respublika“ 2006-03-07 Nr. 53 (4808) išspausdintas A. M. straipsnis „Politikų šeima apgavo valstybę“, kuriame teigiama: „Respublika“ buvo teisi: Seimo narė konservatorė R. J. ne tik apgaudinėjo savo rinkėjus, nuo jų slėpdama, kad šeimos biudžetą pildė iš „Williams“ konsultanto A. A. gauti pinigai. VMI J. šeimos pajamų tyrimą pradėjo po „Respublikos“ publikacijų, atskleidusių, kad Seimo konservatorės vyras buvo ilgametis „Williams“ konsultanto A. A. verslo partneris ir iš tikrosios ūkinės bendrijos „A. A. ir partneriai. Konsultacinė firma“, gavo pajamų. Teisininko Z. J. paslaugos įvertintos net ketvirčiu milijono litų. R. J. daug metų nuo rinkėjų slėpė, kad jos vyras iš „Williams“ konsultavusios firmos gavo pajamų“.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad minėtuose straipsniuose paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žeidžia ieškovės garbę bei orumą. Atsakovas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, nes straipsniuose pateiktos žinios buvo tendencingos, nukreiptos į jos asmens pažeminimą, sumenkinimą ir neobjektyvių bei tiesos neatitinkančių žinių paskleidimą. Atsakovas paskleistus duomenis išplatino nesulaukęs oficialių institucijų išvadų, ir net gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtinimą, kad nei ieškovė, nei jos šeima negavo jokių pinigų iš kompanijos „Williams. Atsakovo paskleisti duomenys pažeidė ieškovės garbę bei orumą, padarė jai didelę neturtinę žalą, pasireiškusią dideliu dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu ir reputacijos pablogėjimu, nes paskleisti teiginiai suprantami kaip prieštaraujantys įstatymams, nes ieškovė dirbo asmeniniais interesais, o ne valstybės naudai, yra ieškovės apkaltinimas neteisėto atlygio gavimu, nes Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, įstatymo pažeidimu, neteisėtu lobizmu, korupciniu ryšiu. Paskleistais duomenimis ieškovė apkaltinta nusikaltimo padarymu, nes pasakymas „papildomų pajamų“ buvo visuomenės suprastas tik kaip kyšio ar neteisėto atlygio gavimas, kas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra nusikaltimas. Tokių duomenų paskleidimas pažeidė ir nekaltumo prezumpciją. Be to, duomenys apie ieškovės veiklą, iš kurios ji tariamai gavo asmeninės naudos buvo suprasti kaip kaltinimas viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimu. Be kaltinimų neteisėta veika, apie ieškovę buvo paskleisti duomenys, kad ji elgėsi amoraliai, nes „melavo, apgaudinėjo rinkėjus“, o tiesos neatitinkantys duomenys apie asmens neteisėtus veiksmus, amoralų elgesį yra savaime žeidžiantys, todėl turi būti paneigti. Nurodo, kad kaltinimas teisės pažeidimų ar net nusikaltimų padarymu labai stipriai įtakojo ieškovės savijautos pokyčius, jos normalaus bendravimo galimybes visuomenėje bei savęs realizavimo procesus, padarė didelę žalą jos reputacijai, sukėlė nepagrįstas visuomenės abejones dėl jos elgesio ir veiksmų atitikimo įstatymams, dėl jos moralinių nuostatų ir vertybių, sumenkino jos autoritetą. Atsakovo veiksmai, dienraštyje „Respublika“ išspausdinant pranešimą apie kritusius ieškovės reitingus, parodo atsakovo tyčią. Duomenys apie staiga sumažėjusius reitingus rodo, kad visuomenėje atsakovo paskleisti duomenys turėjo ypač didelį atgarsį, ir skaitytojai pakeitė savo nuomonę apie ieškovę, prarasdami pasitikėjimą ja, kaip asmeniu ir kaip valdžios atstove. Minėtų duomenų paskleidimas nebuvo vienkartinis veiksmas, atsakovas juos skleidė dėsningai, publikuodamas ieškovės nuotraukas, o straipsnių pavadinimai buvo spausdinami padidintu šriftu, duomenys pateikiami kaip sensacija pirmuosiuose laikraščio puslapiuose. Atsakovas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teise skleisti informaciją, nes minėtus teiginius spausdino ir gavęs ieškovės prašymą paneigti