Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šio metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), BK 284 straipsnį subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir elgesio apribojimus, nustatant pareigą būti namuose nuo 18.00 val. iki 06.00 val.; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, uždrausti bendrauti su L. T. ir E. D.; 2) 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, nustatant 6 mėnesių šios auklėjamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuspręsta vykdyti 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 5 d. nutartimi, patikslinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartimi, subendrintos 2023 m. spalio 18 d. ir 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams; į galutinės bausmės laiką įskaitytas pagal 2024 m. vasario 7 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas, laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2024 m. balandžio 2 d.;

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 15 d nuosprendžiu, patikslintu 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvę Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2024 m. liepos 5 d. nutartimi ir paskirta subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams 5 (penkioms) dienoms; į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2024 m. liepos 5 d. nutartį, patikslintą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartimi,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra:

jis 2025 m. birželio 7 d., apie 21.45 val., ties (duomenys neskelbtini), kartą ranka sudavė nukentėjusiajam R. R. į veidą, po ko jis nugriuvo ant žemės ir susitrenkė galvą, taip R. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas pakaušio kairėje, dešiniojo žando srityje ir muštinę žaizdą burnos gleivinėje dešiniojo žando srityje (sužalojimai – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad 2025 m. birželio 7 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) koncertą. Jo draugas buvo neblaivus, todėl norėdamas jam padėti, sudavė į veidą, kad šis atsipeikėtų. Tada pajuto kaip kažkas iš nugaros jį, kaltinamąjį, pastūmė ir jis susitrenkė koją. Atsisukęs pamatė nukentėjusįjį R. R.. R. R. grasino su juo susidoroti, todėl išsigandęs R. R. trenkė į veido sritį. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis R. R. nugriuvo ant žemės. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. L. parodė, kad 2025 m. birželio 7 d., apie 21.45 val., su D. K. ties J. B. gatvės viduriu pamatė pažįstamą E. B., kuris buvo stipriai neblaivus, purvinas, šlapias, nesiorientavo aplinkoje, agresyvus ir kibo prie praeivių. Pasakė ramintis, tačiau jis puolė ir jį, G. L.. Pasodino ant suoliuko, tačiau jis ir toliau elgėsi neadekvačiai, puolė senyvo amžiaus vyrą. Vyras taip pat padėjo tramdyti E. Matydamas, kad E. nesiliauna, kartą delnu pliaukštelėjo į veidą ir porą kartų gnybė į pilvą, kad pajustų skausmą ir atsipeikėtų. Iš nugaros kažkas pastūmė, atsisukęs pamatė R. R.. Po stūmio dešiniuoju keliu trenkėsi į šiukšliadėžę. Sukilo emocijos, ėmė nervintis. R. R. klausė, kodėl muša jaunuolį. Atsakė, kad tai pažįstamas, sakė atstoti, klausė kodėl kišasi į ne savo reikalus. Pakartojo tai tris kartus. R. R. yra aukštesnis ir stambesnis, veidas buvo įniršęs ir piktas. Pajuto grėsmę, baimę, kad gali trenkti. Neišlaikė emocijos, sukilo pyktis, todėl kartą sudavė ranka į dešinės pusės žandikaulį. Po smūgio R. R. nugriuvo ir gulėjo nejudėdamas (2 t., b.l. 27-28. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, jog G. L. tyčia atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp G. L. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Aptartų įrodymų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis G. L.veikė sąmoningai, suprato savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Kaltinamasis G. L. suprato, kad tokiais savo smurtiniais veiksmais žaloja nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. G. L. veiksmuose nustatyti visi, t. y. tiek objektyvieji (smurtavimo), tiek subjektyvieji (tiesioginės tyčios), nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tokie kaltinamojo G. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. L. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) - neišnykus teistumui.

Teismas, skirdamas bausmę G. L. vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis G. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis G. L., būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o naują nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus teistumui, todėl pripažintinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, laikytinas recidyvistu. G. L. daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, administracinės nuobaudos galioja (2 t., b. l. 51-60). Kaltinamasis G. L. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur iki suėmimo nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ar bent jos dalies neatlygino. Kaltinamasis G. L. iš ankstesnių nuteisimų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos bausmės jo nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Įvertinus aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, G. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir G. L. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką kaltinamasis G. L. padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžio, patikslinto 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi, priėmimo. Minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės G. L. nėra atlikęs, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 mėnesius laisvės atėmimo), įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, pobūdį bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Į subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendį.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 139 eurų dydžio civilinį ieškinį G. L. dėl R. R. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 98-102).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa yra tinkama ieškovė.

Nukentėjusysis R. R. dėl kaltinamojo G. L. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 139 Eur. Sveikatos priežiūros išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis G. L., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo G. L. priteisiama 139 Eur Valstybinei ligonių kasai.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-13039 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. lapkričio 17 d. gavo advokato Mariaus Venckaus prašymą Nr. ATP-2025-49375 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam pagal 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. KTS-2025-07166. Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 266,67 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas suteikė G. L. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. L. paskirti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, patikslintu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi, paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir G. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendį, patikslintą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi.

G. L. pripažinti recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 139 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo G. L. 139 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl 266,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo G. L. valstybės naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo įteikimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam kaltinamajam – nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.