Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-11-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1522-125/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
2A-1522-125/2012
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00833-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
L. N.
Atsakovas
T. P.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1522-125/2012 Teisėjas Mantas Ūsas (Proceso Nr. 2-24-3-00833-2011-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4; 77.4.3; 77.6; 77.7; 93.2.7; 93.2.8; 114.11; 121.18; 125.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui T. P., išvadas teikiančioms institucijoms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo T. P. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią į 2008-05-18 gimusį sūnų L. P.. Nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta 2009-05-20 bendru sutuoktinių sutikimu, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą po 300 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo juo nesirūpino, neauklėjo, neišlaikė, vartoja narkotikus, linkęs nusikalsti, yra abejingas vaiko likimui. Sūnus savo tėvo nebeprisimena, nors kliūčių tėvui bendrauti nebuvo daroma. Atsakovo elgesys rodo, kad jis daro neigiamą įtaką vaikui ir ji negalės apsaugoti vaiko nuo neigiamos įtakos, jei tėvas bendraus su vaiku. Atsakovas ne kartą anonimiškai buvo gydytas nuo narkomanijos. Po santuokos nutraukimo atsakovas vaiko išlaikymui yra davęs tik 400 eurų. Ieškovė šiuo metu yra sudariusi kitą santuoką, jos dabartinis vyras G. N. gerai sutaria su sūnumi ir norėtų jį įsivaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas ir užtikrinti jam galimybę nekliudomai bendrauti su sūnumi Luku iki jo pilnametystės ir maksimaliai dalyvauti jį auklėjant, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką – vieną savaitgalį per mėnesį, tai yra nuo penktadienio iki sekmadienio įskaitytinai, pasiimant vaiką penktadienį ir grąžinant jį motinai sekmadienį, tikslesnį vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant su ieškove; du kartus per savaitę, iš anksto suderinus su ieškove laiką ir savaitės dienas.

Atsakovas nurodė, kad jis ir močiutė sūnaus išlaikymui duodavo pinigų, paskutiniu metu 400 eurų perdavė Akropolio prekybos centre. Šiuo metu nedirba, stovi Darbo biržos įskaitoje. Vokietijoje jis buvo sulaikytas dėl draugo, o ne dėl narkotikų, kuriuos vartoja tik epizodiškai. Jis nėra narkomanas, nėra įskaitoje, nebuvo gydytas nuo priklausomybės. Su sūnumi jis negalėjo matytis, nes ieškovė be jo žinios sūnų buvo išsivežusi į užsienį. Jis šiuo metu gyvena su kita moterimi ir jos mažamete dukra, todėl gali ir nori dalyvauti sūnaus auklėjime.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas laikinai apribojo atsakovo, kaip tėvo, valdžią sūnui L. P., gim. 2008-05-18, ir nustatė bendravimo su sūnumi tvarką:

1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė vienerių metų pereinamąjį laikotarpį nustatant, kad atsakovas su sūnumi gali bendrauti vieną kartą per mėnesį dvi valandas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose dalyvaujant ieškovei. Prieš 14 dienų iki bendravimo dienos atsakovas privalo suderinti konkrečią dieną bei valandą su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais bei apie tai pranešti ieškovei prieš 7 dienas. Bendrauti su sūnumi ne Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose dalyvaujant motinai galima tik sutinkant vaiko motinai.

2. Praėjus pereinamajam vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, kad atsakovas, įspėjęs ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti sūnų kas antrą savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį), taip pat per metines šventes, t. y. per Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. arba 26 d.), per krikščionių Šv. Velykas (sekmadienį arba pirmadienį), per Naujuosius metus (sausio 1 d.), per Tėvo dieną, per vaiko gimimo dieną (gegužės 18 d.), 4 valandoms (nuo 10 val. iki 14 val.) iš jos gyvenamosios vietos ir praėjus nustatytam laikui privalo grąžinti sūnų į jos gyvenamąją vietą. Jei atsakovas teismo nustatytu laiku negali atvykti pasiimti sūnaus, apie tai iš anksto privalo informuoti ieškovę. Atsakovui bendrauti su sūnumi kitu nei nustatyta laiku galima tik sutinkant ieškovei.

