Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl E. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., gim. 1982-10-12, nuteistas Šiaulių m. apylinkės teismo 2005-10-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 str. 2d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64str.ld.3d.9d. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė –3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-10-12 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 189str.3d. 30 parų arešto.

Šiaulių apygardos teismo 2006-01-25 nuosprendžiu pakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-10-07 nuosprendžio dalis, E. G. nuteistas pagal LR BK 178str.2d. 2m. 6mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63str.4, 9d. ši bausmė subendrinta su 2005-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-03-28 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63str.l, 2, 5d.2p., 9d. subendrinti 2005-10-07, 2006-01-25 ir 2005-10-12 nuosprendžiai, galutinė bausmė - 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2005-03-21, pabaiga 2008-11-18.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007-10-18 nutartimi pataisos namų teikimą atmetė tuo pagrindu, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. G. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis skunde prašo 2007-10-18 nutartį panaikinti, pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo tenkinti. Nurodo, kad per bausmės atlikimo laiką padarė tik du drausmės pažeidimus, nuo 2006-09-16 daugiau kaip metus nuobaudų neturi. Teigia, kad teismas buvo šališkas, nepagrįstai taikė LR BK 41 str. 2 d. ir tuo neteisėtai pasunkino jo teisinę padėtį.

Teismo posėdžio metu gynėja prašė skundą patenkinti,prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. G. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos bei psichologo charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka baustas 2 kartus, tačiau nuobaudos negalioja, skatintas nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes. Atsižvelgė į tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas nebuvo, baustas 2 kartus. Toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai sprendžiant dėl teigiamos asmens elgesio laisvėje prognozės. Tačiau ši aplinkybė taip pat vertinama kitų aplinkybių visumoje. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelių tyčinių turtinių nusikaltimų padarymą, kai kurie iš jų priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nors nuteistasis jauno mažiaus, tačiau teistas jau šešis kartus, kas rodo nuteistojo polinkį daryti nusikaltimus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Neatliktoji bausmės dalis- šiek tiek daugiau nei vieneri metai įvertinus padarytų veikų pavojingumą, o taip pat ir nuteistojo pavojingumą, dar gana didelė.

Vertinant aplinkybių visumą - nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, pobūdį, skaičių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus įstatymo numatytą bausmės dalį – daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta.

Nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismas spręsdamas dėl jo lygtinio paleidimo buvo šališkas ir pritaikydamas LR BK 41 str. 2d. pasunkino jam padėtį, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti teismo objektyvumu, sudaro nušalinimo pagrindus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 58 str. Šiuos pagrindus galima skirstyti į tris pagrindines grupes: buvimą proceso dalyviu ar kitų proceso dalyvių artimų giminaičiu ar šeimos nariu, ankstesnį dalyvavimą šioje byloje proceso šalimi, tiek liudytoju ar kitu proceso dalyviu, tiek vykdant pareigas, o taip pat kitą asmeninį ar šeimos narių suinteresuotumą bylos baigtimi. Nuteistasis skunde nenurodė nei vienos LR BPK 58 str. numatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti teismo nešališkumu. Priešingai iš teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir įvertino aplinkybių, charakterizuojančių nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo pavojingumą ir asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą. Apylinkės teismas vadovavosi LR BK 41 str. 2d. numatyta norma, ne kaip pagrindu atmesti pataisos namų tekimą, tačiau siekdamas lygtinio paleidimo tikslų, tai yra lygtinis paleidimas turi užtikrinti, kad nebus pažeisti bausmės tikslai ir teisingumo principas. Dėl šių aplinkybių aukščiau minėti skundo argumentai atmetami.

Atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pataisos namų teikimą dėl nuteistojo E. G. lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-10-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

-nuteistojo E. G. skundą atmesti;

-palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-10-18 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.