Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2024-01-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-1053-1103/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-31
Bylos Nr.
2YT-1053-1103/2024
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00117-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Mockutė
Pareiškėjas
M. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1053-1103/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00117-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. po sutuoktinio V. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo plikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji, M. P., yra V. K. ir I. K. dukra. Po palikėjo V. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu palikimą priėmė jo sutuoktinė I. K., mirusi (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties, ji motinos palikimą priėmė per įstatyme nustatytą terminą ir tik tada sužinojo, kad motina nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų po tėvo mirties. Po tėvo mirties jo sutuoktinė faktiniais veiksmais priėmė palikimą – naudojosi jo asmeniniais daiktais, liko gyventi bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, (duomenys neskelbtini). Ji prižiūrėjo ir tėvo turto dalį, mokėjo visus mokesčius už būstą, valdė ir naudojosi būstu, elgėsi kaip teisėta V. K. priklausiusio turto savininkė. Kitų galimų pirmos eilės įpėdinių, galinčių paveldėti su pirmos eilės įpėdiniais, nėra, nei tėvas, nei motina daugiau vaikų, sutuoktinių neturėjo. Niekas nei jos motinai, nei jai nepareiškė jokių pretenzijų į palikėjo turtą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad notarė galėtų išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimus ir ji galėtų disponuoti paveldėtu turtu.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo dėl galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama I. K. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio V. K. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti I. K. palikimą pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

5. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

7. Byloje nustatyta, kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis (b. l. 4, 7). (duomenys neskelbtini) I. K. mirė (b. l. 5). Iki V. K. mirties visą laiką V. K. ir I. K. gyveno kartu, V. K. mirė būdamas santuokoje su I. K.. Gyventojų registro duomenimis palikėjas turėjo vieną vaiką - dukrą pareiškėją M. P., kuri yra ir I. K. dukra (b. l. 6, 28). Iš Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po V. K. mirties palikimo niekas nepriėmė, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų (b. l. 9). 2008 m. vasario 22 d. palikėjas V. K. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat visą kitą savo turtą, kuris jam priklausys po jo mirties, paliko savo dukrai pareiškėjai M. P., tačiau pareiškėja savo teisės paveldėti po tėvo mirties neįgyvendino. Po motinos mirties pareiškėja yra vienintelė jos palikimo paveldėtoja (b. l. 10).

8. Po V. K. mirties liko dalis buto su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas yra registruotas I. K. vardu, nuosavybės teise įgytas 1992 m. balandžio 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, Lietuvos aidas, 1991 m. birželio 4 d., Nr. 109-0, neteko galios 2001 m. sausio 1 d.) pagrindu. Butas įgytas palikėjo ir I. K. santuokos metu. Pagal bendrąją turto įsigijimo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine jų nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodekso (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186, neteko galios 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 (nuo 2001 m. liepos 1 d.) 21 straipsnis).

9. I. K. su sutuoktiniu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tuo adresu nuo 1995 m. buvo deklaruota palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta (b. l. 27-28). Po palikėjo V. K. mirties sutuoktinė I. K. ir toliau rūpinosi palikimo turtu. Pateikti įrodymai patvirtina, kad mokesčiai už butui teikiamas paslaugas, jo išlaikymą buvo mokami savalaikiai, pilna apimtimi, skaitiklių rodmenys deklaruojami, įsiskolinimų nėra (b. l. 14-16). Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad I. K. atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, bei aiškiai išreiškė savo valią įgyti šį turtą savo nuosavybėn (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

10. Pareiškėjos argumentams, kad jos mama I. K. po savo vyro V. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti kaip savo, neprieštarauja ir suinteresuotas asmuo. Priešingų duomenų byloje nenustatyta. Nors pareiškėja buvo palikėjo V. K. įpėdinė pagal testamentą ir įstatymą, jai per įstatyme nustatytą terminą neatlikus palikimo priėmimo veiksmų, palikimą turėjo teisę paveldėti palikėją pergyvenusi sutuoktinė I. K. (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Pastarosios veiksmai neprieštarauja įstatymui bei palikėjo 2008 m. vasario 22 d. testamento turiniui (CPK 185 straipsnis). Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Be kita ko, tokiu būdu būtų įvykdyta ir palikėjo išreikšta valia, jog jo palikimas atitektų jo dukrai.

11. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad I. K. po savo vyro V. K. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiojo turtą valdyti, naudojosi juo kaip savo. Duomenų apie tai, kad I. K. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti sutuoktinio turtą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad I. K. aptartu būdu priėmė po sutuoktinio V. K. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Monika Mockutė