- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 1K-428-468-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- L. S., J. S.
- Civilinis ieškovas
- L. S., J. S.
- Kaltinamasis
- K. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų L. S. ir J. S. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 14 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiųjų, civilinių ieškovių L. S. ir J. S. prašymas civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apriboti kaltinamojo K. S. nuosavybės teises,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., 258 str. 2 d.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme gautas nukentėjusiųjų, civilinių ieškovių L. S. ir J. S. ieškinys, kuriuo buvo prašoma jų naudai iš kaltinamojo K. S. po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 05 14 d. nutartimi netenkino nukentėjusiųjų, civilinių ieškovių L. S. ir J. S. prašymo civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apriboti kaltinamojo K. S. nuosavybės teises.
Šalies argumentai
Pareiškėjos L. S. ir J. S. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apriboti kaltinamojo K. S. nuosavybės teises į jo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė imtis priemonių pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, nes kaltinamasis K. S. niekur nedirba, todėl jo gaunamų pajamų (socialinių išmokų) jam galimai užtenka tik pragyvenimui. Kaltinamasis turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Tai vienintelis kaltinamojo turtas. Pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo atveju priteistų sumų išieškojimas galėtų būti nukreipiamas tik į minėtą turtą.
Be to, kaltinamojo K. S. atžvilgiu yra nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, iškelta pagal J. S. skundą dėl nežymaus jos sveikatos sutrikdymo. 2012 05 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paaiškino, kad šiuo metu jis turi daug skolų ir jų grąžinimui jis ketina parduoti minėtą butą, kurį nekilnojamojo turto vertintojai įvertino tik 115 000 Lt suma, kurios vos užteks skolų padengimui. Tai patvirtina, kad kaltinamasis jau šiuo metu atlieka su savo turto perleidimu susijusius veiksmus, ir dėl to būsimas teismo nuosprendis taps neįvykdytinu.
Skunde paminima ir tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turto atžvilgiu neatims iš jo galimybės toliau savo bute gyventi bei juo naudotis, todėl šia procesine prievartos priemone kaltinamojo teisės nebus suvaržytos daugiau nei būtina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116 str. nurodyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Ši procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą. Kiekvienas valstybės institucijos vykdomas netrukdomo naudojimosi savo turtu, t. y. teisės į nuosavybę apribojimas turi būti teisėtas. Teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kuris reiškia, kad apribojant nurodytą asmens teisę, turi būti nustatoma teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Ją apibūdina pagrįstas proporcingumo santykis tarp panaudotų priemonių ir asmens nuosavybės teises apribojančia priemone siekiamo įgyvendinti tikslo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios L. S. ir J. S. pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, nagrinėjančiam bylą kaltinamojo K. S. atžvilgiu, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Minėtu civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios prašė imtis teismo priemonių pateiktam civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais bei argumentacija skundžiamoje nutartyje dėl atsisakymo laikinai apriboti kaltinamojo K. S. nuosavybės teises į jo turimą turtą.
Nei civiliniame ieškinyje, nei skunde apygardos teismui pareiškėjos nepateikia objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius laikino nuosavybės teisės apribojimo K. S. atžvilgiu gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas teismo nuosprendžio įvykdymas.
Apygardos teismas atmeta ir tą skundo argumentą, kad kitoje baudžiamojoje byloje K. S. yra parodęs, jog ketina parduoti minėtą butą skoloms padengti, ir tai rodo, kad nuosprendis taps neįvykdytinu. Atkreipiamas pareiškėjų dėmesys, kad teismas negali remtis kitoje byloje žinomomis aplinkybėmis, o minėtą aplinkybę dėl buto pardavimo patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Byla privalo būti nagrinėjama remiantis tiesioginio nagrinėjimo, rungimosi, nešališkumo ir kt. principais ir remtis tik byloje esančiais įrodymais bei juos patvirtinančiais duomenimis.
Nors skunde pabrėžiama, kad kaltinamasis niekur nedirba, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pagal byloje esančius duomenis K. S. gauna pajamas, o pareiškėjų skundo argumentas, kad jo gaunamų pajamų (socialinių išmokų) jam galimai užtenka tik pragyvenimui, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįstas. Skunde nurodomas argumentas, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklauso tik vienas butas, taip pat nėra reikšmingas ir nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, juo labiau, kad civilinio ieškinio suma šiuo atveju negali nulemti ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo, nes ieškinio suma nėra didelė, o be to, ji – įrodinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apriboti kaltinamojo K. S. nuosavybės teises.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjų L. S. ir J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.