3. Abi šalys privalo teikti viena kitai informaciją apie nepilnamečio sūnaus būklę ir kitus svarbius sūnaus gyvenimo įvykius jų buvimo su vienu iš tėvu metu telefonu arba SMS žinutėmis. Ieškovė privalo iš anksto raštu teikti atsakovui informaciją apie ketinimą keisti sūnaus gyvenamąją vietą.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip tėvo, pareigas išlaikyti, auklėti savo sūnų, vartojo narkotikus, nesidomėjo vaiku, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo į Vaiko teisių apsaugos tarnybą kreipėsi tik ieškovei pradėjus bylą dėl tėvo valdžios apribojimo. Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pradžios gyveno Suomijoje, todėl atsakovas negalėjo bendrauti su sūnumi, ieškovė neteikė informacijos apie sūnų. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog nėra pagrindo ateityje tikėtis, jog atsakovo elgesys rūpintis savo sūnumi nepasikeis. Teismas sprendė, kad nėra pagrindų atsakovo, kaip tėvo, valdžią apriboti neterminuotai ir tėvo valdžią apribojo terminuotai bei nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, numatant pereinamąjį vienerių metų laikotarpį.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimo nuostatos neatitinka faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų, teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai taikė materialinės teisės normas. Byloje nustatyta, kad atsakovas vaiku nesirūpino nuo pat jo gimimo, o po santuokos nutraukimo – 2009-06-20 – neteikė išlaikymo, nedalyvavo vaiko auklėjime ir su juo nesimatė. LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus. Šios nuostatos įtvirtintos ir Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu turi būti vadovaujamasi ir aiškinant LR CK 3.180 str. 1 d. nustatytas tėvų valdžios apribojimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas visiškai nesirūpino sūnumi, tai yra neteikė išlaikymo, neauklėjo, neprižiūrėjo ir nesidomėjo sūnumi. Pagal LR CK 3.180 str. 2 d. to pakanka tėvo valdžiai apriboti. Atsakovas aktyviu tėvu tapo tik ieškovei pradėjus bylą dėl tėvo valdžios apribojimo, kai tris kartus kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas kaip atskirų teisinių faktų dėl tėvo dalyvavimo auklėjant, išlaikant ir prižiūrint sūnų nenustatinėjo iki ieškovės ieškinio pareiškimo ir po jo, dėl dalyvavimo auklėjant vaiką pastovumo (LR CK 3.165 str.). Teismo išvada, kad ji išvykusi su vaiku į Suomiją sukliudė atsakovui bendrauti su vaiku, neatitinka tikrovės, nes ji kas mėnesį su vaiku grįždavo į Lietuvą. Be to, atsakovas 2010–2011 m. atlikinėjo bausmę Vokietijoje, žinojo, kur gyvena ieškovės tėvai, tačiau nedėjo jokių pastangų matytis su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Todėl jo priešieškiniu išreikštas noras bendrauti su vaiku neatitinka jo ketinimų. Teismo nutartimi atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau atsakovas procese nedalyvavo, nebendravo su savo atstovu, dėl to šis negalėjo atsakyti į proceso dalyvių keliamus klausimus. Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovas vartoja narkotikus, buvo teistas Vokietijoje, 2012-02-01 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, smurtą, daug kartų baustas administracine tvarka. Byloje nepaneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo smurtą prieš ją ir vaiką. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo elgesys nepasikeis, todėl jo bendravimas su vaiku darys žalą vaiko interesams. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo ryšiai su sūnumi nutrūkę, o sūnaus santykiai su nauju ieškovės sutuoktiniu yra labai geri. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka darys sūnui psichologinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių 2007-11-07 sudarytoje santuokoje 2008-05-18 gimė sūnus L. P.. Šalių santuoka nutraukta 2009-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. N2-7791-794/2009 bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė 2010-09-18 sudarė kitą santuoką.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra LR CK 3.180 str. 1 d. nurodytos sąlygos, kurioms esant teismas gali priimti sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo.