duomenis, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojo raštą, patvirtinantį, kad ieškovės šeima negavo jokių pinigų iš kompanijos „Williams“ ir paneigiantį visus dienraštyje „Respublika“ spausdintus teiginius ir darytas prielaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė reikalauja paneigti ne paskelbtus teiginius, o straipsnio autorių nuomonę ar teiginius apie straipsnyje keliamą problemą. Įstatymai nenumato pareigos paneigti savo nuomonę ar neskelbtus duomenis. Ieškovė nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, todėl teismas neturėjo priimti ieškinio, nes viešosios informacijos rengėjui nebuvo pateiktas tinkamas reikalavimas dėl paneigimo. Teismas priima nagrinėti reikalavimą dėl žinių paneigimo tik tada, kai reikalavime viešosios informacijos rengėjui asmuo tiksliai nurodo, kokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kada ir kur jos paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens garbę ir orumą, suformuluoja paneigtinų žinių tekstą Nurodo, kad pirmame reikalavime, kurį atsakovas gavo 2005-11-02, iš vis nebuvo suformuluotas paneigimo tekstas, o tik ieškovės ir jos vyro paaiškinimai dėl straipsnio turinio, todėl redakcija negalėjo skelbti paneigimo. Pagal tuo metu atsakovo turėtą ir dabar nepanaikintą Z. J. pajamų deklaraciją, Z. J. yra gavęs pajamų iš TŪB „A. A. ir partneriai“. Ieškovė, reikalaudama paneigti paskleistus duomenis, nenurodė, kas juos paskleidė, nenurodyta, kokios žinios paskleistos. Ieškovė prašo paneigti žinias, kurių žurnalistės savo straipsnyje neskelbė. 2005-10-31 dienraštyje „Respublika“ išspausdintame straipsnyje teigiama, jog Z. J. šeima galėjo gauti iš bendrovės „A. A. ir partneriai“ pajamų, tačiau ne tai, kad ieškovė, siekdama asmeninės naudos, agitavo už „Williams“ atėjimą į Lietuvą ir už tai ieškovės šeima gavo apie trečdalį milijono litų. 2005-11-15 dienraščio „Respublika“ straipsnyje nėra žodžio „melavo“, kaip nurodo ieškovė, todėl atsakovas neturi paneigti to, kas nebuvo skelbta. Dėl 2006-03-07 dienraščio „Respublika“ straipsnyje paskelbtų ir ieškovės nurodytų teiginių, atsakovas nurodė, kad šiuos teiginius ieškovė sukūrė pati iš skirtingų teksto vietų. O tai, kad ieškovė apgaudinėjo rinkėjus, yra faktas, kurį patvirtina jos pačios deklaracijos. Dėl 2005-11-02 dienraščio „Respublika“ straipsnyje paskelbtų teiginių, atsakovas nurodė, kad yra paskelbti faktai, atitinkantys tikrovę, nes ieškovė gavo papildomų pajamų iš „Williams, todėl šių teiginių nereikia paneigti. Kadangi pagal galiojančius įstatymus ieškovei nenumatyta teisė reikalauti paneigti duomenis, kurie nebuvo paskelbti per visuomenės informavimo priemones, ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovą UAB „Respublikos leidiniai“, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti paskleistus tiesos neatitinkančius ir ieškovės R. J. garbę bei orumą žeminančius duomenis adekvačiai jų formai ir būdui, t. y., išplatinant tokio turinio paneigimo tekstą:
Dienraščio „Respublika“ 2005 m. spalio 31 d. Nr. 253 (4705) A. M. straipsnyje „R. J. maitino „Williams“ pinigai?“, 2005 m. lapkričio 2 d. Nr. 254 (4706) V. S. straipsnyje „R. J. klimpsta melo purve?“, 2005 m. lapkričio 15 d. A. M. straipsnyje „R. J. demaskavo A. A.“ ir 2006 m. kovo 7 d. Nr. 53 (4808) A. M. straipsnyje „Politikų šeima apgavo valstybę“ buvo paskelbti tiesos neatitinkantys ir Seimo narės R. J. garbę bei orumą žeidžiantys duomenys apie tai, jog:
- Seimo narė R. J. aktyviai agitavo už „Williams“ atėjimą į Lietuvą siekdama asmeninės naudos, ir už tai R. J. šeima gavo apie trečdalį milijono litų;
- Seimo narė R. J. melavo neigdama, kad jos šeima turėjo papildomų pajamų iš „Williams“;
- Seimo narė R. J. apgaudinėjo savo rinkėjus, nuo jų slėpė, kad šeimos biudžetą pildė iš „Williams“ konsultanto gauti pinigai – ketvirtis milijono litų.
