- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- e2-8899-1028/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03815-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Atsakovas
- R. I.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios R. I. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ex Ante“, ieškinį atsakovui R. I. dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas bankrutavusi R. I. įmonė prašo priteisti iš atsakovo 2708,33 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui ieškinys su priedais buvo įteiktas tinkamai – 2018 m. rugpjūčio 3 d. viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovei prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ieškinys tenkintinas.
Bylos ir LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1027-856/2017 tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą R. I. įmonei (b. l. 14-16). Teismas nustatė, kad R. I. buvo vienintelis įmonę kontroliuojantis asmuo, kuris kaip įmonės vadovas, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, t. y. jis neperdavė administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, neteikė metinių finansinių ataskaitų Juridinio asmens registro tvarkytojui (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje 1 punktas). 2018-04-04 Šiaulių apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios R. I. įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą 2708,33 Eur sumai (b. l. 10-11). Turimo įmonės turto neužtenka patenkinti šių kreditorių reikalavimus. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonei jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Įmonės bankroto byloje kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą padarytą tuo, kad įmonei esant nemokiai nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdant kitų kaip vadovo pareigų yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala 2708,33 Eur sumai.
Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas bendrovės vadovas (įmonės savininkas) privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui (įmonės savininkui) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-130/2011; taip pat kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. I. įmonė jau nuo 2002-06-30 pradėjo įsiskolinti VSDFV. Atsakovas nuo 2001-01-05 iki 2010-03-10, būdamas jos savininku (taip pat ir vienasmeniu valdymo organu) (b. l. 7-8), laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, dėl ko atsirado naujos skolos ir jos augo: skola VSDFV pakilo iki 2541,20 Eur, taip pat atsirado kelios smulkios skolos. Vertinant tokį elgesį galima daryti išvadą, kad atsakovas veikė sąmoningai bei tikslingai, visų pirma vengdamas mokėti privalomus mokesčius valstybei, o taip pat neturėjo tikslų atsiskaityti ir su kitais atsiradusiais kreditoriais. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi vienas iš įmonės kreditorių. Taigi atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai įmonės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus. Taipogi nustatyta, kad nuo 2002-06-30 įmonės kreditoriniai įsipareigojimai didėjo ir 2010-03-31 sudarė 2708,33 Eur. Ieškovas prašo priteisti 2708,33 Eur žalą. Ši suma laikytina apskaičiuota pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad žala susidarė nuo 2002 m. birželio 30 d., į atsakovo visišką nusišalinimą nuo įmonės savininko pareigų vykdymo, nesidomėjimą įmonės bankroto procesu.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vieninteliu atsakingu asmeniu buvo atsakovas. Jis, kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo R. I. įmonei, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės savininko atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 2708,33 Eur žalos atlyginimas.
Ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2708,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2018 m. birželio 12 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 61,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.). Byloje taip pat susidarė 3,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Kadangi atsakovo gyvenamoji, buvimo ir darbo vieta yra nežinoma, teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285–287 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai R. I. įmonei, į. k. 245672830, 2708,33 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuonių Eur 33 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2708,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 64,52 Eur (šešiasdešimt keturių Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Atsakovui sprendimą už akių per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o ieškovui – išsiųsti sprendimo už akių patvirtintą kopiją.
Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. rugpjūčio 22 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-8899-1028/2018, iškeltoje pagal ieškovo bankrutavusius R. I. įmonės, į. k. 245672830, ieškinį atsakovui R. I., gim. (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojama, kad sprendimas už akių laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.