Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-950-521/2008 pagal ieškovės AB “VST” ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškiniu (b.l. 3) ieškovė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė priteisti iš atsakovo 5802,61 Lt žalai atlyginti, 174,08 Lt žyminį mokestį bei 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nurodė, jog 2004 m. rugpjūčio 27 d. vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra suklastota apskaitos prietaiso gaubto plomba, todėl elektros energija buvo vartojama neteisėtai, jos neapskaitant ir už ją nemokant. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, 2004 m. rugpjūčio 27 d. atsakovui buvo surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 1187, o elektros energijos suvartojimas perskaičiuotas nuo 2003 m. rugpjūčio 27 d. iki 2004 m. rugpjūčio 27 d. Perskaičiavus atsakovui pateikta 5802,61 Lt sąskaita, kurios atsakovas neapmokėjo, nors raštiškai buvo įspėtas.

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 26) atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei paaiškino, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), naudojasi ūkiu. 2004 m. rugpjūčio 27 d. buvo surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas. Tikrintojai nustatė, kad yra suklastota apskaitos prietaiso gaubto plomba ir padarė išvadą, kad elektros energija buvo vartojama neteisėtai, jos neapskaitant ir už ją nemokant. Tokia tikrintojų išvada yra nepagrista. Skaitiklis pastatytas 1999 metais po metrologinės patikros, skaitiklio plombavimo darbus atliko ieškovės darbuotojai, skaitiklis pastatytas ne atsakovo ūkio teritorijoje, prie kelio, atsakovas už sunaudotą elektros energiją moka, įsiskolinimų neturi, nei jis, nei jo šeimos nariai skaitiklio plombų nelietė, ieškovės darbuotojų nustatytų pažeidimų nepadarė, plombų įvėrimo skylių nedidino, jų nepadirbo. Ieškovė be teisinio pagrindo paskaičiavo, neva, jos patirtą žalą. Pati ieškovė skaitiklį pastatė ne atsakovo ūkio teritorijoje, todėl jis tapo prieinamas pašaliniams asmenims, atsakovo apsaugai jis nebuvo priduotas. Ieškovės pateikta elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis sudaryta ne su atsakovu ir ne su jo šeimos nariu, todėl negalima teigti, kad atsakovas prisiėmė prievolę stebėti apskaitos prietaisų būklę ir veikimą, saugoti skaitiklius, plombas, juo labiau, kad šie prietaisai yra ne jo ūkio teritorijoje, saugoti jų atsakovas neturi jokios galimybės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokios būklės skaitiklį ir plombas, kada atsakovas priėmė, nes leidime eksploatuoti jo ir šeimos narių parašų nėra.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 20 sprendimu (b.l. 121-125) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo V. V. ieškovei 5802,61 Lt žalos atlyginimo, 1137,83 bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 20,20 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų. Teismas, vadovaudamasis byloje paskirtos ekspertizės išvadomis, šalių ir jų atstovų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais konstatavo, kad tarp šalių faktiškai susiklostė elektros energijos tiekimo- vartojimo santykiai, ieškovės elektros skaitiklis buvo pažeistas mechaniniu būdu, už elektros energijos apskaitos prietaisų būklę atsako elektros energijos vartotojas – atsakovas (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 ir 64 p.), todėl ieškovė teisėtai perskaičiavo elektros energijos suvartojimą ir turi teisę reikalauti iš vartotojo sumokėti skolą/žalą. Žalos dydį ieškovė paskaičiavo vadovaudamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96.5 p. Civilinėje teisėje asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose, kituose teisės aktuose ar sutartyse nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų. Civilinė atsakomybė taikoma ne už tyčinį plombų klastojimą, o už tai, jog nebuvo užtikrinta elektros energijos apskaitos prietaisų plombų apsauga ir iki ieškovės atstovų atvykimo į vietą apie pažeidimus nepranešta ieškovei. Civilinėje teisėje kaltė preziumuojama, todėl nustačius, kad atsakovas neužtikrino plombų saugumo, ir atsakovui neįrodžius, kad jo kaltės nėra, jam taikytina civilinė atsakomybė.