Dienraščio „Respublika“ redakcija atsiprašo Seimo narės R. J. už tiesos neatitinkančių duomenų paskelbimą“. Taip pat priteisė ieškovės naudai 100 Lt žyminio mokesčio.
Konstatavo, jog atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jais siekiama sudaryti neigiamą ieškovės, kaip darančios nusikalstamus veiksmus, asmens įvaizdį visuomenėje, taip neabejotinai menkinamas jos autoritetas, žeminami garbė ir orumas. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, atsižvelgia į tai, kad dienraščiui „Respublika“ gavus informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, apie ieškovės pajamas, toliau buvo skleidžiama melaginga informacija, nors visuomenės informavimo priemonė privalėjo užtikrinti, kad melaginti teiginiai nebūtų skleidžiami.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė LR CPK 12 str., 13 str., 14 str. 3 d., 199 str., 263 str., 270 str. 5 d. nuostatas, neįvertino ir netyrė visų byloje pateiktų įrodymų neatskleidė bylos esmės, vengė išreikalauti papildomų įrodymų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais.
Teismas priimdamas sprendimą nepasisakė dėl visų ieškovo reikalavimų, ir tuo pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. (nepasisakyta dėl pirmojo ieškinio reikalavimo).
Teismas išsprendė bylą nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. M. (netinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką). Teismui buvo žinoma, kad A. M. dekretinėse atostogose, tačiau šaukimą jai išsiuntė į buvusią darbovietę. Apie tai, kad teismas žinojo jos adresą patvirtina įrašas teismo šaukime (b.l. 86). Kadangi ji buvo net trijų straipsnių autorė, teismas privalėjo ją išklausyti prieš priimdamas sprendimą (pažeistas LR CPK 247 str.).
Teismas įpareigojo „Respublikos“ redakciją, kuri šioje byloje nėra šalis, atsiprašyti Seimo narės už tiesos neatitinkančių duomenų paskelbimą, ko nenumato Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai (pažeisti LR CPK 263 str., 266 str., 270 str. 4 d. 4 p.).
Šalies argumentai
Kadangi teismo metu šalys ginčijo paneigimo teksto atitikimą straipsnio ištraukoms, kurias ieškinyje nurodė ieškovė, teismas leido ieškovei užklausti lietuvių kalbos komisiją, tuo tarpu atsakovo prašymą teismas atsisakė priimti, nors protokole 2008-05-15 nurodė, kad atsakovas pats atsisakė šio reikalavimo. Tai neatitinka tikrovės ir tai gali patvirtinti trečiasis asmuo V. S.. Teismas atsisakęs priimti atsakovų paruoštą prašymą kalbininkams atėmė iš atsakovo galimybę įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Taip buvo susiaurintos LR CPK 178 str. numatytos atsakovų teisės, bei pažeistos LR CPK 181 str. nuostatos. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą pašalinti ieškinio trūkumus, tuo buvo pažeistos LR CPK 138 str. nuostatos.
2007 m. lapkričio 21 d. atsakovas prašė įtraukti trečiuoju asmeniu Z. J., tačiau šis reikalavimas buvo nepagrįstai atmestas, nors ieškinyje ir vėliau sprendime kalbama apie J. šeimą. Teismas sprendime pasisakydamas apie šeimą faktiškai išsprendė klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tokiu būdu pažeidė LR CPK 266 str.
Teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo visa eile CPK normų arba jas pažeidė, įpareigojo neigti, kas nebuvo parašyta, įpareigojo atsiprašyti, ko nenumato įstatymas, įpareigojo neigti tai, ko pats sprendimo rezoliucijoje nepripažino duomenimis, paskelbtais 4-iuose „Respublikos“ straipsniuose, ir neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Toks sprendimas ir neteisėtas, ir nepagrįstas. Teismas pažeidė LR CPK 12 str., 13 str., 14 str. 3 d., 199 str., 263 str., 270 str. 5 d. reikalavimus, neįvertino ir netyrė visų byloje pateiktų įrodymų, neatskleidė bylos esmės, vengė išreikalauti papildomus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodomi neteisėtumo argumentai yra nepagrįsti, ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė aiškiai ir konkrečiai nurodė, kurių žurnalistų, kokiuose straipsniuose buvo paskleista tiesos neatitinkanti ir ieškovės garbę ir orumą žeminanti informacija. Ieškovė prašė paneigti tai kas buvo paskelbta dienraščio „Respublika“ straipsniuose, įvertinus ne tik pažodinį jų tekstą, tačiau ir kontekstą, straipsnių antraštes.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka, jog teismas neišsprendė visų reikalavimų, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nebūtina atskirai nurodyti, kokias aplinkybes teismas laiko įrodytomis ir pripažįsta. Tai yra nurodoma teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
Nurodo, jog A. M. apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai – darbovietei. Toks įteikimas laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Apeliantas siekia, kad ši situacija būtų vertinama kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau A. M. nepadavė apeliacinio skundo, todėl net jeigu ir nebūtų tinkamai pranešta, LR CPK 329 str. 3 d. l p. šiuo atveju netaikytinas, nes tokiu argumentu remiasi atsakovas, o ne tretysis suinteresuotas asmuo A. M..
Atsakovas parengiamųjų posėdžių metu neprašė teismo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl ekspertizės, o pats tvirtino pateiksiąs Lietuvių kalbos komisijos išvadą, tačiau tokia išvada nebuvo pateikta. Prašymas, adresuotas Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto dekanui B. M. ir Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros vedėjai Onai L. G., nebuvo prijungtas prie bylos, nes toks atsakovo kreipimasis į minėtus asmenis neturi įrodomosios vertės.
Nurodo, jog atsakovas turėjo galimybę susipažinti su protokolu ir pareikšti dėl jo pastabas, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo, o šiuos argumentus iškėlė tik apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka, jog ieškinys buvo su trūkumais, o teismas neįpareigodamas trūkumų šalinti, pažeidė LR CPK 138 str. Apeliantas nepagrįstai laiko ieškinio trūkumu, kad ieškinio tekste nebuvo nurodyta kuri žurnalistė ir kokius duomenis paskleidė, nes ieškinyje buvo aiškiai įvardinta, kokios žurnalistės rašytuose straipsniuose duomenys buvo paskleisti.
Apeliantas nepagrįstai kelia klausimą dėl Z. J. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo pažeistos garbės ir orumo gynimo, nes apie ją buvo kalbama straipsniuose kaip apie savanaudiškais tikslais už „Williams" atėjimą agitavusią Seimo narę, kuriai už tai buvo atsilyginta, ieškovė buvo įvardijama melage, apgaudinėjusią rinkėjus ir valstybę. Ieškovė siekė apginti savo pažeistą teisę į garbę ir orumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, jog ieškovė R. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą paskleistus duomenis išspausdintus dienraštyje „Respublika“ , kad „Seimo narė R. J. aktyviai agitavo už „Williams“ atėjimą į Lietuvą siekdama asmeninės naudos, ir už tai R. J. šeima gavo apie trečdalį milijono litų“, „Seimo narė R. J. melavo neigdama, kad jos šeima turėjo papildomų pajamų iš „Williams“, „Seimo narė R. J. apgaudinėjo savo rinkėjus, nuo jų slėpė, šeimos biudžetą pildė iš „Williams“ konsultanto gauti pinigai – ketvirtis milijono litų“; Prašė įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti minėtus duomenis adekvačiai jų paskelbimo laikui, formai ir būdui.
LR Konstitucijoje 25 str. įtvirtinta žmogaus laisvė reikšti savo mintis ir teisė turėti įsitikinimus, teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Informacijos laisvė nėra absoliuti. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta, jeigu tai nepažeidžia kito asmens teisių (Visuomenės informavimo įstatymas 4 str.). LR CK 2.24 str. 5 d. nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo jo gavimo dienos, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą LR CK 2.24 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, jog pirmos instancijos teismas pripažino, jog atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, tokiu būdu atsakovas pažeidė ieškovės garbę ir orumą. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos priimtu sprendimu nurodydamas jog buvo pažeistos LR CPK nuostatos, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą nepasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, t.y., pirmojo reikalavimo, kad ieškovė turėjo asmeninės naudos, gavo papildomų pajamų iš bendrovės „Williams“ už tai, kad agitavo už šios bendrovės atėjimą į Lietuvą.
