Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. G., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, išnagrinėjo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2016 m. vasario 10 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 91P-50950679-16 už tai, kad 2016 m. sausio 28 d., 15 val. Šakių r., sav., Liepalotų k., Siesarties – Mokyklos gatvių sankryžoje vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio sankasos ne tam skirtoje vietoje. Eismo įvykio metu apgadinta kelio sankasa, vairuotojas iš eismo įvykio vietos su kuria yra susijęs pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai, tuo padarydamas kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimus.

G. G. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, prašė taikyti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą. Nurodė, kad yra apmokėjęs Šakių rajono savivaldybės administracijai 183,51 Eur žalos dydį už kelkraščių pagrindų iš žvyro profilio taisymą pridedant naujų medžiagų ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad G. G. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 10 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį pažeidimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007). (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis byloje Nr. N-63-1486/2010). Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-938/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1500/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1942/2010).

KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pažymėtina, kad G. G. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 272 nukentėjusysis nuo eismo įvykio - tai kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pagal KET 272 punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad G. G. galėjo nesuprasti, jog įvyko eismo įvykis, nes įvykio metu niekas nenukentėjo, nebuvo sugadintos kitos transporto priemonės, eismo įvykyje dalyvavo tik jo vieno vairuojama transporto priemonė. Tai, kad G. G. nuvažiavęs nuo kelio sankasos ne tam skirtoje vietoje, iš jos išvažiavo ir nuvažiavo namo, nereiškia, kad asmuo suvokė, jog pasitraukia iš eismo įvykio vietos. Teismas mano, kad G. G. galėjo ir nesuprasti, jog dalyvavo eismo įvykyje, nes nenumatė pareigos informuoti policiją apie šį įvykį. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta kelkraščio žvyro danga bei G. G. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio metu vairuotojas turėjo vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, techniškai tvarkingas. Padarytą žalą pažeidėjas atlygino Šakių rajono savivaldybės administracijai pagal lokalinę sąmatą sudarytą pagal 2015 m. spalio mėn. kainas (b. l. 21, 26). Šios aplinkybės patvirtina, jog G. G. neketino pasišalinti iš įvykio vietos bei išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į G. G. paaiškinimus, teismas mano, jog vairuotojas galėjo sąžiningai klysti ir nesuprasti, jog padarė eismo įvykį ir pasitraukia iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog G. G. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota nepagrįstai ir administracinė teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Kadangi G. G. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto (kelio) apgadinimą, tai yra padarė žalą 120,00 m ilgio gatvės kelkraščio žvyro dangai, tad jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą sudėtį. To neginčija ir pats G. G.. Jo kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padaryto pažeidimo įrodyta ir administracinės bylos medžiaga: tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio (b. l. 1; 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), nuotraukomis (b. l. 5-8), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 9), G. G. paaiškinimu raštu ir teismo posėdžio metu (b. l. 12), G. A. paaiškinimu raštu (b. l. 13) bei kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs neteisėtą veiką, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad eismo įvykio metu padaryta žala atlyginta, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas vieną kartą – už tai, kad vairavo neužsisegęs saugos diržo, piniginę baudą sumokėjęs, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p. , 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

Administracinę bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.