Apeliaciniu skundu (b.l. 127-129) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad sutartį su ieškove jis sudarė jau po pažeidimo nustatymo, iki tol su ieškove atsakovo sutartiniai santykiai nesiejo, jis sodyboje, kuriai teikiamos elektros apskaitos prietaisai buvo sugadinti, negyveno, elektros apskaitos prietaisai jam saugoti nebuvo perduoti. Sodybos savininkė buvo atsakovo motina, kuri dėl blogos sveikatos sodyboje gyveno ir elektros energija naudojosi nepastoviai. Aplinkybės, kad elektros energijos tiekimo sutartyje atsakovo motinos įgalioto asmens D. G. parašas yra suklastotas, kad apskaitos prietaisai įrengti atsakovui nepriklausančioje valdoje, kad ieškovės atstovai prietaisus tikrindavo ir plombas keisdavo sodybos savininkams nedalyvaujant, patvirtina ieškovės sąmoningus veiksmus, nukreiptus į kiek įmanoma didesnio pelno gavimą, todėl tiek jų veiksmai, tiek žalos paskaičiavimo būdas, tiek ir ieškinyje keliami reikalavimai vertintini kritiškai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 136-138) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad patikrinimo metu nustatyti veiksmai, kuriuos patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu atlikta ekspertizė, atitinka Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 8 p. įvardintą neteisėto elektros energijos naudojimo faktą, kurį nustačiusi ieškovė, vadovaudamasi Taisyklių 67.4 p., turėjo pagrindą perskaičiuoti suvartotos elektros energijos kiekį. Civilinės atsakomybės taikymui pakanka, kad elektros tiekėjas įrodytų elektros apskaitos prietaiso sugadinimo faktą, tuo tarpu kaltės nebuvimo faktą siekdamas išvengti atsakomybės privalo įrodyti elektros vartotojas. Be to, joks kitas asmuo neturi suinteresuotumo daryti poveikio apskaitos prietaisams, nes pašalinis asmuo neturi galimybės iš to gauti naudos.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu Kauno miesto apylinkės teismas, tinkamai atskleidęs bylos aplinkybes, pritaikė netinkamą materialinės teisės normą, tačiau, šį pažeidimą įvertinus kaip formalų, nesant pagrindo priimtą sprendimą naikinti, jis patikslintinas. Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliaciniame skunde keliamas sutartinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimo klausimas. Atsakovas nurodė, kad pažeidimų nustatymo metu jo su ieškove nesiejo sutartiniai santykiai. Toks atsakovo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.17 str. 2 d. nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 str. 1 d. nurodyta, kad energijos pirkimo - pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino naudojimosi elektros energija faktą. Atsakovo ketinimus patvirtina ir faktas, kad iš karto po pažeidimų nustatymo atsakovas sudarė elektros energijos tiekimo (pardavimo)- vartojimo (pirkimo) sutartį su ieškove (b.l. 5). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostė sutartiniai santykiai. Sutikdamas dalyvauti sutartiniuose santykiuose, gauti iš šių santykių naudą, atsakovas sutiko prisiimti atsakomybę tiek mokėti už teikiamą elektros energiją, tiek ir laikytis kitų tokio pobūdžio santykiams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 6.161 str. 1 d.), šios sutarties sąlygos yra standartinės, vienodos visiems vartotojams, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos atsakovui buvo žinomos ir, naudodamasis ieškovės teikiama elektros energija, atsakovas prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas neturi įtakos civilinei atsakomybei kilti.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas atsakovo kaltės dėl įsiskolinimo už elektros energiją klausimas. Sutartiniu pagrindu sukurta turtinė prievolė CK 6.245 str. ir 6.256 str. įvardinta kaip sutartinė civilinė atsakomybė, kurią pritaikius skolininkui atsiranda pareiga atlyginti kreditoriui pastarojo patirtus nuostolius, o, tam tikrais atvejais, ir sumokėti netesybas. CK 6.248 str. 1 d. nuostata, kad skolininko kaltė yra preziumuojama, vertinant ją per civilinio proceso teisėje įtvirtinto rungimosi principo (CPK 12 str.) ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarkos (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) prizmę, reiškia, kad ieškovui tokio pobūdžio byloje pakanka pateikti įsiskolinimo faktą patvirtinančius įrodymus ir neprivalu įrodinėti skolininko kaltės. Ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai (neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 00001187 (b.l. 8), 2004 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolas Nr. 1 (b.l. 9), nelegalaus vartojimo akto Nr. 00001187 svarstymo protokolas (b.l. 13)) bei bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės išvados (b.l. 57-65) patvirtina elektros energijos apskaitos prietaisų mechaninio pažeidimo faktą, patenkantį į pažeidimo nustatymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 8 p. pateiktą neteisėto elektros energijos vartojimo atvejų sąrašą. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (ėmėjų sąrašas Nr. 3 (b.l. 10), sunaudotos elektros energijos apskaičiavimas pagal NEEVT pažeidimo aktą Nr. 0001187 (b.l. 11)) patvirtina, kad suvartotos elektros energijos kiekis buvo paskaičiuotas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 67.4 p. Atsakovas nepaneigė pažeidimo buvimą ir nuostolių paskaičiavimo teisingumą patvirtinančių įrodymų. Nustačius pareigos užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų apsaugą buvimą ir šios pareigos nevykdymą, atsakovui tenka pareiga įrodinėti kaltės nebuvimo klausimą. Atsakovui nepateikus jo kaltę paneigiančių įrodymų, be pagrindo reikalavus įrodinėjimo pareigą perkelti ieškovei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą kompensuoti dėl sutartinių santykių pažeidimo ieškovės patirtus nuostolius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė priteisiantis ieškovei iš atsakovo 5802,61 Lt žalos, o motyvuojamojoje dalyje, vertindamas reikalavimo pagrįstumą, vadovavosi CK 6.263 str., reglamentuojančiu žalos atlyginimą deliktinės atsakomybės atveju. Kaip jau minėta, iš sutartinių santykių kylanti turtinė prievolė vertintina kaip sutartinė civilinė atsakomybė, reglamentuojama CK VI knygos XXII skyriaus 2 skirsnyje, jos pagrindu priteisiama ne žala, o nuostoliai. Elektros energijos tiekimas ir su tuo susiję šalių teisės ir pareigos vertintinos kaip sutartinio pobūdžio prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimo faktą pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai, netinkamos teisės normos nurodymas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip formalus netikslumas, dėl kurio naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo nėra jokio pagrindo (CPK 328 str.), todėl pirmosios instancijos sprendimas dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo paliktinas galioti jį patikslinant, nurodžius, kad vietoj 5802,61 Lt žalos priteisimo yra priteisiama 5802,61 Lt nuostolių (CK 6.256 str. 1-2 d.).

Kadangi apeliaciniame skunde suformuluotą turtinį reikalavimą teismas atmetė, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo priteistos sumos, tik patikslindamas sprendime pavartotas teisines formuluotes, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant alepiacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p. , teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad ieškovei AB “VST” iš atsakovo V. V. priteista ne 5802,61 Lt (penki tūkstančiai aštuoni šimtai du litai 61 ct) žalos, o 5802,61 Lt (penki tūkstančiai aštuoni šimtai du litai 61 ct) nuostolių.

Priteisti iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) valstybei 4,05 Lt (keturis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.