LR CPK 265 str. 2 d. nustatyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinyje buvo prašoma pripažinti, jog atsakovo paskleisti duomenys, t.y., kad Seimo narė R. J. aktyviai agitavo už „Williams“ atėjimą į Lietuvą siekdama asmeninės naudos, ir už tai R. J. šeima gavo apie trečdalį milijono litų; Seimo narė R. J. melavo neigdama, kad jos šeima turėjo papildomų pajamų iš „Williams“; Seimo narė R. J. apgaudinėjo savo rinkėjus, nuo jų slėpė, šeimos biudžetą pildė iš „Williams“ konsultanto gauti pinigai – ketvirtis milijono litų, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovės garbę ir orumą. Taigi iš šių reikalavimų turinio matyti, jog pagrindinis ieškovės reikalavimas yra paneigti, jog ieškovė gavo asmeninės naudos ar pajamų iš bendrovės „Williams“. Pirmos instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t.y., LR Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą (b. l. 44-45), Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinamąjį raštą dėl R. J. bei Z. J. turto ir pajamų (b. l. 53-54), Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, bei A. A. paaiškinimus konstatavo, jog A. J. negavo trečdalio milijono ar kitokių papildomų pajamų iš bendrovės „Williams“, tokiu būdu pasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų esmės, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą nepasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, tokiu būdu pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. nuostatas.
Apeliantas nurodo jog pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nes jam buvo netinkamai pranešta apie bylos vietą ir laiką, todėl buvo pažeistas LR CPK 247 str. Pagal LR CPK 247 str., kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kuriam nėra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jis neturi atstovo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. LR CPK 123 str. nustatyta, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikti adresatui gyvenamojoje ar darbo vietoje. Kai nėra galimybės teismo šaukimą ar ieškinio nuorašą adresatui įteikti asmeniškai, šis procesinis dokumentas įteikiamas bendrovės administracijai (LR CPK 123 str. 3, 4 d.), o šis priėmęs turi pareigą esant pirmai galimybei perduoti juos adresatui (LR CPK 124 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui A. M. buvo išsiųsti į darbo vietą, t. y., procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK 247 str. reikalavimus. Taigi pripažinus, jog trečiajam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, ir tretysis asmuo turėjo galimybę pateikti atsiliepimą į
ieškinį, bei dalyvauti parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, bei teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas nepagrįstai priėmė sprendimą neišklausęs trijų straipsnių autorės. Kadangi apeliacinį skundą pateikė atsakovas o ne tretysis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo pirmos instancijos teismo sprendimo naikinti ir vadovaujantis LR CPK 329 str. 3 d. 1 p. nuostatomis.
Pagal LR CK 2.24 str., asmuo, apie kurį buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Atsakovas UAB „Respublikos leidiniai“ leidžia laikraštį „Respublika“, todėl buvo įpareigotas leidžiamame dienraštyje paskelbti ieškovės surašytą paneigimą. Nagrinėjamu atveju tai nėra įpareigojimas atsiprašyti ieškovės, o įpareigojimas išspausdinti paneigimo tekstą, kurio turinio , t. y., dėl atsiprašymo, atsakovas neginčijo pirmos instancijos teisme.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog atsakovui buvo susiaurintos procesinės teisės byloje teikti įrodymus. LR CPK 168 str. nustatyta, jog teismo posėdžio ar atskirame posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai. Iš 2008-04-08 parengiamojo posėdžio protokolo matyti, jog atsakovui buvo leista užklausti lietuvių kalbos komisijos dėl ieškovės parengto žinių paneigimo turinio išaiškinimo, dėl ko teismas paskyrė sekantį parengiamąjį posėdį (b.l.89). 