Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. I. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. vasario 4 d. nutarties, kuria S. I. skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR-N-148-2021 buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. I. (toliau – S. I.) Institucijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 354 straipsnio 9 dalį dėl to, kad jis atliko ypatingosios kategorijos gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) esančių negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paprastąjį remontą, pakeisdamas pastato išvaizdą: pakeitė 2 (du) 2,20 x 1,05 dydžio langus, pakeisdamas jų suskaidymą, nei buvo prieš remontą langų suskaidymas, tambūre įstatė 2,06 x 1,06 dydžio duris, užmūrijo 2,20 x 1,05 m dydžio langą, tambūro išorinėje sienoje įstatė 0,95 x 0,93 m dydžio langą, prie daugiabučio gyvenamojo namo šoninės sienos pritvirtino anteną, neatstatė buvusios apdailos apie langus. S. I. nurodytus paprastojo remonto darbus vykdė be statybą leidžiančio dokumento.

2. Nesutikdamas su nutarimu, S. I. pateikė skundą, kuris Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. I. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu.

6. ANK 569 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad S. I. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 354 straipsnio 9 dalį patrauktas už tai, kad jis atliko ypatingosios kategorijos gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) esančių negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paprastąjį remontą, pakeisdamas pastato išvaizdą: pakeitė 2 (du) 2,20 x 1,05 m dydžio langus, pakeisdamas jų suskaidymą, nei buvo prieš remontą langų suskaidymas, tambūre įstatė 2,06 x 1,06 m dydžio duris, užmūrijo 2,20 x 1,05 m dydžio langą, tambūro išorinėje sienoje įstatė 0,95 x 0,93 m dydžio langą, prie daugiabučio gyvenamojo namo šoninės sienos pritvirtino anteną, neatstatė buvusios apdailos apie langus. S. I. nurodytus paprastojo remonto darbus vykdė be statybą leidžiančio dokumento.

8. ANK 354 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio savavališką paprastąjį remontą. Pagal šio straipsnio 9 dalį administracinė atsakomybė kyla už ypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą. Aptariama ANK norma yra blanketinė, todėl asmens padarytą pažeidimą kvalifikuojant pagal šį straipsnį būtina nustatyti kokių konkrečių teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė. Institucija, atlikusi patikrinimą vietoje 2020 m. birželio 2 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-919-(15.2) nustatė, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas) „daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamojo namo gyvenamosiose patalpose įdėtas langas 0,93 m dydžio, įstatytos 2 <...> durys. Pakeisti langai 2,20 x 1,05 m. Statybos darbai pradėti vykdyti 2019 m. gegužės mėn. Ant galinės sienos įrengta TV antena. Nebaigta išorės apdaila. Atlikti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams. Statytojas S. I. <...>. Paprastojo remonto darbams atlikti, kai keičiama pastato išvaizda, privalomas statybos leidimas, statybos projektas. Statytojas statybos projekto ir statybos leidimo nepateikė“. Nustačiusi savavališkos statybos faktą, Institucija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, už savavališką ypatingosios kategorijos daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, paprastąjį remontą statytojui 2020 m. birželio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200615-00068 (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatavo, kad S. I. „be statybą leidžiančio dokumento atliko daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų paprastąjį remontą, tuo pakeisdamas pastato išvaizdą: pakeitė 2 (du) 2,20 x 1,05 m dydžio langus, pakeisdamas jų suskaidymą, nei buvo prieš remontą langų suskaidymas, tambūre įstatė 2,06 x 1,06 m dydžio duris, užmūrijo 2,20 x 1,05 m dydžio langą, tambūro išorinėje sienoje įstatė 0,95 x 0,93 m dydžio langą, prie daugiabučio gyvenamojo namo šoninės sienos pritvirtino anteną, neatstatė buvusios apdailos apie langus“. Institucijos surašytas 2020 m. birželio 2 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas bei 2020 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktas buvo išsiųsti S. I.. Dokumentai jam įteikti 2020 m. liepos 25 d. Asmuo šių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka neapskundė. Institucijos 2020 m. gruodžio 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-201221-00207 buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, dėl ko jis buvo perduotas priverstinai vykdyti antstoliui. Antstolio 2021 m. liepos 2 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu Nr. S21-12142, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 4,6 dalimis, teismui buvo perduotas spręsti klausimas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo nutarta S. I. paskirti 150 Eur dydžio vienkartinę baudą už Institucijos 2020 m. birželio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą. Tokiais savo veiksmais S. I. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 22 dalį. Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, S. I. 2021 m. balandžio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis savavališkai vykdė ypatingojo statinio paprastojo remonto darbus ir pažeidė ANK 354 straipsnio 9 dalį. Dėl Institucijos nutarimo S. I. skundu kreipėsi į apylinkės teismą, kuris Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi buvo atmestas.