Netenkindamas ieškovės ieškinio visa apimtimi ir tėvo valdžią sūnui apribodamas terminuotai teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog nėra duomenų, kad atsakovo elgesys gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d., LR CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad ieškovės išvykimas gyventi į Suomiją nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pradžios trukdė atsakovui bendrauti su vaiku, ieškovė neteikė informacijos apie jį, prisidėjo prie to, kad atsakovo ir vaiko ryšiai nutrūko. Su tokia teismo išvada sutikti negalima. LR CPK 185 str. reikalauja, kad teismas byloje esančius įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos institucijų išvadas. Sprendžiant šeimos bylas pagal LR CK 3.3 str. 2 d. turi būti užtikrinamas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvai privalo užtikrinti, kad vaikas būtų apsaugotas nuo neigiamos socialinės aplinkos, tai yra nuo fizinio ar psichologinio smurto demonstravimo, įtraukimo į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką, ugdyti vaikui nuostatas prieš alkoholinių gėrimų vartojimą, rūkymą, narkotikų vartojimą. Atsakovas prisipažįsta anksčiau vartojęs narkotikus, tačiau procesiniuose dokumentuose nurodo jų nebevartojąs ir nėra priklausomybės nuo narkotikų įskaitoje. Iš pateiktų pažymų matyti, kad atsakovas nėra priklausomybės nuo narkotikų įskaitoje ir oficialiai nuo jų priklausomybės nėra gydytas. Tačiau iš ieškovės paaiškinimų, kurie pagal LR CPK 177 str. 2 d. yra įrodymas, matyti, kad atsakovas tiek santuokos, tiek ją nutraukus vartojo narkotikus, neoficialiai gydėsi. Kad juos vartoja ir bylos nagrinėjimo metu patvirtina VšĮ Greitosios medicininės pagalbos stoties pažyma apie tai, kad 2012-04-08 iškviestiems medikams atsakovo močiutė nurodė, kad atsakovas naudoja stiprius leidžiamus narkotikus. Atsakovas medicininės pagalbos atsisakė. Bylos duomenys rodo, kad atsakovas daug kartų baustas administracine bauda, tarp jų ir už automobilio vairavimą neblaiviame stovyje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas tiek gyvenant santuokoje, tiek po jos nutraukimo būdavo agresyvus. Kad atsakovas yra irzlus, konfliktiškas, teismo posėdžio metu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. T., kuri su atsakovu bendravo 2011-07-18, 2011-08-10, 2011-12-14. Kad atsakovas yra agresyvus, patvirtina ir iš LITEKO duomenų gauta informacija apie tai, kad byloje esantis Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-02-01 nuosprendis atsakovui dėl partnerės sumušimo yra panaikintas ir byla nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-26 nuosprendžiu teisiamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Atsakovas nedirbo ir nedirba šiuo metu, nors yra darbingas, tačiau neišlaikė ir toliau neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovas prie 2011-07-21 teismui pateikto atsiliepimo pridėjo pažymą apie tai, kad 2011-04-21 įsiregistravo Darbo biržoje, paskutinį kartą joje lankėsi 2011-07-26, vėlesnių duomenų atsakovas nepateikė, nors buvo įpareigotas juos pateikti. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. T. teisme nurodė, kad atsakovas prisipažino dirbąs neoficialiai, Vokietijoje buvo įkalintas. Kad Vokietijoje buvo teisiamas ir atliko bausmę, įrodo ir į bylą pateiktų atsakovo laiškų ieškovei, siųstų 2010-10-16 ir 2011-02-21, kopijos. Jos įrodo, kad atsakovas su vaiku matytis negalėjo ne dėl to, kad ieškovė vaiką be jo žinios išvežė į Suomiją, bet dėl atliekamos bausmės. Ieškovė teisme nurodė, kad po jos grįžimo į Lietuvą 2012 m. sausį, atsakovas nesikreipė dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas nagrinėjant šią bylą pažeidė LR CPK 7 str. 2 d. bei 8 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei bendradarbiavimo principus, ne iki galo buvo atviras, neatskleidė ir neteikė paaiškinimų dėl buvimo Vokietijos kalėjime priežasčių, nebendradarbiavo nei su teismu, nei su jam paskirtu valstybės garantuojamos pagalbos advokatu, dalyvavo tik dvejuose parengiamosiose teismo posėdžiuose, neatvyko ir davęs priesaiką nebuvo apklaustas teismo posėdyje, po kurio buvo priimtas sprendimas, nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą. Byloje dalyvavo net dvi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, nes ieškovė gyvena Klaipėdos rajone, o atsakovas – Klaipėdos mieste. Abiejų institucijų atstovės bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje davė vienareikšmišką išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti, nes nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovo elgesys gali pasikeisti. Teismas į šias išvadas be pagrindo neatsižvelgė (LR CK 3.178 str. 2 d.). Šių įrodymų visuma rodo, kad atsakovas nedalyvavo ir nedalyvauja vaiko auklėjime, išlaikyme, jo elgesys nesikeitė ir bylą iškėlus teisme, o bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas darytų vaikui žalą.

Pirmosios instancijos teismas ne visiškai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, ne visiškai įvertino į bylą pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę, netinkamai įvertino esančius įrodymus bei atsakovo elgesį iki bylos iškėlimo ir po bylos iškėlimo (LR CPK 185 str.). Teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, neteisingai taikė LR CK 3.180 str. 2 ir 3 d., nes surinkti įrodymai leidžia teigti, kad nėra duomenų ir nėra pagrindo manyti, kad atsakovo elgesys gali pasikeisti. Atsakovo bendravimui su vaiku nutrūkus dėl jo paties kaltės, tokio bendravimo atnaujinimas nepasikeitus atsakovo elgesiui prieštarautų vaiko interesams ir darytų jam žalą. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovo priešieškinis atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Priėmus naują sprendimą, iš atsakovo ieškovei priteistina 135 Lt žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, sumokėto 2011-04-04 bei 2011-04-27 pagal mokėjimo kvitus per AB „Swedbank“ Vakarų Lietuvos filialą, bei 142 Lt už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.). Paduodant ieškinį ieškovė permokėjo žyminį mokestį, todėl jai iš valstybės biudžeto grąžintina 42 Lt (155 Lt + 20 Lt = 177 Lt – 135 Lt = 42 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 320–331 str., teismas

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Neterminuotai apriboti atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo T. P. ieškovei L. N. priteisti 277 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei L. N. iš valstybės biudžeto grąžinti 42 Lt permokėtą žyminį mokestį.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra Maškevičienė