2008-05-15 parengiamojo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog kreipėsi į lietuvių kalbos komisiją, tačiau sutiko atsakyti tik Šiaulių miesto komisija ir tik teismo prašymu (b.l.101). Byloje dalyvaujantys asmenys, negalėdami patys gauti reikalingų įrodymų, tai gali padaryti raštu (procesiniuose dokumentuose ar paruošiamųjų dokumentų forma) arba žodžiu (teismo posėdyje) prašydami teismą išreikalauti atitinkamą rašytinį įrodymą (LR CPK 199 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas teismui tokio prašymo nepateikė. Nagrinėjamu atveju byla nėra dispozityvi, ir teismas šiose bylose nėra aktyvus, be to, iš parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, jog atsakovas atsisakė savo teisės pateikti lietuvių kalbos komisijos išvadą, ir prašė, jog būtų pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Pastabos dėl teismo posėdžio protokolo turi būti pareikštos per tris dienas nuo protokolo surašymo dienos, kurias teismas išnagrinėjęs priimą rezoliuciją arba motyvuotą nutartį, kai nesutinka su šiomis pastabomis (LR CPK 171 str. -172 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas teismui pastabų, bei siūlymų dėl protokolo nereiškė, teisės pateikti lietuvių kalbos komisijos išvadą atsisakė ir prašė nagrinėti bylą iš esmės, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus dėl susiaurintų atsakovo procesinių teisių teikti rašytinius įrodymus, bei netikslumų parengiamojo posėdžio protokole. Kadangi teismas priima nagrinėti tik tuos rašytinius įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (LR CPK 180 str.), o užklausimas lietuvių kalbos komisijai neturi įrodomosios vertės, kolegija atmeta apelianto argumentus, dėl nepagrįstai neprijungtų prie bylos rašytinių įrodymų.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškinys priimtas su trūkumais, nes ieškovė nenurodė, kas, kur ir kada paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl ko buvo pažeistos LR CPK 138 str. nuostatos, nes tiek iš ieškovės reikalavimo atsakovui paneigti duomenis, tiek iš ieškinio matyti, jog ieškovė nurodė dienraščio pavadinimą, numerį, išleidimo datą, publikacijų autorių vardus ir pavardes, publikacijų pavadinimus, bei ištraukas iš šių publikacijų. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktu paneigimo tekstu, kuris atsakovo nuomone neatitinka paskleistų žinių turinio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, paneigimas gali būti surašytas laisva forma, tačiau turi būti nurodytos tokios pat žinios, kokios buvo tekste. Vertinant ar paneigimo tekstas atitinka paskleistų žinių turinį atsižvelgtina į teiginio tekstą bei kontekstą, jo pasakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją, bei publikacijos pavadinimą. Dienraštyje „Respublika“ 2005-10-31, 2005-11-02, 2005-11-15, 2006-03-07 buvo išspausdinti straipsniai – „ „R. J. maitino „Williams pinigai?“, R. J. klimpsta melo purve?“, R. J. demaskavo A. A.“, „Politikų šeima apgavo valstybę“. Taigi vien straipsnių pavadinimais skaitytojui nurodoma, jog iš „Williams“ R. J. gavo lėšų, melavo, slėpė tiesą, kurią A. A. atskleidė, ir su šeima apgavo valstybę. Taigi veiksmažodžiai - melavo, demaskavo, apgavo reiškia ne ką kitą, o Seimo narės, kaip tautos atstovės, padarytą teisės, moralės, paprotinių normų pažeidimą, negarbingą, netinkamą, nesąžiningą, prieštaraujančią įstatymams, bei valstybės interesams elgesį ar veiklą. Minėtų straipsnių turinys, t. y., kad „R. J. agitavo už „Williams“ atėjimą į Lietuvą“, „R. J. vis dar neigia, kad šeima turėjo papildomų pajamų iš „Williams““, politikės vyras vis dėl to gavo pajamų iš „Williams“, R. J. ne tik apgaudinėjo savo rinkėjus, nuo jų slėpdama, kad šeimos biudžetą pildė „Williams“ pinigai“, taip pat reiškia ne ką kitą, o tai, kad Seimo narė gavo lėšų iš „Williams, melavo ir slėpė tiesą. Todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovės prašoma paneigti tekstas, neatitinka paskleistų žinių, ir ieškovė suformuluotas paneigimas nėra tapatus dienraštyje paskleistoms žinioms.
Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ieškovės sutuoktinį, nes nagrinėjamu atveju yra ginama ieškovės, kaip Seimo narės, garbė ir orumas, ir priimtas teismo sprendimas neturės įtakos jo materialiosioms teisėms bei pareigoms.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.