9. Savo skunde apygardos teismui S. I. teigia, kad jis patikrinime nedalyvavo ir patalpų Institucijos atstovams nerodė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovė nurodė, kad patikrinimo metu S. I. dalyvavo. Aplinkybės dėl patikrinimo buvo derinamos ir telefonu, kadangi paaiškėjo, jog patalpas valdo ne S. I., o S. I. ir A. I., tačiau S. I. sutiko būti kviečiamas į patikrinimą ir teikė paaiškinimus dėl atliktų darbų, aprodė patalpas, kas buvo padaryta. Posėdžio metu S. I. šių Institucijos nurodytų aplinkybių neginčijo. Aplinkybę, kad nedalyvavo minėtame patikrinime, S. I. nurodė tik skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tokių skundo argumentų. Įvertinus šią aplinkybę, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos atstovės paaiškinimu pagrindo netikėti nėra, kadangi jį pagrindžia kiti bylos tyrimo metu surinkti įrodymai, o Institucijos pozicija dėl aplinkybės, jog S. I. dalyvavo patikrinime, buvo nuosekli ir nekintanti.

11. Savo skunde S. I. nesutinka su jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 354 straipsnio 9 dalį faktu. SĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Priežiūros įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises. Vadovaujantis šiuo įstatymu, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pavesta vykdyti statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, o nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis įstatymų nustatytų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti. SĮ 2 straipsnio 46 dalis numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus. SĮ 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad ypatingasis statinys, tai statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas, kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliota institucija. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (nuo 2020m. birželio 16 d. galiojanti redakcija) 1 lentelėje yra pateiktas ypatingųjų statinių kategorijai priskirtinų statinių sąrašas, ir šios lentelės 1 punkte nurodyta, kad ypatingojo statinio kategorijai priskirtinas gyvenamosios paskirties pastatas, kurio bendras plotas yra didesnis kaip 2000 m². VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype esančio pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – Gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), žymėjimas plane – 1A5p, aukštų skaičius – 5), bendras plotas 2866,59 m² . Įvertinus anksčiau aptartą teisinį reguliavimą bei VĮ Registrų centro duomenis, darytina išvada, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo savavališkai vykdyti paprastojo remonto darbai, priskirtinas ypatingojo statinio kategorijai. Vertinant kokie darbai buvo atlikti minėtu adresu pažymėtina, kad SĮ 2 straipsnio 58 dalyje numatyta, jog statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.), 12 punktas numato, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: <...>; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Nagrinėjamu atveju Institucija patikrinimo akte konstatavo, kad S. I., be statybą leidžiančio dokumento atliko daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų paprastąjį remontą, tuo pakeisdamas pastato išvaizdą, t. y. pakeitė 2 (du) 2,20 x 1, 05 m dydžio langus, pakeisdamas jų suskaidymą, nei buvo prieš remontą langų suskaidymas, tambūre įstatė 2,06 x 1,06 m dydžio duris, užmūrijo 2,20 x 1, 05 m dydžio langą, tambūro išorinėje sienoje įstatė 0,95 x 0,93 m dydžio langą, prie daugiabučio gyvenamojo namo šoninės sienos pritvirtino anteną, neatstatė buvusios apdailos apie langus“. Įvertinus anksčiau aptartą teisinį reguliavimą bei Institucijos nustatytas aplinkybes dėl S. I. atliktų remonto darbų, darytina pagrįsta išvada, kad statytojo (S. I.) atlikti statybos darbai yra laikytini ypatingojo statinio paprastojo remonto darbais. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas) 3 priedo 4.1 papunktis numato, kad atliekant ypatingojo daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda, projektas bei statybą leidžiantis dokumentas yra privalomi. Reglamento 3 priedo 5 punktas numato, kad „pastato išvaizdos keitimu laikoma <...> fasado elementų keitimas, naujų įrengimas; esamų angų fasade užtaisymas; <...> įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; <...>“. Įvertinus Reglamento nuostatas, darytina išvada, kad anksčiau nurodytiems S. I. atliktiems darbams buvo privaloma parengti paprastojo remonto aprašą gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti paprastąjį remontą, tačiau S. I. šių dokumentų Institucijos pareigūnams nepateikė.

12. S. I. skundu prašė ne tik panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, bet ir iškelti drausmės bylą skundžiamą nutartį priėmusiai teisėjai už teisėjo vardo pažeminimą. Pažymėtina, kad apygardos teismas nesvarstė S. I. skundo reikalavimo iškelti drausmės bylą skundžiamą nutartį priėmusiai teisėjai, kadangi šis klausimas nėra priskirtas bendrosios kompetencijos teismui, dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui sprendžia teismų savivaldos institucija – Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

13. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad S. I., neparengęs paprastojo remonto aprašo ir negavęs leidimo atlikti paprastąjį remontą, vykdė savavališkus ypatingojo statinio paprastojo remonto darbus, dėl ko jis pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 354 straipsnio 9 dalyje. Apygardos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus byloje surinktus įrodymus, dėl ko ji paliekama nepakeista, o S. I. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą ir S. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.